Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Brukiu – ne dardėdami, o kaukšėdami

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2020-07-14
Istorijai neabejingi kretingiškiai mano, kad išsaugoti akmenimis grįsto grindinio fragmentai suteiktų mūsų miestui savitumo ir originalumo.

Archeologams tyrinėjant Rotušės aikštės prieigas, po nuardytu asfaltu atsivėrė senasis brukis, kuriuo kažkada buvo paklota visa aikštė ir dabartinė Vilniaus gatvė. Kretingos istorijai neabejingi miestiečiai sunerimo – ar, vykstant Vilniaus gatvės renovacijai, bus išsaugotas nors fragmentas senojo akmeninio grindinio, kuris primintų Kretingos vardo legendą ir suteiktų miestui savitumo.

Pirminį projektą pakeitė

Tolių kaime gyvenantis 83-jų Vaclovas Trakys redakcijai pasakojo dar prisimenąs tuos laikus, kai Vilniaus gatvės grindiniu kaukšėdavo kaustytų arklių kanopos, dardėdavę vežimai. „Gal galėtų ir dabar palikti nors gabalą brukio, kad senieji žmonėms prisimintų, o jaunimas įsivaizduotų, kokie keliai ir gatvės buvo senojoje Kretingoje. Nė vienas Žemaitijos miestas tokio kelio neturėtų, ir jis Kretingą padarytų išskirtine“, – samprotavo garbaus amžiaus vyras.

Kretingos rajono tarybos narys Kostas Skierus prisiminė, kad 2017–2018 m. Savivaldybėje pristatant pirminį Vilniaus gatvės renovacijos projektą, jame buvo numatyta palikti senojo grindinio ruožą tarp važiuojamosios dalies ir šaligatvio palei visą Vilniaus gatvę – nuo centro ligi muziejaus. „Dabar gi, kiek žinau, brukį paliko tik tam tikrose gatvės vietose. Prie muziejaus, kur atkurti senieji dvaro pastatai, akmenimis galėjo išgrįsti tam tikrus plotus. Dabar tik kažkur be ryšio pamėtys akmenų“, – apgailestavo jis.

K. Skierus įsitikinęs – miesto įvaizdis priklauso nuo rajono vyriausiojo architekto: „Gal kažkas įtikino Redą Kasnauskę, gal darė spaudimą, kad gatvės renovacija būtų atlikta kuo pigiau. Pas mus kažkaip taip yra: valdžia abejinga miesto grožiui, politikai taip pat žiūri pro pirštus. Arba jie neturi stuburo, arba trūksta meilės Kretingai“, – samprotavo K. Skierus, apžiūrėjęs Vilniaus gatvėje vykstančius darbus.

Kodėl akmenis iškėlė į pakraščius

„Atkastas brukis Vilniaus gatvėje bus panaudotas, – užtikrino Kretingos rajono savivaldybės vyriausioji architektė Reda Kasnauskė. – Galbūt ne taip, kaip žmonės įsivaizduoja. Grindinio nebus važiuojamojoje kelio dalyje, tačiau jis bus paliktas tam tikruose kelio ruožuose, tarkim, žieduose. Akmenimis bus išgrįsta automobilių stovėjimo aikštelė prie bažnyčios. Taip pat tam tikrose gatvės vietose bus įrengti akmeniniai intarpai tarp gatvės ir pėsčiųjų tako.“

R. Kasnauskės žodžiais, atkastas gatvės grindinys išardomas ir vežamas sandėliuoti, o po to bus panaudotas, išklojant numatytas vietas. Taip pat bus panaudota ir dalis iš Žemaitės alėjos suvežto grindinio, nes vienur reikės tašytų akmenų, o kitur – riedulių.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Povilas Černeckis papildė, kad akmenimis bus išgrįstos gana plačios – maždaug 1 m – juostos lygiagrečiai su pėsčiųjų taku. Tad norintys pajusti miesto istorinę dvasią, drąsiai galės kulniuoti per akmenis nuo centro ligi senųjų kapinių ir nuo turbo žiedo ligi muziejaus.

„Dėl gatvės numatėme kitokių niuansų: įsivaizduokit, joje paliekame akmenis. Važiuojant kiltų bildesys, – nuolatinis dunksėjimas neabejotinai sukeltų ir aplinkinių gyventojų, ir pačių vairuotojų nepasitenkinimą. Dėl to ir buvo nuspręsta akmenis iš važiuojamosios dalies iškelti į pakraščius“, – kalbėjo P. Černeckis.

Siekia įamžinti sinagogą

Kretingos istoriniu atminimu besirūpinančios iniciatyvinės piliečių grupės „Kretingos aikštė“ atstovas Jonas Drungilas atviravo, kad rajono valdžia juos patikino, esą brukis iš Žemaitės alėjos bus tinkamai panaudotas.

„Mūsų vizija – Chodkevičių alėja, įsivaizduojame brukiu išklotus suapvalintus jos susikirtimus su Kęstučio, Vytauto ir J.K.Chodkevičiaus gatvėmis“, – teigė J. Drungilas.

Dabar, jo žodžiais, didžiausias grupės „Kretingos aikštė“ rūpestis – tinkamai įamžinti buvusią sinagogą, kaip Kretingoje gyvenusios gausios žydų bendruomenės citadelę.

„Atkuriant istorinį teisingumą, Mėguvos gatvę, kur stovėjo sinagoga, siūlėme pavadinti Sinagogos, arba Izraelitų, kaip buvo anksčiau, gatve. Į šį siūlymą nebuvo atsižvelgta. Dabar norėtųsi slėnyje tarp buvusio „Mėguvos“ viešbučio ir Meno mokyklos, kur yra valstybinės žemės plotas, pastatyti ženklą – tam tiktų taktilinis žemėlapis, o aplink jį – brukiu grįsta aikštelė“, – kalbėjo J. Drungilas, patikinęs, kad tokiam sumanymui pritarė ir Kretingos rajono valdžios atstovai.

---

Pasak legendos, vietovardis Kretinga kilęs iš žemaitiško žodžio „Kret“ ir moters vardo Inga. Neva dardėjęs žemaitis vežimu akmenuotomis miesto gatvėmis ir atsisukęs į savo dukterį klausė „A stėpre kret, Inga?“.

 Mokslininkai Kretingos vardą laiko labai senu ir sieja su priešistoriniais pajūrio krašto gyventojais kuršiais. Kalbininkai Kazimieras Būga, Aleksandras Vanagas ir kiti mano, kad vietovardis kilo nuo veiksmažodžio „kretėti“, t. y. „drebėti, purtėti, virpėti, tirtėti; sunkiai drebant eiti“ ir kuršiams būdingos priesagos „-ing-“.

 Rašytiniuose Livonijos ordino ir Kuršo vyskupystės rašytiniuose šaltiniuose Kretinga pirmąkart buvo paminėta 1253 m., – Kretingos pilies vardas lotynų ir vokiečių kalbomis buvo rašomas Cretyn, Creten (Cretene), Kretene (Kretenen), Kertene. Nuo XVI amžiaus vokiečiai miesto vardą rašė Cratinen, Crottingen, Crotingen, Krottingen, Krotingen, Krettingen.

Kretingos vardas yra unikalus ir kitose vietovėse nesikartoja. Iš jo kilo taip pat šalia miesto esančių Kretingalės miestelio ir Kretingsodžio kaimo pavadinimai.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas