|
|
|
Darbėnuose įamžins genocido aukų atminimą
Šiandien, rugsėjo 22-ąją, Lietuvos žydų genocido dienos išvakarėse, Darbėnų miestelio centre, Turgaus aikštėje, bus pastatyti trys atminimo ženklai: memorialinis stulpas greta buvusios sinagogos, o šaligatvio grindinyje – du Atminimo akmenys, skirti tragišką lemtį išgyvenusių asmenų – profesionalaus prieškario Darbėnų fotografo Elijahu Bruckaus ir nužudytos 17-metės žydaitės Esteros Kvelerytės – atminimui. Plytelės – delno dydžio Į renginį Darbėnuose išvien su Jakovo Bunkos fondo iš Plungės ir Klaipėdos žydų bendruomenės atstovais pakvietęs Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys patikslino, kad Atminimo plytelės atsiras Turgaus a. Nr. 11, ties kanceliarinių prekių parduotuve „Vaivutė“ – nes ten gyveno tragiško likimo E. Kvelerytės šeima, o Turgaus a. Nr. 5 buvo garsaus miestelio fotografo E. Bruckaus fotografijos dirbtuvės. „Šie ženklai nedideli, – vos po 9,8 cm ilgio ir pločio. Tereikės iš grindinio išimti vos vieną trinkelę ir į jos vietą įstatyti aukso spalvos plytelę. O priešais šiuos ženklus, kitąpus aikštės, jau yra įrengtas Atminimo stulpas viso miestelio genocido aukoms atminti, kurį taip pat šiandien iškilmingai atidengs. Į prieškario Darbėnų žydų istoriją prieš 6-erius metus ėmė gilintis gimnazijos bendruomenė, vadovaujama Sonatos Litvinienės, o sumanytų projektų iniciatorė yra pedagogė Edita Gliožerienė. Tam pritarė ir pagelbsti JAV gyvenantis Darbėnų žydų palikuonis profesorius Erikas Goldsteinas, Jakovo Bunkos fondo Plungėje vadovas Eugenijus Bunka. Pasaulinės reikšmės projektas Darbėnų vardas pasaulyje šiandien labiausiai garsėja kaip sionizmo tėvo Davido Volfsono gimtinė. Darbėnų miestelis bus pirmasis Kretingos rajone, dalyvaujantis Atminimo akmenų grindiniuose projekte: plytelės jau yra įrengtos nemažai Lietuvos miestų ir miestelių, kuriuose prieš karą gyveno gausios žydų bendruomenės. Akmenų Holokausto aukoms atminti projektas yra pasaulinės reikšmės, nes jame dalyvauja kelios dešimtys šalių, tarp jų – ir Lietuva. Į mūsų šalies grindinius sudėta dešimtys akmenų – Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose, Alytuje, Jurbarke, Plungėje, nuo šiol – ir Darbėnuose. Šiuo metu pasaulyje į grindinius įmontuota per 60 tūkst. atminimo akmenų. Jų idėjos autorius – menininkas iš Vokietijos Gunteris Demnigas taip siekia įamžinti nacionalsocializmo aukų – ne vien žydų, bet ir kitų tautybių, nukentėjusių nuo Holokausto, atminimą. Jis nurodė, jog lentelėje reikalinga iškalti nužudyto asmens vardą ir pavardę, gyvenamąją, mokymosi ar darbo vietą, taip pat – vietą, kur asmuo įkalintas bei nužudymo datą.
Lėšos – nužudytųjų artimųjų Dar pernai, iškėlus mintį apie Atminimo lentelių įrengimą, Darbėnuose buvo kilusi ambicijų bei nuomonių priešprieša. Tačiau nesutarimai išsisprendė, Kretingos rajono savivaldybėje įsteigus Atminimo vietų įamžinimo komisiją, kuriai vadovauja vicemeras Dangiras Samalius. Nors komisija turėjo pastabų, kodėl pirmiausia nesiekta įamžinti įžymesnių Darbėnų žydų atminimo, tačiau buvo apsistota ties E. Gliožerienės pasiūlytais asmenimis, nes plyteles finansavo nužudytųjų palikuonys Bev Stoch iš Australijos bei Liova Brezingeris iš Tel Avivo. Kiekviena jų kainavo po 125 Eur. „Šis projektas yra tęstinis, žinant, kokie žmonės gyveno viename ar kitame name, ir atsiradus rėmėjams, galėtume įrengti Atminimo lentelių alėją“, – teigė seniūnas, patikinęs, kad seniūnija prie šio projekto teprisidėjo tik techniniais darbais. Atminimo stulpo iniciatorius yra E. Bunka: jis kreipėsi į Savivaldybės atminimo vietų įamžinimo komisiją ir gavo šios pritarimą. „Buvusios sinagogos vietoje kol kas įrengėme tik stulpą, tačiau norėtųsi ir išsamaus stendo apie jos istoriją. To paties pageidavo ir salantiškiai: jų sinagoga išliko – tai dabartinis Kultūros centras, bet ketinama šalia vizualiai pateikti informaciją apie ją“, – kalbėjo A. Poškys. --- Lapkritį bus pristatyta E. Gliožerienės rūpesčiu sudaroma knyga apie Darbėnų žydų istoriją, lėšų jos leidybai – apie 6 tūkst. Eur – gauta iš Kultūros tarybos.
|
|
