|
|
|
Vydmantų teatralai premjerai pasirinko „Žaldokynę“
„Noriu pranešti žinią – Vydmantuos atsirado teatras“, – šiuos žodžius prieš spektaklio pagal Boriso Dauguviečio kūrinį „Žaldokynė“ premjerą Vydmantuose ištarė jį režisavęs Saulius Vaičiulis. O sprendžiant iš ovacijų škvalo, prasiautusio premjerai pasibaigus, ir žiūrovų linkėjimų teatrui gyvuoti dar daug metų bei džiuginti visus naujais spektakliais, teatro vydmantiškiai tikrai labai laukė. Ilgai laukta premjera „Žaldokynės“ premjeriniai spektakliai Vydmantuose vyko du kartus – atsižvelgiant į su pandemija susijusius reikalavimus, Kretingos rajono kultūros centro Vydmantų skyriaus salėn buvo leidžiamas ribotas žiūrovų skaičius. Ir abu kartus buvo nemažai žmonių, nusiminusių, kad į salę patekti galimybės nebuvo. Laimingieji, patekę į nuo pavasario lauktą premjerą, po spektaklių sakė esą sužavėti ir režisūra – S. Vaičiulis į B. Dauguviečio pjesę įpynė su vydmantiškių nūdiena susijusius akcentus, pradedant bažnyčios statyba ir baigiant gatvių asfaltavimu, ir scenografija, kurią kūrė taip pat S. Vaičiulis, o dekoracijas gaminti padėjo scenos technikas Gabrielius Jocius. Ir tuo, kaip jų pažįstami bendruomenės žmonės suspindėjo iš dar nepažintos pusės – pasirodė esą puikūs aktoriai. Kaip po premjeros „Pajūrio naujienoms“ sakė trijų valandų trukmės spektaklį iki valandos ir 20 minučių – mat tokios trukmės spektakliai pageidaujami Lietuvos suaugusiųjų mėgėjų teatrų apžiūroje-šventėje „Atspindžiai“, kurioje vydmantiškiai rengiasi dalyvauti, – sutrumpinęs S. Vaičiulis, mintis įkurti teatrą kirbėjusi jau seniai. Galimybė atsiradusi dabar: ją suteikė ir sumanymą palaikiusi Kretingos rajono kultūros centro Vydmantų skyriaus vedėja Jolanta Japertienė, ir patys vydmantiškiai, sutikę išbandyti save scenoje. Atsispyrė nuo teatro ištakų „Kodėl pasirinkau „Žaldokynę“? Iš dalies todėl, kad norėjosi Vydmantuose tetarą pradėti nuo to, nuo ko jis prasidėjo Lietuvoje. Kalbant gi apie Lietuvos teatro ištakas, galvon ateina „Amerika pirtyje“ ir „Žaldokynė“. Kai perskaičiau pastarąją pjesę, iškart pamačiau gyvus personažus, ir visų pirma – Simą Končių Žaldoko vaidmenyje“, – pasakojo renginių režisūros specialybę Klaipėdos universitete (KU) baigęs S. Vaičiulis. Pasak režisieriaus, premjera kėlė nerimą, juolab kad ją teko atidėti – spektaklį planuota pristatyti dar pavasarį, tačiau, likus porai savaičių iki numatytosios datos, šalyje buvo paskelbtas karantinas. Tad būgštauta, kad aktoriai „neišsikvėptų“. Tačiau dabar, po abiejų premjerinių spektaklių, S. Vaičiulis džiaugėsi: „Gyva, sakyčiau, netgi talentinga aktorių vaidyba, mizanscenos, o ypač tai, kaip žiūrovai priėmė pjesę, pranoko visus lūkesčius. Priekaištų turiu nebent pats sau dėl to, kaip aš medžiagą trumpinau, kaip atrinkau, kas šiandien, mano nuomone, aktualiausia.“ Beje, vydmantiškiai nufilmavo spektaklio generalinę repeticiją – šis filmukas ir bus siunčiamas „Atspindžiams“. O artimiausiuose planuose – gastrolės, mat jau gautas ne vienas kvietimas parodyti „Žaldokynę“ kitose scenose. Pirmosios turėjo būti Girkaliuose.
Laukia kitų spektaklių ir premjerų „Kai Saulius, pernai mus subūręs, pasakė „statom spektaklį“, manęs nereikėjo ilgai įkalbinėti imtis vaidmens, – prisipažino pagrindinį pjesės veikėją aludarį Žaldoką įkūnijęs Vydmantų bendruomenės pirmininkas Simas Končius, prisiminęs, kad teatro idėja sklandžiusi nuo 2016-ųjų. – Turiu pripažinti: nors nesu scenai svetimas – tenka renginius vesti, kaip aktorius joje nebuvau nuo mokyklos metų. Iš pradžių buvo kiek neramu, vis klausiau režisieriaus: kokiu man būti, kaip persikūnyti? Jis sakė: būk tiesiog savimi. Iš pradžių ir stengiausi savim būti, o po kurio laiko, manau, „pagavau“ patį personažą, tad jis truputį nuo manęs skiriasi.“ S. Končius sakė, kad tikrai nesigailintis, jog sutiko imtis pagrindinio vaidmens. Ir dabar laukia ne tik kitų „Žaldokynės“ spektaklių, bet ir naujų vaidmenų. Pasak jo, su dabartiniu potencialu Vydmantų teatras galėtų parengti bent po vieną premjerą per metus. Jo mintims paantrino ilgametę renginių organizatoriaus ir vedėjo patirtį turintis Nerijus Stasiulis, pasidžiaugęs, kad Vydmantuose pagaliau atsirado galimybė suburti teatro trupę. „Prisipažinsiu – buvo sunku. Viena yra renginius vesti, visai kas kita – ne savimi būti, o personažą įkūnyti, – sakė zakristijoną Rūtą premjeriniame spektaklyje vaidinęs N. Stasiulis. – Ir jaudulys apima, ir baimė tekstą pamiršti. Tačiau patirtos emocijos, bendravimas scenoje, adrenalinas, o ir tas smagumas, kai pajauti žiūrovų reakciją, kai išgirsti jų juoką – begal smagu. Dabar spirgame nuo minčių ir apie kitus spektaklius, ir apie naujus pastatymus.“ Bendruomenei reikia teatro Senmergės Paukštytės vaidmenį atlikusi Jolita Vaičiulienė paatviravo, jog iš pradžių nelabai norėjusi scenon lipti – buvusi labiau „palaikymo komanda“ spektaklį stačiusiam vyrui. Bet kai pamatė, su kokiu užsidegimu vaidmenis kuria kiti bendruomenės nariai, kaip jie pasitiki režisieriaus idėjomis, kaip teatras suvienijo bendruomenę, kaip visi – ir aktoriai, ir jų artimieji, ir visi vydmantiškiai – laukia premjeros, ir pati vėl užsidegė teatru. Juolab kad ši veikla nėra svetima – J. Vaičiulienė KU baigė lietuvių kalbos, literatūros ir režisūros specialybę, yra vaidinusi Palangos Grubiajame teatre. „Aš į teatrą žiūriu kiek platesniame kontekste. Ir kai matau, kaip žmonės susitelkė šiai kultūrinei veiklai, kai matau, kad teatras jiems reikalingas, kaip ir mokykla, kaip ir bažnyčia, kad tai labai svarbu bendruomenei stiprinti – džiaugiuosi“, – sakė J. Vaičiulienė. „Man, kaip teatro žmogui, tikrai džiugu, kad susibūrė dar vienas kolektyvas, kuris turi tikrai didelį potencialą, kad teatro judėjimas Kretingos rajone įgauna naujų spalvų, – savo pastebėjimais pasidalijo premjeroje dalyvavęs Egidijaus Radžiaus teatro vyriausias režisierius Nerijus Gedminas. – Galiu tik pasidžiaugti ir pasveikinti režisierių, sugebėjusį suburti tiesiog fantastišką komandą. Mėgėjų teatrui visada svarbu, kad vaidmenys būtų pritaikyti aktoriams atsižvelgiantį į jų charakterį, į temperamentą. Tai ir buvo padaryta. Po premjeros režisierius su aktoriais dar pašlifuos, nugludins spektaklį, ir džiugins žiūrovus – ne tik savo, bet ir kitas bendruomenes, kurioms tikrai reikia teatro.“ N. Gedminas priminė, kad „Žaldokynė“ – trečia šį sezoną mėgėjų teatrų premjera Kretingos rajone. Spalio pradžioje S. Įpilties dramos kolektyvas žiūrovams pristatė savo naująjį spektaklį – liaudišką komediją „Taip tai darosi ant svieto“ pagal K.Binkio poemą „Tamošius bekepuris“ (režisierė Kristina Lauciutė-Dimienė), o Kurmaičiuose suaugusiųjų dramos kolektyvas suvaidino Donato Žilinsko režisuotą spektaklį pagal Edmundo Untulio pjesę „Laimės smūgis“, kurį kurmaitiškiai pavadino „(NE) LAIMĖS smūgis“. Kaip ir vydmantiškių „Žaldokynė“, ir šie du spektakliai bus nufilmuoti ir pristatyti festivalyje „Atspindžiai“. ---
Borisas Dauguvietis. „Žaldokynė“Režisierius – Saulius Vaičiulis. Veikiantys asmenys ir atlikėjai: Aludaris Žaldokas – Simas Končius; Kareivis Jonas – Rokas Pilibaitis; Senmergė Paukštytė – Jolita Vaičiulienė; Kilmingas muzikantas Sapiega – Vytautas Stonkus; Ūkvedys Sidabras – Audrius Jurgutis; Žaldoko duktė Morta – Andromeda Neimontaitė; Valstietis Jaunikaitis – Virginijus Japertas; Zakristijonas Rūta – Nerijus Stasiulis, Egidijus Vaitkus; Partorgas Dobilienė – Ramunė Petrošienė; Agronomas – Vitalija Potrienė; Ūkių grupės direktorius – Petras Kuprelis; Kaimo muzikantas – Milda Šimkienė, Jolanta Japertienė. Premjera: Vydmantai, 2020 spalis.
|
|
