Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas
Danijoje „MHI Vestas Offshore Wind“ kompanijoje dirbanti Greta Kikilaitė teigė, kad vėjo jėgainių pagaminama elektros energija šioje šalyje labai populiari. Nuotraukoje pašnekovė šalia dviejų jėgainių galvų ir apatinių bokštų jėgainių surinkimo vietoje Esbjergo mieste.

Iš Kretingos kilusi ir šiuo metu Danijoje gyvenanti, „MHI Vestas Offshore Wind“ kompanijoje dirbanti Greta Kikilaitė teigė, kad atsinaujinanti vėjo energija sudaro daugiau nei pusę šios šalies pagaminamos elektros energijos ir viliasi galėsianti ateityje prisidėti prie gimtosios Lietuvos tvaresnės elektros energijos gamybos.

Pašnekovė prisiminė, kad apie galimybę įgyti aukštąjį išsilavinimą Danijoje ji sužinojo besimokydama Pranciškonų gimnazijoje: „Dešimtoje klasėje mokykloje svečiavosi atstovai iš „kastu.lt“ – jie pristatė kelias užsienio šalis, jų universitetus ir galimybes. Pasibaigus susitikimui, su klasės drauge, laukdamos pamokos, stovėjome prie matematikos kabineto durų ir nusprendėme – aš studijuosiu Danijoje, ji – Anglijoje. Vėliau ieškojau informacijos apie šią šalį, mokiausi kalbos pagrindų, rinkausi studijų programą.“

Nors buvo galybė nežinomųjų, kretingiškė neabejojo savo pasirinkimu. „Pripažįstu, sprendimas mokytis būtent šioje šalyje buvo gana spontaniškas – apie pačią šalį nieko konkretaus nežinojau, įspūdį apie Daniją buvau susidariusi iš televizijos, kurioje šmėžavo vėjo malūnai, kiaulių fermos ir laimingiausi pasaulio žmonės“, – atskleidė G. Kikilaitė.

Anot jos, Danija siūlo labai platų studijų pasirinkimą anglų kalba, studijos yra nemokamos, taip pat palanki socialinė parama studentams ir finansinė parama ieškantiems darbo po studijų, aukštas absolventų pajamų lygis. „Gimnazijoje labiau sekėsi humanitariniai mokslai, mėgau kalbas. Kadangi anglų kalba ir taip gerai sekėsi, pamaniau, kad Danija suteiktų puikią galimybę praturtinti turimas kalbų žinias“, – tikino kretingiškė.

Vėjo jėgainių lyderė

Pirmiausia G. Kikilaitė baigė Vertės grandinės valdymo bakalauro studijas, vėliau įgijo inžinerijos magistro, grindžiamo technologijomis verslo plėtros srityje, laipsnį. Pastaruosius dvejus metus ji yra „MHI Vestas Offshore Wind“ kompanijos, kuri gamina ir montuoja vėjo jėgaines visame pasaulyje, projektų vadovė.

„Danijoje išties vėjuota, vėjo energija šioje šalyje yra plačiai paplitusi – net pusė sunaudojamos elektros pagaminama vėjo jėgainių. Taip pat beveik pusė pasaulio vėjo jėgainių yra pagaminama būtent šioje Skandinavijos valstybėje, danai tuo labai didžiuojasi“, – tvirtino pašnekovė.

Jos teigimu, apie vėjo energijos kompanijas universitete buvo kalbama jau per pirmas paskaitas: „Universitete rašėme straipsnius apie „Siemens“ ir „Vestas“, susitikome su kompanijų atstovais. Pripažinsiu, pirmą kartą išgirdus apie „Siemens“, maniau, kad kalbama apie telefonus ir buitinę techniką, o apie vėjo energijos sektorių net girdėjusi nebuvau. Tačiau ilgai netruko, kol darbas vienoje šių kompanijų tapo mano siekiamybe – norėjau prisidėti prie pasaulio keitimo.“

G. Kikilaitė pasidalino savo darbo ypatumais: pasak jos, kartais klientai turi pačių keisčiausių užmojų, todėl tenka nemenkai pagalvoti ieškant sprendimų – mergina šiuo metu dirba projektų vadove su nestandartinio produkto užklausomis.

„Praėjusiais metais pasirašėme sutartį su Japonijos įmone, kuri nusipirko 33 vėjo jėgaines – jos 2022 m. viduryje bus įrengtos Japonijos jūroje. Mano darbas yra įgyvendinti visus klientų sutartyje pasirašytus reikalavimus, kurių nėra standartinėje konfigūracijoje. Pavyzdžiui, vėjo jėgainės bokštas visada specialiai pritaikomas prie jūros dugno ir klimato sąlygų, taip pat yra ir visas sąrašas smulkesnių pasirinkimų – nuo logotipo iki taifūnų apsaugų. Prie tokio projekto dirba daug žmonių iš skirtingų pasaulio regionų ir skirtingų kompanijų. Aš turiu užtikrinti, kad, atvežus dalis į jų surinkimo punktą Japonijoje, viskas sklandžiai susijungtų tarpusavyje, tarsi lego žaidimas, o klientų reikalavimai būtų išpildyti. Dalis surinkimo darbų vyksta jūroje, todėl jokių klaidų negali būti“, – apibūdino G. Kikilaitė.

Kretingiškės teigimu, šiuo metu atsinaujinančios energijos naudojimas Danijoje populiaresnis negu Lietuvoje, tačiau ji tikisi ateityje galėsianti prisidėti prie didesnio vėjo energijos eksploatavimo Lietuvoje: „Danija yra šios srities pradininkė ir lyderė, tačiau Lietuva sparčiai vejasi šią šalį. Dirbu su vėjo jėgainėmis jūroje, žinau, kad Lietuva dėlioja planus pirmajam jūros vėjo jėgainių parkui. Šis projektas stulbina savo mastu – 700MW – tai yra daugiau negu visa pagaminama vėjo energija Lietuvos sausumoje šiuo metu! Viliuosi, kad projektas atiteks „MHI Vestas“, tada galbūt ir man pavyks prisidėti prie Lietuvos atsinaujinančios energijos rodiklių.“

Ūžesys – artimas lyg variklio griaudimas

Pašnekovei vėjo jėgainių ūžesys – kaip brangaus variklio riaumojimas automobilių fanatikui. „Paprastas žmogus girdi triukšmą, o man siela virpa iš laimės – pravažiuojant akys limpa prie vėjo jėgainių pakelyje, pastebiu, kokia kompanija jas gamino, atskiriu sparnų ilgius, žinau tipus. Ir tuo pačiu žaviuosi – jos stovi lyg milžinai, mojuoja, kartais stovi ramiai. Tada man rūpi, kas nutiko – ar sugedo, ar vėjo per mažai. Žinau, kad gyventi šalia jų nėra labai paranku, dėl to valdžia taiko sankcijas dėl vėjo jėgainių dydžio ir apsukų greičio“, – įvardino G. Kikilaitė.

Jos tvirtinimu, tokias problemas galima išspręsti statant vėjo jėgaines toliau nuo kranto – jėgainės vandenyje yra gerokai didesnės, o garsas pakrantės nepasiekia. „Dėl to, tikiu, kad kuo toliau, tuo daugiau projektų bus įgyvendinama būtent jūroje. O man vargu ar yra, kas gražiau negu stebėti tuos milžinus, mojančius iš tolybių, įsispraudusius tarp vandens ir debesų“, – atviravo kretingiškė.

Mergina įsitikinusi, kad bendras žmonių sąmoningumas aplinkosaugos ir tvarios energijos klausimais auga dėl padidėjusio informacijos srauto: „Manau, kad sparčiai augantis žmonių susirūpinimas gamta ir valdžios prioritetų pertvarkymas duos teigiamų rezultatų. Dėl padidėjusios atsinaujinančios energijos paklausos, jos savikaina pastebimai krenta, tai taip pat yra svarbus rodiklis, renkantis energijos tiekėjus.“

Pašnekovė paneigė mitą, kad vieno žmogaus poelgiai nekeičia gyvenamosios aplinkos. „Šiukšlių rūšiavimas mano mieste ne pasirinkimas – jei neišrūšiuojame, šiukšlių neišveža, būtina perrūšiuoti. Stengiuosi nepirkti maisto plastiko pakuotėse, todėl ir rūšiuoti mažiau reikia, sąmoningai naudoju vandenį, nevalgau mėsos. Kadangi gyvenu name, lietaus vandenį kaupiu laistymui. Prieš kelerius metus pažįstamas pasakė iki šiol atmintyje įsirėžusią mintį: rankas darbe šluostausi vienu popierinio rankšluosčio lapeliu, užtenka. Prisimenu tuos žodžius kaskart šluostydamasi rankas ir nejučia perkėliau šį požiūrį į daugelį kitų gyvenimo sričių“, – teigė Silkeborge vidurio Danijoje gyvenanti G. Kikilaitė.

Į gimtąją Kretingą ji sugrįžta vieną ar du kartus per metus. Nors pašnekovė artimiausiu metu neketina grįžti gyventi į Lietuvą, jos teigimu, šioje šalyje yra daug dar neatrastų galimybių. Mergina, studijuodama bakalaurą, grįžo į Lietuvą atlikti praktikos, vieną semestrą dirbo „Klaipėdos balduose“.

„Šis pasirinkimas buvo gerai apgalvotas – prieš pradėdama kurti gyvenimą svečioje šalyje, norėjau patirti, ką reiškia dirbti ir gyventi Lietuvoje. Danijoje apsigyvenau būdama 17-iolikos, tikro gyvenimo Lietuvoje dar nebuvo tekę bandyti. Per tą pusmetį daug išmokau ir sužinojau. Visiems kartoju – Lietuvoje yra puikios galimybės dirbti ir tobulėti, tačiau supratau, kad, baigus mokslus ir įgavus darbo patirties Danijoje yra gana nelengva prisitaikyti prie Lietuvos darbo aplinkos. Nuo praktikos pradžios praėjo 6 metai ir, kas gali žinoti, kaip klostysis ateitis. Atsiradus galimybei grįžti tėvynėn, nuoširdžiai svarstyčiau, bet kol tokių planų nėra“, – tikino G. Kikilaitė.

Sigita RAZMUTĖ


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas