Kapeliono pareigų atsisakė bendru sutarimu

Brolio pranciškono Pauliaus Vaineikio palaikymo akcija įvyko prie naujojo Kretingos simbolio – šviečiančio kryžiaus.

Viešojoje erdvėje plačiai nuskambėjusi brolio pranciškono Pauliaus Vaineikio „istorija“ sekmadienio popietę persikėlė prie naujojo Kretingos simbolio – šviečiančio kryžiaus, kur per 100 tikinčiųjų malda ir giesmėmis susirinko palaikyti brolį Paulių. Pats jis šiame sambūryje nedalyvavo.

Nesiskaldyti, o išlaikyti ramybę, harmoniją, darną, nešiotis Dievą savo širdyse palinkėjęs brolis Benediktas Jurčys pasigedo daugiau brolių pranciškonų, o viena sambūrio iniciatorių teisininkė Raimonda Šideikienė pripažino, kad jai, kaip parapijietei, svarbu buvo žinoti, kokią nuomonę turi kretingiškiai ir kaip jie reaguoja į šios dienos įvykius.

Išsakė savo nuomonę ne tik dėl peticijos

Praėjusios savaitės pradžioje socialiniuose tinkluose Pranciškonų gimnazijos kapelionas brolis Paulius paskelbė tekstą, kuriuo gimnazijos bendruomenę pakvietė pritarti peticijai dėl Stambulo konvencijos ir pasisakyti prieš tam tikrus įstatymus: „Mieli gimnazijos mokytojai, vaikų tėveliai, moksleiviai, mūsų bendruomenės nariai, Seime ruošiami trys priešingi Dievo tvarkai ir sveikam protui nesuvokiami įstatymo projektai, nukreipti prieš Šeimą ir krikščioniškas vertybes: „Stambulo konvencijos ratifikavimas“; „Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos keitimas“; „Lyčiai neutralios partnerystės įstatymas“. Priėmus šiuos įstatymus iškils grėsmė mūsų kaip katalikiškos Gimnazijos egzistavimui, tikėjimo ir sąžinės laisvei! Kviečiame Gimnazijos bendruomenės narius ir jų draugus pasirašyti po šiomis peticijomis. Taip pat skambinti Seimo nariams, jiems asmeniškai rašyti laiškus, siųsti žinutes su prašymu nepritarti šių įstatymų atsiradimui mūsų Tautoje! Br. Paulius D. Vaineikis OFM, Pranciškonų gimnazijos kapelionas.“

Neilgai trukus šio „posto“ viešosios įstaigos Pranciškonų gimnazija „Facebook‘o“ profilyje neliko – gimnazijos vadovybė pranešė: „Šiandien (vasario 22 d. – aut. past.) gimnazijos Facebook puslapyje pasidalinome kapeliono br. Pauliaus D. Vaineikio OFM nuomone apie rengiamus įstatymų projektus. Manome, jog politinio turinio diskusijoms gimnazijos bendruomenės paskyra nėra tinkama vieta, todėl minėtą publikaciją ištrynėme.“

„Tai nebuvo vienašališkas mano, kaip gimnazijos vadovo, sprendimas, – „Pajūrio naujienoms“ patvirtino Pranciškonų gimnazijos direktorius brolis Alvydas Virbalis. – Tai padarėme kartu pasitarę su broliu Pauliumi. To priežastys – dvi: pirma, – dėl komentarų, dalis kurių buvo argumentuotų, dalis – išsiskyrė patyčiomis arba inicijavo bendruomenės susiskaldymą. Antra, pamatėme, kad nei aš pats, nei brolis Paulius, o ir apskritai gimnazija neturi tiek pajėgų, kad būtų atsakyta ir atrašyta kiekvienam komentuotojui.“

Pranciškonų gimnazijos direktorius brolis pranciškonas Alvydas Virbalis (kairėje) patvirtino, kad sprendimas atleisti brolį Paulių iš gimnazijos kapeliono pareigų buvo priimtas abipusiu sutarimu.

Reakcija buvo skirtinga

Prie šviečiančio kryžiaus susirinkę parapijiečiai neslėpė pasipiktinimo, kad brolis Paulius buvo atleistas iš Pranciškonų gimnazijos kapeliono pareigų – daugelio nuomone, jis turėtų būti grąžintas atgal į darbą, o vieną maldų, skirtų Pauliui, susirinkusieji palydėjo plojimais.

Socialiniuose tinkluose taip pat nuskambėjo įvairių nuomonių, kuriose buvo išsakyta ir padėkų, ir abejonių, ir tam tikros kritikos: „Dėkui, kapelione, kad išsakote Bažnyčios poziciją. Daugiau reikia drąsių kunigų pasisakymo šiuo metu. Jokios čia neapykantos kalbos nematau, tai tik pasisakymas vertybiniu klausimu, atitinkantis Bažnyčios poziciją. Ir kur, jei ne katalikiškoje gimnazijoje turi skambėti ši pozicija?“; „Krikščioniškos pakraipos mokykla neturėtų bijoti ginti krikščioniškųjų vertybių ir principų, o visos tolerancijos turi turėti ribas.“; „Labai keista ir gaila, kad raginimą pasirašyti peticijas laikote politiniu turiniu. Visų pirma tai yra vertybiniai ir pasaulėžiūriniai dalykai.“; „Krikščionys negali būti bailiais. Ne tik pirmieji krikščionys, bet ir mūsų laikų, sovietmetyje, ne vienas įrodė, guldydamas galvą už teisybę.“

Savo žinutę tikintiesiems ir visuomenei išplatino Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas: „Brangūs broliai kunigai, pastaruoju metu žiniasklaidoje pasklido diskusija, ar kunigas ir pati Bažnyčia gali pasisakyti rūpimais klausimais? Atsakymas yra TAIP! Demokratinės visuomenės esmė – visi turi lygias teises, taigi ir žodžio laisvę pasisakyti, jei tai neprovokuoja smurto ar nepagarbos kitam žmogui ar visuomenės grupei. Jei kas neigtų tikėjimo, sąžinės ar nuomonės pareiškimo laisvę, tas palaiko totalitarinės galios ideologiją. Drausti pasisakyti yra labai pavojinga tendencija demokratinėje ir pliuralistinėje visuomenėje. Todėl, jei žmogus nepritaria Stambulo konvencijos ratifikavimui ar partnerystės instituto įteisinimui, jis ar ji turi teisę apie tai pasisakyti. Tam yra įvairūs būdai – ir vieši, ir privatūs. Bažnyčia palaiko laisvę pasisakyti žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose, viešuose debatuose ar renkant parašus. Drąsinkime vieni kitus būti aktyviais reiškiant savo nuomonę ir nebijoti tų, kurie prieštarauja prieš teisę pasisakyti. Šią žinutę galite panaudoti parapijų skelbimuose.“

Viena palaikymo akcijos iniciatorių teisininkė Raimonda Šideikienė (kairėje) sakė, kad jai rūpi kretingiškių nuomonė, o kretingiškė Nijolė Bružienė įsitikinusi, kad teisybė turėtų triumfuoti – žmonės ne veltui prieš 30 metų kovojo už laisvę.

Padėkojo ir atsiprašė

Vakar brolis Paulius viešai padėkojo visiems už maldą, palaikymą esamoje situacijoje, taip pat – atsiprašė: „Apgailestauju, jei ką įskaudino mano retorika. Nebuvo intencijos ką nors žeminti ar užgauti. Buvo troškimas išsakyti, kad nepritariu vyraujančiai neteisybei ir ideologijai – nutildyti kitaip manančius ir juos diskriminuoti. Buvau ir būsiu už visų skriaudžiamųjų pažemintųjų teisę gyventi orų ir visavertį gyvenimą. Nei prieš vieną asmenį neturiu pykčio ar nusistatymo. (...) Bendru susitarimu su broliais paprašiau, kad mane atleistų iš gimnazijos kapeliono pareigų. Išreiškiu palaikymą direktoriui ir laiminu gimnaziją. Laiminu ir meldžiuosi už visus, kurie yra kitokios nuomonės ar įsitikinimų. Atsiprašau visų, kuriuos dėl savo ūmaus charakterio įstūmiau į didelį liūdesį, nusivylimą ar susiskaldymą. Pripažįstu, kad svaidydamiesi žodžiais iškilusių visuomenės problemų neišspręsim. Kviečiu visas puses rungtyniauti meilės darbais bei pagarbos vienas kitam pavyzdžiais.“

Komentuodamas situaciją, kad brolis Paulius nebebus Pranciškonų gimnazijos kapelionas, mokyklos direktorius A. Virbalis teigė: „Brolis Paulius yra mūsų, brolių, šeimos narys. Jis toliau dirbs Kretingos parapijos vikaru, o gimnazija taip pat yra parapijos dalis. Mūsų santykiai – broliški, draugiški, ir ta situacija, kuri susiklostė, tiems santykiams įtakos neturi. Mes, broliai, esame katalikiškų vertybių gynėjai, tik tiek, kad esame skirtingi – skirtingai perduodame informaciją.“

Direktorius tęsė mintį: „Mano, kaip mokyklos vadovo, atsakomybės irgi kitokios – aš privalau suderinti visas pozicijas. O dabar atsitiko taip, kad buvau kaltinamas iš visų pusių: vieni sakė, kad esu per mažai katalikiškas, kiti – kad per mažai tolerantiškas... Mano užduotis – ieškoti aukso vidurio, kviesti žmones dialogui ir diskusijai.“

Įtakos sprendimui brolį Paulių nušalinti nuo kapeliono pareigų turėjo ir gimnazijos vadovybės noras atitraukti tą ugnį, kurios ji sulaukė. „Pastebėjome, kad visą savaitę vyko ne švietėjiškas darbas, o komunikavimas su visuomenės informavimo priemonėmis“, – mintimis pasidalino A. Virbalis, kuris prisipažino nelaukęs tokios reakcijos į visą šią situaciją – iš pradžių neigiamos, po to – palaikančios brolį Paulių.

Kas jį pakeis gimnazijoje, direktorius nesiėmė nė spėlioti: gimnazijos direktorių ir sielovadininką skiria provincijolas.

Rengs diskusijas, mokymus

A. Virbalis užtikrino, kad artimiausiu metu į mokyklą atvyks brolis Evaldas Darulis, kuris, turėdamas bendrystės patirties su LGBT žmonėmis ar turinčiais LGBT vaikų ir norinčiais gyventi pagal krikščionišką mokymą, dalyvaus tikybos pamokose, kad galėtų diskutuoti su jaunimu, mokytojams gimnazijos vadovai ketina rengti seminarus antropologijos tema.

Kalbėdamas apie tai, kokį poveikį viešas Pauliaus kreipimasis dėl Stambulo konvencijos peticijos padarė gimnazijos bendruomenei, A. Virbalis neabejojo, jog tai, kad žmonės diskutuoja, išsako nuomones, jau yra poveikis: „Manau, kad buvo ir tokių, kurie atsivertė Stambulo konvenciją ir pagaliau sužinojo, koks tai dokumentas.“

Pranciškonų gimnazijos direktorius pastebėjo, kad pritarti ar ne Stambulo konvencijai Lietuva turėtų referendumu. „Šis dokumentas turi labai gerų idėjų, tačiau pora vietų kelia abejonių terminų (tarkim, socialinė lytis) neapibrėžtumu. Todėl reikėtų labai gilios diskusijos“, – įsitikinęs brolis pranciškonas.

• Rašyti komentarą (36)