Rankų darbo muilas – arčiau gamtos

Žvainių kaime gyvenančios Silvos Kelpšienės namuose jau kuris laikas įprastą muilą ir kitas higienos priemones pakeitė natūralus rankų darbo muilas su įvairiomis laukuose surinktomis ir šalia namų užaugintomis žolelėmis.

Žvainiškės Silvos Kelpšienės teigimu, natūralus rankų darbo muilas yra universalus ir efektyvus: „Visada turėjau problemų su plaukais, pradėjau juos plauti su pačios pagamintu muilu, išplovus jie būdavo šiurkštūs, tačiau išdžiuvę tampa labai švelnūs. Nebeperku jokių šampūnų ir jų produktų.“

Pašnekovę pradėti gaminti natūralų muilą paskatino jos sesuo: „Šiemet jau ketvirtus metus užsiimu šia veikla. Šiais laikais žmonės vis labiau atsigręžia į gamtą ir siekia gyventi kuo natūraliau, tvariau, todėl rankų darbo muilas vis populiaresnis.“

Pirmiausia savo veiklą – arbatžolių, prieskonių rinkinius ir rankų darbo muilą – moteris parodė Žvainių kaimo bendruomenei. Sulaukusi palaikymo, S. Kelpšienė savo veiklą tęsė su dar didesniu užsidegimu.

Pirmas moters sukurtas muilas – „Bajoriškas“, pagal tradicinį lietuvių paveldą, pagamintas iš kiaulės taukų ir druskos. Pradėti gaminti muilą, pašnekovės tikinimu, reikia labai daug įrangos, todėl šio proceso pradžia daug kainuoja.

Gamindama muilą, S. Kelpšienė daug skirtingų komponentų nededa, stengiasi juos naudoti kuo paprastesnius: „Anksčiau dėdavau ir sviestmedžio, ir mango, tačiau ilgainiui supratau, kad visa esmė yra paprastumas.“

Pašnekovė nuolatos savo žinias tobulina, dalyvauja įvairiuose seminaruose ir mokymuose – paskaitose apie Vydūną, ketvirtus metus klausysis prof. Virginijaus Skirkevičiaus paskaitų, kaip reikia derinti žoleles, kad jos veiktų efektyviai. „Surenkamos arbatžolės ir jų mišiniai pasižymi virškinimo ir nervų sistemos, kraujotakos gerinimu, kai kurių žolelių mišiniai yra efektyvesni negu pavienės žolelės“, – tikino žvainiškė.

Gydytojos Nijolės Lukošienės paskaitose S. Kelpšienė sužinojo apie fitolius – žolelių ištraukas, o medetkų ir kraujažolių fitolius dabar gamina pati ir naudoja muilo gamyboje. Muilą pašnekovė gamina su kaštonų žiedais, kurių savybės įsisavinamos per kapiliarus, medetkų, kiaulpienių, ramunėlių žiedais, pipirmėtėmis, levandomis, mėtomis, rozmarinais, šaltalankiais. Anot S. Kelpšienės, naudojamo muilo poveikis jaučiamas per ilgą laiką: „Iš vieno gabalėlio galbūt poveikio žmogus ir nepajaus, tačiau per ilgą laiką pastebės geresnę sveikatos būklę.“

Į savo muilą pašnekovė deda ricinos, vėliau dalyvaudama paskaitose sužinojo, kad šis produktas veikia kaip konservantas. „Iš pačios vidaus eina mintys, kaip turėčiau gaminti muilą, vėliau jos tik pasitvirtina, manau, kad ir medicininės žinios padeda.“ Pasak S. Kelpšienės, muilą geriausią gaminti su alyvuogių aliejumi, kartais ji naudoja ir saulėgrąžų arba kokosų aliejų. Eterinių aliejų moteris naudoja labai mažai, kad šie nesudirgintų odos, ir muilą galėtų naudoti ir vaikai.

Žvainiškės pagaminti produktai yra universalūs, tinkami bet kokiai odai, maitinantys, drėkinantys ir gerai putojantys. Jaunai, spuoguotai odai moteris rekomenduoja naudoti muilą su aktyvuota anglimi. Jis turi šveičiamąjį ir gydomąjį poveikį. O vyrai dažnai įsigija muilo su beržo derva arba ąžuolo žieve.

Gamindama muilą, S. Kelpšienė nekopijuoja kitų gamintojų – daro savo nuožiūra, taikydama paskaitose įgytas žinias, taip pat – ir savo medicininį slaugytojos išsilavinimą. Ilgainiui moteriai kyla naujų minčių ir idėjų. Pašnekovė laiko kelias bičių šeimas, todėl į gaminamą muilą įdeda šiek tiek ir bičių vaško.

Muilus pašnekovė gamina su kaštonų, medetkų, kiaulpienių, ramunėlių žiedais, pipirmėtėmis, levandomis, mėtomis, rozmarinais ir šaltalankiais.

Muilo gaminimo moteris neplanuoja iš anksto, jos teigimu, tam reikia nusiteikimo ir noro. „Muilą gaminu šaltuoju būdu su natrio šarmu. Kai kurie teigia, kad ši medžiaga yra kenksminga, tačiau aš nemanau, kad ji turi žalingą poveikį žmogaus sveikatai – ja dezinfekuojami bičių aviliai, nuo natrio šarmo prasidėjo žmonijos sveikata – žmonės, pradėję gaminti muilą, ėmė mažiau sirgti“, – apibūdino S. Kelpšienė.

Pagaminus muilą, jis mėnesį brandinamas, natrio šarmas per šį laiką išgaruoja, produkto rūgštingumas (ph) siekia 8–9. Vienu metu pagaminama dešimt vienetų, gamybos procesas trunka iki pusvalandžio, vėliau nuo dvylikos iki keturiolikos valandų jis turi būti uždengtas, kol vyksta cheminės reakcijos su natrio šarmu.

Su kitais muilo gamintojais S. Kelpšienė susipažįsta per įvairias muges, dalinasi patarimais ir savo asmeninėmis patirtimis, daugiausia bendrauja su žolinčiais, tačiau šiemet dėl koronaviruso pandemijos produkcija neprekiauja.

Ji tikino, kad, baigusi slaugytojos darbą, žoliavimui ir muilo gamybai skirs daugiau laiko.„Išėjusi į pensiją šiai veiklai galėsiu skirti daugiau laiko. Dirbdama slaugytojos darbą, labai dažnai matau, kad žmonės, ypač vyresnio amžiaus, per mažai juda, jų kūnai tampa sustirę, dažniau kamuoja ligos, todėl sieksiu ir toliau aktyviai gyventi“, – sakė S. Kelpšienė.

Moteris teigė negalinti įsivaizduoti savęs be žoliavimo ir medikės darbo: „Esu slaugytoja iš prigimties. Jeigu reikėtų dar kartą rinktis profesiją, eičiau tuo pačiu keliu. Jau trisdešimt metų dirbu ligoninėje. Studijas baigusi, pradėjau dirbti Kretingos ligoninėje, labai daug išmokau iš savo kolegės, medicinos sesers Giedraitienės, iki pat šiandien ją prisimenu, ji buvo tarsi mano mokytoja.“

Vasarą pašnekovė retai gamina muilą, šį laiką skiria naujoms žolelėms rinkti. Muilo gamybai, arbatžolių mišiniams ir prieskoniams žvainiškė žoleles pradeda rinkti nuo ankstyvo pavasario. „Kartu su vyru įprastai žoliaujame iki liepos vidurio, tuo metu žolelės turi daugiausiai tinkamų savybių. Medikės darbas tikrai nelengvas ir sekinantis, o man žoliavimas, ėjimas į gamtą padeda nurimti ir susitelkti“, – apibūdino S. Kelpšienė.

Sigita RAZMUTĖ

• Rašyti komentarą (0)