Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas
Kretingos ligoninės vyriausioji gydytoja Ilona Volskienė suskaičiavo, kad ministro Arūno Dulkio (antras iš kairės) vadovaujamos Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuojama reforma ligoninei bus jau penktoji. Šalia – Seimo narys Antanas Vinkus, pirmas iš kairės – Kretingos rajono meras Antanas Kalnius.

Dabartinė šalies Vyriausybė užsimojo dar vienai sveikatos apsaugos sistemos reformai. Vakar į Kretingą atvykęs sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys patikino, kad botago iš viršaus nebus – reformuoti ar ne esamą rajono sveikatos apsaugos sistemą, kokį naują jos modelį pasirinkti ar išvis nieko nekeisti, spręs savivaldybės, tačiau atsisakiusios reformos negaus pareinančios Europos Sąjungos paramos investicijoms į gydymo įstaigas.

Vizija – bendruomeniniai sveikatos centrai

„Į visus klausimus apie reformos turinį atsakyti negaliu, nes vyksta diskusijos“, – prisipažino A. Dulkys, pareiškęs, kad artimiausiomis savaitėmis šalyje bus sudarytos 5 regionų darbo grupės, kurios diskutuos, tarsis, kaip reformuoti regionų sveikatos apsaugos sistemas, kokie galėtų būti gydymo įstaigų klasteriai, rajonų sveikatos apsaugos sistemos, jų veikimo mechanizmai. Regioninės darbo grupės bus sudarytos iš to regiono savivaldybių atstovų, jose dalyvaus ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) paskirti specialistai. „Deleguokite į darbo grupę išmintingiausius, išmanančius šią sritį savos bendruomenės narius“, – kretingiškius skatino ministras.

Kalbėdamas apie reformos tikslus A. Dulkys akcentavo, kad dėl dabartinės sveikatos apsaugos sistemos ydų apie 30 proc. brangios medicininės įrangos (jos turi ir rajonų ligoninės, tačiau stokoja su ja dirbti mokančių specialistų) yra nenaudojama. „Turime įdarbinti technologijas“, – sakė jis. Ministras pripažino, kad reformą daryti spaudžia pareinanti ES parama – Lietuvos sveikatos sektoriaus pažangai iš ES atseikėta apie 800 mln. eurų. Lietuva negalės šios paramos panaudoti esamos sistemos funkcionavimui, parama skirta pažangai per reformas. Pokyčių būtinybę patvirtina itin prasti, lyginant su ES šalimis, Lietuvos rezultatai, didelis mirčių skaičius ir kt.

A. Dulkys užtikrino, kad SAM neinicijuos reformos savivaldybėse. Ministras kalbėjo apie svarstomą Bendruomeninių sveikatos centrų savivaldybėse steigimą.

„Centrą steigtumėte iš to, ką turite“, – sakė ministras, paaiškinęs, kad centras nebūtinai turėtų tapti savarankiška juridine įstaiga, esamos gydymo įstaigos į centrą susijungti ir veikti galėtų ir pagal jų bendradarbiavimo sutartį. „Išnaudodami centro vienijamų įstaigų galimybes sudarytumėte centro teikiamų paslaugų sąrašą, tada SAM prisidėtų investicijomis, kad tas sąrašas būtų užpildytas. Toks sveikatos centras turi užtikrinti ir tą, ko jums dabar trūksta. Svarbu, kad centras garantuotų paketą paslaugų, kad ne tik Vilniaus, Kauno, bet ir regionų gyventojai gautų tas pačias paslaugas. Žmogui turi nerūpėti atskirų gydymo įstaigų problemos“, – kalbėjo ministras.

Vykdant reformą šalyje numatoma įsteigti 12 infekcinių centrų. „Ne pagal tai, kur gyvena Vilniaus ar Kauno profesoriai, o kur gyvena Lietuvos žmonės gydymo centrai turi būti steigiami“, – teigė A. Dulkys. Ministras nenutylėjo ir kitų mūsų valstybės sveikatos apsaugos sistemos sopulių, kaip antai, mobingą, „labai patogų“ kai kurių valstybinių įstaigų santykį su privačiomis, įstaigų vadovų rotacijos nebuvimą. „Labai dažnai kalbama apie žmones, o rūpinamasi asmeninėmis rentomis, asmeninėmis kėdėmis, o žmonės tampa tik įrankiais, priedanga šiems interesams tenkinti“, – tvirtino A. Dulkys.

Skaudžios reformų pamokos

Ministrą Kretingoje lydėjęs Seimo narys Antanas Vinkus pastebėjo, kad ir kaip tobulai sumanytos reformos bebūtų, jos dažnai tęsiasi ilgai, dėl jų kenčia gyventojai. Štai Skuodo rajono gyventojai surinko 2 tūkst. parašų, reikalaudami, kad jiems būtų prieinamos būtiniausios medicininės paslaugos. Vykdant reformą Skuodo ligoninė buvo prijungta prie Klaipėdos respublikinės ligoninės. Buvo sumažinta dalis šios gydymo įstaigos iki tol teiktų paslaugų, o per pandemiją uždarytas ir Priėmimo skyrius, reanimacija. Skuodo ligoninės Vidaus ligų skyrių Klaipėdos respublikinė ligoninė pritaikė gydyti sergančius COVID-19. Buvo ekstremalių atvejų, kai žmonės, negalėdami prisišaukti greitosios medicinos pagalbos, patys nuosavais automobiliais vežė savo sergančius, susižalojusius artimuosius į artimiausias Plungės, Telšių ligonines, tą pačią Klaipėdos respublikinę ligoninę.

„Ne įstatymai, reformos kuria gyvenimą, o gyvenimas kuria įstatymus ir reformas“, – sakė A. Vinkus, akcentavęs, kad medicininės paslaugos turi būti arčiau provincijos gyventojo.

„Pabandykime padaryti išimtį, kad po šios reformos būtų geriau negu buvo“, – kvietė A. Dulkys.

Ar išliks ligoninė?

Ministras A. Dulkys, A. Vinkus kartu su Savivaldybės vadovais meru Antanu Kalniumi, vicemeru Dangiru Samaliumi, administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaite ir Savivaldybės administracijos specialistais apžiūrėjo Kretingos ligoninę. A. Vinkus pasidžiaugė iš ministro lūpų išgirdęs, kad ir mažos, bet gerai dirbančios gydymo įstaigos, vykdant reformą, turi išlikti vykdant jų skyrių optimizaciją, skatinant dienos stacionaro paslaugų teikimą, kitus pokyčius.

Kretingos ligoninės vyriausioji gydytoja Ilona Volskienė suskaičiavo, kad ši nauja reforma ligoninei bus penktoji. 2019 metais šimtmetį atšventusi ligoninė Nepriklausomybės pradžioje turėjo per 300 lovų, po reformų šiandieną jų likę 131, iš jų 90-imt aktyvaus gydymo ir 41 slaugos su paliatyviosios pagalbos (3 lovos). Pagal dabar galiojančius reikalavimus, tam, kad ligoninė išliktų savarankiška, kasmet turi priimti 300 gimdymų, atlikti 400 didžiųjų operacijų. Yra ir kitų kriterijų. Kokie bus reikalavimai po naujos reformos, ar ligoninė išliks visiškai savarankiška, ar priklausys kokiam nors junginiui, sudarytam gal ir su kažkuria didžiąja Klaipėdos ligonine – neaišku. Ligoninės Kretingoje svarbą ministrui išdėstė prie rajono Vakcinavimo centro jį pasitikę tarybos nariai, buvę merai Valerijonas Kubilius ir Juozas Mažeika. Abu politikai įdėjo daug pastangų, kad ligoninė atlaikytų nesibaigiančias reformas, išliktų.

A. Dulkys gatvėje prie Vakcinavimo centro ramindamas ligoninės perspektyva susirūpinusius rajono politikos senbuvius, dar kartą pakartojo rytą Savivaldybėje įvykusiame susitikime jo išsakytą reformos esmę, kad SAM nei rajono ligonių, nei pirminių sveikatos priežiūros centrų neuždarinės, kokią sveikatos apsaugos sistemą, jos įstaigas ar jų junginį turėti, spręsti galės savivaldos valdžia. Ir pažadėjo, kad, vykdant reformą, visuomenei visgi pateiks du paveikslėlius: sėkmingą reformos rajone pavyzdį ir stagnacinį variantą, kad žmonės matytų, lygintų, ir padarę išvadas spaustų savos Savivaldybės valdžią imtis reformos.

Kretingos rajono ligoninei, kaip ir kitoms, ypač rajonų gydymo įstaigoms trūksta medikų – slaugytojų, gydytojų. Meras A. Kalnius ministrui pasiguodė, kad bandymas privilioti gydytojus į Kretingą, medicinos studijų studentams mokant iš Savivaldybės biudžeto stipendijas, baigėsi nesėkmingai – pradėjusius Savivaldybės ligoninėje dirbti jaunus gabius gydytojus „perperka“ didžiosios Klaipėdos ligoninės, už juos Savivaldybei sumokėdamos ir sutartyje su studentu numatytas baudas už sutarties įsipareigojimų nevykdymą.

„Svarbu, kad rajonų bendruomeniniai sveikatos centrai būtų lygiaverčiai finansuojami su didmiesčių gydymo įstaigomis, tada jie trauks dirbti ir medikus“, – išeitį matė ministras A. Dulkys, įsitikinęs, kad jauniems specialistams algos dydis nėra svarbiausias faktorius renkantis darbui gydymo įstaigą, ne mažiau už atlygį svarbus yra tos įstaigos mikroklimatas. „Jaunas gydytojas neturi profesoriui kėdės nešioti“, – tarė ministras.

Netenkina vakcinacijos tempas

Su ministru A. Dulkiu atvykusi SAM komunikacijos specialistė Aistė Šuksta priekaištavo Savivaldybės atstovams dėl mažesnio už respublikos vidurkį rajone nuo COVID-19 ligos vakcinuotų gyventojų skaičių. Rajone vakcinuota 37,5 proc. gyventojų, kai respublikoje šis rodiklis artėja prie 50 proc.

V. Turauskaitė informavo svečius, kad vakcinacijos procesas stabtelėjo paskiepijus prioritetines gyventojų grupes. Baigus šį etapą Savivaldybė atidarė Vakcinavimo centrą viešojoje Kretingos Motiejaus Valančiaus bibliotekoje, gyventojus kaimuose skiepija atvykstantys medikai. „Išsiuntėme raginimus stambesnių rajono įmonių vadovams, kad sukviestų didesnes žmonių grupes ir kad atvykę medikai galėtų paskiepyti didesnį žmonių skaičių“, – aiškino V. Turauskaitė, pripažinusi, kad vadovai neskuba atsakyti. A. Šuksta patarė su vadovais susitikti gyvai, nes toks bendravimas, anot jos, būtų efektyvesnis.

A. Kalnius buvo įsitikinęs, kad SAM vykdoma vakcinacijos skatinimo programa turėtų būti paprastesnė, labiau įtaigi, paneigianti antivakserių sąmokslo teorijas. Buvo pastebėta, kad žmones blogai veikia žiniasklaidos skelbiama informacija apie skiepų neigiamą šalutinį poveikį. „Vos ne kiekvieną rajono kaimą, miestelį aplankėme, ragindami žmones skiepytis. Žmonės išgąsdinti antivakserių“, – teigė A. Kalnius.

A. Dulkys prakalbo ir apie galimus reikalavimus skiepytis arba testuotis, jei nesutinki skiepytis, netgi pačiam sumokėti už testą. Anot ministro, tokios nuotaikos auga pasiskiepijusioje visuomenės dalyje, kuri, augant pasiskiepijusių procentui, tampa vis stipresne jėga. Rajono vakcinacijos centrui vadovaujantis Kretingos pirminės sveikatos centro vyriausiasis gydytojas Arnas Juškys įsitikinęs, kad vakcinaciją spartinti galima ir kūrybiškiau taikant esamus teisės aktus.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas