Menas turėtų būti prieinamas kiekvienam

Kretingiškė Aira Bendikaitė siekia, kad jos kūriniai būtų prieinami kiekvienam žmogui. Dar paauglystėje įgijusi dailės žinių pagrindus, moteris prie tapybos ir piešimo sugrįžo po ilgų metų pertraukos ir teigė, kad ši veikla ją skatina pamiršti visus rūpesčius ir problemas.

Kretingiškė Aira Bendikaitė tikino siekianti, kad menas būtų prieinamas kiekvienam žmogui.

Pašnekovė dailės ir tapybos pagrindus įgijo Kretingos meno mokykloje, ją baigusi ilgiau negu dvidešimtmetį piešimą buvo pamiršusi. Šeimoje ir tarp artimųjų daugiau niekas panašios veiklos neplėtoja, moteris tikino turinti gyslelę menui, kuri po ilgo laikotarpio pertraukos vėl tapo svarbia gyvenimo dalimi.

Prie vaizduojamojo meno moteris sugrįžo prieš ketverius metus. „Pagalvojau, kad noriu įamžinti savo naujagimį. Anksčiau buvau nupiešusi ir savo dukras, kai jos mažos buvo, tačiau būtent mažylio piešimas paskatino vėl sugrįžti prie dailės“, – prisiminė A. Bendikaitė.

Pirmieji tapytojos darbai buvo paprasti ir nesudėtingi, ji tikino nuolatos besimokanti naujų dailės technikų ir niuansų, atlikdama kiekvieną darbą atranda ką nors naujo ir netikėto: „Stebiu kitų dailininkų darbus, dalyvauju įvairiuose su daile susijusiuose seminaruose ir mokymuose. Mokytis nuolatos būtina, kad darbai būtų kuo kokybiškesni.“

Dažniausiai moteris tapo realistinio stiliaus darbus, tačiau nevengia ir eksperimentuoti: „Šiuo metu bandau pereiti prie paprastesnės ir šiek tiek grubesnės technikos, vis dar mokausi.“ A. Bendikaitė piešia ir tapo portretus pasirinkta technika pagal asmenines žmonių nuotraukas, kuria peizažus, tapo ant sienų įvairiose viešosiose erdvėse.

Moteriai teko ne kartą tapyti ant sienų su vaikyste ir pasakomis susijusia tematika – ji savo iliustracijomis papuošė kelis vaikų kambarius, nutapė pasaulio žemėlapį, o praėjusiais metais mokykloje-darželyje „Žibutė“ aštuoniolikos metrų ilgio koridorių pavertė pasakų ir animacinių filmų personažų alėja: ištapyti 38 kvadratinių metrų plotą ji užtruko apie dvi savaites.

Vienas paskutiniųjų A. Bendikaitės darbų – Vilniuje ant lauko sienos nutapytas futbolininko C. Ronaldo prototipas. „Darbo procesas užtruko dešimt valandų, tačiau tai buvo labai smagus ir malonus laikas“, – tvirtino pašnekovė.

Jos teigimu, tapydama ji siekia kiekvieno darbo išbaigtumo: „Noriu, kad mano darbai būtų tvarkingi ir be priekaištų.“

Pašnekovė neišskyrė, kokio pobūdžio darbus jai labiausiai patinka atlikti. „Širdis džiaugiasi piešiant ar tapant kiekvieną darbą. Dažnai lieku sužavėta pateiktomis žmonių nuotraukomis, todėl vienas malonumas jas perteikti popieriaus lape“, – apibūdino tapytoja.

Anot jos, piešiant žmones šie dažniausiai tiksliai žino, ko nori, ir labai retai pavyksta juos perkalbėti ar pasiūlyti savo idėją. „Vis dėlto prisitaikau prie žmogaus norų ir lūkesčių, o kad juos visus galėčiau išpildyti ir realizuoti, panaudoju įvairias technikas“, – atskleidė pašnekovė.

Draudimo agente dirbanti A. Bendikaitė tapo tik vakarais, ir tapyba, anot jos, – viskas viename, tai – ir laisvalaikis, ir darbas, ir meditacija, poilsis po sunkios darbo dienos. „Pradedu tapyti – atrodo, kad manęs nelieka namuose, nieko nebeprisimenu, dingsta visi rūpesčiai ir problemos, visi likę darbai lieka užnugaryje“, – pripažino A. Bendikaitė.

Ji atskleidė siekianti, kad jos sukurtus darbus galėtų įsigyti ir mažesnes pajamas gaunantys žmonės: „Menas paprastam žmogui yra tikrai brangus pirkinys, todėl aš siekiu, kad mano sukuriami paveikslai būtų prieinami visiems.“

Sigita RAZMUTĖ

• Rašyti komentarą (0)