Vilniaus gatvė – be sensacingų radinių

Jau kelintą mėnesį archeologams tyrinėjant Vilniaus gatvę, vertingiausias aptiktas monetų radinys – sidabrinis taleris su Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vladislovo Vazos atvaizdu.

Vilniaus gatvę tyrinėjantiems archeologams visuomenei pristačius joje aptiktus radinius, į redakciją kreipęsi skaitytojai stebėjosi – nejaugi palei aikštę, kur šimtmečiais vykdavo turgūs, tebuvo aptikta vos keletas monetų? Kretingiškius taip pat domina, kur išvežtas iš gatvės nuimtas gruntas.

Užgožia biurokratizmas?

„Kasinėja prie pat aikštės, kur vykdavo didžiuliai turgūs. Kretinga buvo miestas, kuriam suteiktos Magdeburgo teisės, garsėjęs prekybiniais ryšiais su pasienio miestais. Šalia gyveno gausi žydų bendruomenė. Nejaugi anuomet žmonės taip akylai saugojo pinigus, kad turguje neprasprūdo pro piršus ir neįsimynė į purvą vienas kitas pinigas, jei šiandien archeologai, kaip skelbėsi, nieko gero neaptinka“, – stebėjosi vienas skaitytojų.

Kretingos muziejininkų bičiulis, tyrinėtojas ir savamokslis archeologas, prašęs neviešinti pavardės, dalyvavo tyrinėjant palei Palangos kurhauzą, kur, manoma, XVI a. buvusi dvarvietė ir joje aptikta per 100 įvairių monetų – Livonijos ordino, suomiškų, lietuviškų, datuojamų 1560 m.

Tyrinėtojas sakė nesyk pravažiavęs Vilniaus gatve ir nematęs dirbant su metalo ieškikliais. „Susiskambinau su kitais archeologais, visi sako – nesąmonė, kad prie pat senosios turgaus aikštės neranda monetų. Turėtų būti visko, o monetų – ypač ir įvairių: ir nepriklausomos Lietuvos laikmečio, ir dar ankstesnių“, – kalbėjo vyras. Jis įsitikinęs, kad monetų nerandama todėl, kad paprasčiausiai jų nenorima rasti: „Sudėtinga rašyti ataskaitas, daug biurokratizmo, o tai atima nemažai laiko.“

Moneta – Kretingos bendraamžė

Kasdien Vilniaus g. objekte dirbantis mažosios bendrijos „Praeities tyrimų institutas“ archeologas Jurgis Sadauskas, kurio vadovaujama komanda šiomis dienomis tyrinėja atkastų pastatų pamatus priešais „Pajūrio naujienų“ redakciją, sakė, kad dabar kasdien aptinką po 1–2 monetas. Dauguma jų – vadinamosios „boratinkos“ – 1659–1666 m. Lenkijos–Lietuvos valstybės monetos. Šių, J. Sadausko žodžiais, aptinkama visoje Lietuvoje. Pati vertingiausia neseniai aptikta yra 1635 m. Vladislovo Vazos sidabrinis taleris, – besikuriančio Kretingos miesto bendraamžė. „Ši moneta yra palyginti reta, o kuo retesnė, tuo vertingesnė, tačiau nesu žinovas ir nesiimu jos vertinti“, – tvirtino J. Sadauskas. Archeologų pareiga – nufotografuoti, inventorizuoti, lengvai nuvalyti, kad nepažeistų paviršiaus, po to parengti ataskaitą ir atiduoti radinį Kretingos muziejui.

Į skaitytojų pastebėjimus, kaip manąs, kodėl Vilniaus gatvė nėra turtinga monetų radinių, J. Sadauskas atsakė: „Negaliu atsakyti. Kai rasime kapšą arba lobį, tikrai pasigarsinsime. Tie, kurie gyvena iš monetų, neieško miestuose, o lenda į senuosius kapinynus. Archeologo profesijoje labai svarbus yra sąžinės faktorius – tai, ką radai, atiduoti visuomenei. Bet kol radinys nueina ligi visuomenės – kelias gana ilgas.“

Archeologas Jurgis Sadauskas tvirtino, kad kiekvieną monetą būtina nuvalyti, bet nepersistengti, kad nepažeistų paviršiaus, nufotografuoti, inventorizuoti ir aprašyti. Tik po ataskaitos ši patenka į muziejų.

Gruntas „išutinėtas“ archeologų

Mažosios bendrijos „Praeities tyrimų institutas“ vadovas Simonas Sprindys papildė, kad archeologai yra iš pašaukimo dirbantys žmonės. „Radiniai nėra tokie jau vertingi, kad dėl jų vertėtų rizikuoti garbe ir sąžine. Archeologams taip pat galioja įstatymas, kaip gydytojams ir policininkams, yra tokių, kurie rizikuoja paimti 20 Eur kyšį, o yra tokių, kurie nesusigundo ir tūkstančiu.“

Vadovas patikino, kad per žvalgomuosius tyrimus jie patikrina gruntą su metalo ieškikliais, o po šių, atliekant archeologinius tyrimus, kasinėjama labai kruopščiai. Pagal Vilniaus g. projektą, suderintą su Kultūros paveldo departamentu, tyrinėjama iki XVIII a. grindinio, jeigu vietomis jo nėra – ligi kultūrinio sluoksnio.

Ištyrinėtą ir nukastą gruntą Vilniaus gatvės renovacijos darbus atliekanti bendrovė „Šilutės automobilių keliai“ išveža ir sandėliuoja aikštelėje prie geležinkelio viaduko, palei kelią Palanga–Šiauliai.

„Privatiems asmenims grunto neparduodame, o panaudojame jį savo reikmėms, nebent paprašo Savivaldybė seniūnijų keliams išlyginti. Jis jau „išutinėtas“ archeologų ir nebėra vertingas, gerokai permaišytas“, – patikino bendrovės „Šilutės automobilių keliai“ statybos direktorius Gintautas Jasulaitis.

Iš Vilniaus gatvės yra išvežta apie 15 tūkst. kub. m grunto, jo dar bus išvežta 1–2 tūkst. kub. m.

• Rašyti komentarą (17)