Pajūrio naujienos
Help
2022 Rugpjūtis
Pi18152229
An29162330
Tr310172431
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Komentarų topas

Kretingos meno mokykla šiais – 2008-aisiais – metais mini savo įkūrimo ir veiklos 50 metų jubiliejų. Kaip sako šios mokymo įstaigos direktorius Bernardas Anužis, tikslios datos, kada iš tiesų buvo įkurta anuometinė Kretingos muzikos mokykla, nėra, ir kad faktų, liudijančių, kaip kūrėsi mokykla, kas buvo tie svarbiausi žmonės, įkūrę mokyklą, - taip pat labai nedaug.

Kretingos meno mokyklos direktorius Bernardas Anužis, mokyklai vadovaujantis per 20 metų, sako su mokykla susijęs dar daugiau laiko: mokytis į ją įstojo 1968 m., o kaip mokytojas grįžo 1976 m. “Suskaičiavau – bus visas 40-metis”, - sakė jis.

“Matyt, tai prieš penkiasdešimt metų nebuvo reikšminga. Pats didžiausias iniciatorius, įkuriant muzikos mokyklą, mano nuomone, buvo laikmetis. Nes tokį pat jubiliejų švenčia ir palangiškiai, dar keletas Lietuvos muzikos mokyklų. Tai, kas buvo padaryta prieš 50 metų, buvo tąsa tam tikrų tradicijų – juk muzikos mokyklos Lietuvoje veikė ir prieškariu”, - kalbėjo B.Anužis, kuris yra pasižadėjęs sau iš pasakojimų nuotrupų, išlikusių faktų surinkti ir sudėlioti tikslią mokyklos kūrimosi istoriją.

Naujas pastatas atvėrė naujas galimybes

Tik įsteigta Kretingos muzikos mokykla įsikūrė Kęstučio gatvės 14-ame name, kuris, muziejininkų pastebėjimu, priklausęs kultūros veikėjui Feliksui Janušiui, o per karą ten buvęs vokiečių gestapo štabas.

Pirmieji 60 mokinių mokėsi groti fortepijonu, akordeonu, smuiku ir kanklėmis. Vaikus mokė keturi mokytojai: pirmasis mokyklos direktorius Aloyzas Meškauskas, Eugenija Rumeikienė, Gracija Lugaitė ir jau anapilin išėjęs Vytautas Strikas.

Į dabartinį Pranciškonų vienuolyną mokykla persikėlė 1974 m., o 2000 m. – į dabartinį pastatą, kuris mokyklai buvo suteiktas rekonstravus vieną iš Kretingos darželių.

Mokykla išaugo visomis prasmėmis: 1984 m. įsteigus Dailės skyrių, o 2000 m. – Choreografijos, įstaiga tapo Kretingos meno mokykla; padaugėjo ir muzikos disciplinų – 1966-1967 m. pirmieji mokiniai priimti mokytis pučiamųjų specialybės, 1979 m.- chorinio dainavimo; dabar mokykloje mokosi 560 mokinių, juos moko 44 mokytojai.

B.Anužis vėlgi laikosi tos pačios nuomonės: visus pokyčius padiktavo laikmetis. Rajonuose nebuvo galimybių įsteigti atskirų dailės ar choreografijos mokyklų, tad buvo pasirinktas modelis – steigti skyrius jau veikiančiose muzikos mokyklose. “Tačiau, be abejo, viskam, kas nauja, reikėjo ir iniciatyvos”, - pripažino mokyklos direktorius.

Įkurtuves naujajame pastate B.Anužis vadina tam tikru lūžiu mokyklos gyvenime, kadangi pagerėjusios darbo ir mokymo sąlygos suteikė ir naujas galimybes: juk kiek metų “benamiais”, vaikščiodami iš vienų rūsių į kitus, buvo Dailės skyriaus mokytojai bei mokiniai, taip ir neturėję kur eksponuoti savo darbų; naujovių įnešė choreografijos skyrius, kuriam atsirasti stimulas vėlgi buvo naujos mokyklos patalpos.

Viena iš Kretingos meno mokyklos chorų repeticijų, kurią veda mokytoja Violeta Andruškevičienė (dešinėje).
Visko ašis yra mokytojas

Apžvelgdamas pastarojo dešimtmečio mokyklos bendruomenės pasiekimus, mokytojų bei mokinių “suspurdėjimą” rajono kultūriniame gyvenime, pirmuosius, bet gana sėkmingus nardymus tarptautinių renginių kontekste, mokyklos direktorius B.Anužis visa ko ašimi pripažįsta esant mokytoją.

“Kartais taip atsitinka, kad save vadiname provincija, kuklinamės savo gebėjimų. O iš tiesų tereikia tik pajudėti, kad įsitikintume, jog ir mūsų mokytojai moka dirbti, ir vaikai, lyginant su kitomis šalimis, ne tik kad gabūs, bet dar ir gabesni”, - kalbėjo B.Anužis.

Puiki šios išsakytos minties iliustracija – mokyklos bendruomenės pasiekti rezultatai.

Tarptautiniu lygmeniu startavęs mokyklos choras “Saulainė” (vadovės Eugenija Karkienė ir Violeta Andruškevičienė) – Europos aukso medalininkas ir aukso diplomantas, pakviestas dalyvauti pasaulio chorų olimpiadoje, vienos rimčiausių chorų muziką kuruojančių tarptautinių organizacijų “Musica mundi” reitinguose tarp 1 tūkst. chorų užima 320-ą vietą. “Saulainės” reitingų “kaimynai” – Jekaterinburgo (Rusija) operos ir baleto teatro bei Salonikų (Graikija) chorai.

Stebina šokių kolektyvo “Ratilėlis” (vadovės Živilė Adomaitienė ir Asta Paulauskienė) pasiekimai: jaunas kolektyvas sulaukė tarptautinio pripažinimo Velse (Didžioji Britanija), Ispanijoje. Įgyvendinus didžiulį projektą – pastačius choreografinį spektaklį “Lūtas karalius” – buvo užlipta ir į profesionalią sceną, o pastangas vainikavo “Aukso paukštės” apdovanojimas. “Įžvelkime ne tik rezultatus, nevadinkime išvykų vien tik pramoga. Visa tai dar ir auklėja vaiką: jis gali lyginti ir didžiuotis, kokie gražūs mūsų tautiniai rūbai, ką reiškia mūsų šalies vėliava tarp daugybės kitų. Tautinis patriotinis auklėjimas gyvas ne žodžiais”, - įsitikinęs B.Anužis.

Jis kaip vieną sėkmingų projektų įvardino ir ne per seniausiai akordeonininkų suburtą kvintetą (vadovė Silva Garbaliauskienė). “Už viso to slypi labai didelis darbas”, - pastebėjo direktorius.

Kretingos meno mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestras (vadovas Alvydas Bružas) – vienintelis mūsų rajone – šiais metais dalyvaus Jeseniki (Čekija) pučiamųjų orkestrų festivalyje, ir tai vėlgi bus tam tikras kolektyvo išbandymas. Naujiena – prie orkestro suburta šokėjų grupė, kuriai vadovauja Eglė Stočkutė.

Jubiliejui rengdami instaliaciją “Kelias į mokyklą”, Dailės skyriaus mokiniai įsiveržė į koridorius, nes jų idėjos klasėse nebetelpa.

Viešumo prasme ypač “nedėkingas” instrumentas – fortepijonas, bet ir šios specialybės mokiniai bei mokytojai skina laurus. Vienas svarbiausių konkursų, rengiamų nuo 1974 m., - Balio Dvariono pianistų konkursas, kuriame “prasimušti” provincijos mokiniui – ypač sunku, ir tapti tokio konkurso laureatu prilygsta laimėjimams tarptautiniuose renginiuose. Todėl tai, kad Virginijos Saudargienės mokinė Lina Žutautaitė tapo šio konkurso diplomante, - yra svarbu ir reikšminga.

Džiaugsmingas reiškinys mokyklos gyvenime – smuikininkių ansamblis, suburtas ir vadovaujamas Dalios Pocienės. Pasirinkę patrauklų ir smagų groti repertuarą, Kretingos smuikininkai dalyvauja Plungėje rengiamoje “Rudens akvarelėje M.K.Čiurlioniui”, kur tampama didelio visos Vakarų Lietuvos smuikininkų orkestro dalyviais.

Mokyklos direktorius pasidžiaugė ir tuo, kad dar atsiranda vaikų, norinčių groti liaudies instrumentais. Liaudininkai buvo pirmieji, kurie atvėrė duris į Europą: 1996 m. liaudies muzikos grupė dalyvavo renginiuose Kopenhagoje, kuri tais metais buvo paskelbta Europos sostine.

Mokykla išaugo savo “marškinius”

Vaikų ypač mėgiamas Dailės skyrius jubiliejaus proga rengia instaliaciją “Kelias į mokyklą”. Su savo darbais išėjus į Kretingos gatves, norima parodyti, kuo mokykla turtinga ir kad ji jau išaugo savo “marškinius” – turimas patalpas. Dailininkams reikia patalpų ekspozicijoms, šokėjams – repeticijoms, muzikantams – koncertų salės.

“Kai statėmės naujus namus, buvo skeptikų – kam Kretingai reikia menų ir ar išvis bus, kas toje mokykloje mokysis. Gyvenimas parodė savo: reikia ir menų, ir norinčių mokytis – netrūksta. Mūsų mokyklos strategijoje atsispindi svajonė turėti priestatą su koncertų sale, darbui tinkančiomis patalpomis dailininkams. Taigi būtų labai smagu mokyklos 60-metį atšvęsti kartu su įkurtuvėmis”, - mokyklos bendruomenės svajonę išsakė B.Anužis.

Mokykla, kurioje vaikai yra mokomi ne tik menų, bet ir planuoti savo laiką, nugalėti save, kurioje ugdomas kultūringas ir išprusęs žmogus, savo jubiliejų yra pasirengusi atšvęsti kartu su rajono visuomene: jubiliejinis koncertas įvyks gegužės 3 d. 15 val. Veiks ir paroda “Kretingos meno mokyklai – 50”. Dailininkų parengta instaliacija kretingiškių dėmesio laukia tą pačią dieną nuo 9 iki 12 val.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas