Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Neventiliuojami namai supus

  • Žemė ir ūkis
  • 2020-09-25

Patalpose dauguma mūsų praleidžia didžiąją savo gyvenimo dalį. Mūsų namai, būstai turi atitikti visus jų statybos standartus, inžinerinius reikalavimus.

Gyvenamosioms patalpoms svarbiausia yra jų tinkamas šildymas ir vėdinimas. Blokiniams pastatams anksčiau duodavo 40–50 metų garantiją. Beveik visi Topolių mikrorajono Kretingoje daugiabučiai blokiniai namai stovi daugiau kaip 30 metų. Mes, juose gyvenantys, nežinome, koks yra šių statinių pamatų, konstrukcijų atsparumas. To niekas netikrina. Kiek man žinoma, blokai šiems pastatams buvo daromi iš keramzitbetonio, į kurį dedama poras sudarančių medžiagų, blokų ventiliacijai. Nežinome betono tankio, neaiški armatūros, kitų metalinių konstrukcijų, jungiančių blokus, sudėtis, jų apsauga nuo korozijos, ypač blokų, balkonų suvirinimo taškuose.

Visiems aišku, kad per tiek metų pastatai nusidėvėjo, yra beveik atitarnavę. Valdžia nusprendė, kad juos reikia renovuoti. Esu įsitikinęs, kad blokinį pastatą kapitališkai suremontuoti neįmanoma, tokį pastatą galima tik nugriauti. Tačiau valdžia įsigeidė ir daugiabučių blokinių namų renovacija įsibėgėjo.

Renovuoti namai iš išorės bent keletą metų atrodys geriau. O kas toliau? Nuo stogo parapeto vanduo per lietų patenka ant namo sienų. Po kažkurio laiko vienu kitur pasirodo pelėsis. Pelėsis jau lenda renovuotuose Lazdynų aklg. Nr. 4 ir Nr. 5 namuose. Praėjus dar kažkiek laiko, tie namai nebesiskirs nuo nerenovuotų, neaplipdytų pastatų. Nuo Lazdynų aklg. Nr. 5 namo jau atplyšo gabalas tinko su visais dažais, tas pats ir Savanorių g. 42 renovuoto namo pastogėje.

Po to aplipdymo – renovacijos šilumos pastate daugiau susilaiko. Nepaneigsi. Tai pliusas, mažiau mokam už šildymą. Gal ne 40 proc., kaip prognozavo, bet 10–20 proc. tai tikrai. Kol šilumos tiekėjai nesugalvos didinti šilumos kainų, o taip manau nutiks, kai padaugės renovuotų pastatų.

Renovacijai dažniausiai naudojama ekovata (akmens vata) arba polistireninis putplastis, kuris, kaip teigiama, gana ekologiškas. Tačiau blokiniams namams geriau tinka vata. Dar geriau būtų naudoti ventiliuojamas plokštes, kaip antai „Paroc CWAS-358“, „Paroc CWAS-25 t“ ir panašias. Bet tai brangu.

Putplastis beveik pigiausias variantas, priklijuotas jis padidina sienos išorinio paviršiaus šiluminę varžą, todėl butuose ir susilaiko daugiau šilumos, tačiau nukenčia pastato vėdinimas. O vėdinimas turi būti toks, kad normaliomis lauko oro sąlygomis darbui, gyventi skirtose patalpose, optimaliai naudojant energiją, būtų galima užtikrinti norminius mikroklimato parametrus: oro temperatūrą, santykinę drėgmę, judrumą.

Ir štai turime renovuotą pastatą: sienos apšiltintos, stogas sutvarkytas, langai plastikiniai, šilumos patalpose padaugėjo, bet oras tapo troškesnis, sunkesnis, padidėjo santykinė drėgmė, sumažėjo oro judrumas. Erzina atsiradęs keistas kvapas, ypač per karščius, nesijaučia to natūralaus gaivumo. Esant blogam vėdinimui, patalpose kaupiasi ir radioaktyvusis radonas. Blogai vėdinamose patalpose jo koncentracija būna 7–8 kartus didesnė negu lauke. Šio elemento yra ir kai kuriose šiuolaikinėse statybinėse medžiagose.

Blokai turi savo mikroventiliaciją. Oro srautai mikrokanalais bloko viduje gana neblogai atlieka vėdinimo funkciją. Paprasčiau sakant – blokiniai namai kvėpuoja, pastatas yra gyvas tol, kol jo neaplipdo putplasčiu. Pastate po renovacijos dar lieka vertikalios ventiliacijos šachtos, bet to jau nebeužtenka normaliam pastato vėdinimui. Vis įkyriau sklinda kvapai iš kaimynų virtuvių, kadangi horizontaliai ventiliacijai keliai jau uždaryti, oras viduje nebesimaišo su lauko oru taip, kaip reikėtų. Taip renovuoto namo gyventojai priversti kvėpuoti užterštu oru. Nesant normalios ventiliacijos, laikui bėgant neišvengiamai įsiveisia pelėsis. Beje, renovuojant pastatus kažkodėl užlipdomos ir ventiliacinės pastato angos. Išeitis viena – renovuojant blokinius pastatus yra būtina įrengti pastato vėdinimo sistemą. Topolių aklg. Nr. 12 namas lig šiol yra vienintelis, kurį renovuojant buvo įrengta ir ventiliacijos sistema.

Yra galimybė renovuotuose pastatuose įmontuoti oro rekuperatorius, kurie gana neblogai valo, atšviežina orą.

Kokia renovuotų ir nevėdinamų pastatų perspektyva? Užkalkime langą plėvele iš išorės, kad sulaikytų šilumą. Po metų, dviejų, ypač jei rėmas medinis, toks langas supus, nes šiluminė varža didelė, santykinė drėgmė – taip pat, o ventiliacijos nėra. Paprastai sakant, – vyksta šutinimo procesas. Panašus procesas vyksta tarp sienos ir ant jos užklijuoto polistireninio putplasčio, tik lėčiau.

Nepamirškime, kad blokai sujungti tarpusavyje suvirinimo būdu, o pasikeitus mikroventiliacijai, išorinėje sienoje padidėja santykinė drėgmė ir suvirinimo siūles blokuose greičiau veikia korozija, ji paspartėja dėl padidėjusios drėgmės ir ventiliacijos stokos. Renovuojamuose pastatuose ventiliacija yra būtina, nes be jos pastatai supus. Kokią žalą neventiliuojami pastatai padarys juose gyvenančių sveikatai?

Norbertas KONTRIMAS

Inžinierius


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas