Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Šis rugsėjis bus kitoks po 35-erius metus Vydmantų lopšelyje-darželyje „Pasagėlė“ išdirbusioms Vidai Kaktienei ir Stefanijai Petrulevičienei. Abi kolektyvo vertinamos moterys visam laikui užvers šios ugdymo įstaigos duris.

Nors (iš dešinės) Vida Kaktienė ir Stefanija Petrulevičienė su kolektyvu ir atsisveikina, jų širdyse liūdesio nėra – sakė, liks malonūs prisiminimai. Šalia Stefanijos sėdi Elena Bacevičienė, stovi (iš dešinės) Aurelija Galdikienė, Milda Šimkienė, Regina Kerpienė ir Vilma Preikšaitienė.

Palinkėjo auginti rožes

„Kas mus – tiek didelius, tiek mažus – pradžiugindavo, net ir sunkesnėmis minutėmis nusišypsoti priversdavo, jei ne Stefutė?“ – Vydmantų folklorinį ansamblį lankančią dainininkę, gerą humoro jausmą turinčią pokštininkę ir tikriausiai dėl to kolektyve „mūsų Zavaliausku“ vadinamą, bendradarbių, o ir vaikų mylimą auklėtojos padėjėją apibūdino mokytoja Vilma Preikšaitienė.

Gražių žodžių ji negailėjo ir kalbėdama apie Vidą: meniškos sielos žmogus, nė vienas darželio kampelis nelikdavo jos nepastebėtas, nepapuoštas, be to, – gera fotografė. „Žinoma, nepraslysdavo pro akis ir, kaip rytais jos, į darbą atskubančios, prie langų „prilipę“, laukdavo mažieji, šaukdavo vardu“, – pasakojo mokytoja.

Pati V. Kaktienė atviravo, kad prie vaikų per daug stengėsi nepriprasti, bet tik todėl, kad vėliau, kai šie paaugs, atsveikinant širdies neskaudėtų. „Favoritų neturėjau, visus mylėjau, glaudžiau, guodžiau vienodai“, – prisipažino ji.

Prieš 35-erius metus Vydmantų vaikų darželyje dirbti pradėjusi Stefanija Petrulevičienė iki kol tapo auklėtojos padėjėja išbandė ir virėjos, ir skalbėjos pareigybes.

Iš Vydmantų kilusi Vida lopšelyje-darželyje įsidarbino labai jauna, baigusi 9-ias klases, ir tai nebuvo jos gyvenimo svajonė, tiesiog reikėjo užsidirbti algą. Iš pradžių buvo nelengva, trūko supratimo ir įgūdžių. Jų įgyti padėjo patarimų negailėjusios tuometinė medicinos sesutė Adelė Pronckienė, taip pat – auklėtoja, vėliau pati šios ugdymo įstaigos vadove tapusi Zina Viskontienė.

„Mažiausiai kartą per mėnesį Zina sakydavo: „Na, Vida, šiandien eisim plauti žaislų. Arba: Vida, šiandien mudvi turėsim plauti kėdutes“, – juokėsi prisiminusi Vida. O tų kėdučių – koks 100, nes vaikų tuomet būdavo daug.

Kad nebedirbs darželyje, V. Kaktienė neliūdi, tik, sakė, pasiges kasdienių susitikimų su Vilma, Elyte, Regina, Aurelija, Milda, Stefute ir kitomis bendradarbėmis. „Buvom artimos kaip viena šeima, su kuria dalijomės ir asmeniniais džiaugsmais, ir išgyvenimais“, – sakė V. Kaktienė.

Iš darbo ją išlydinčios kolegės neabejojo, kad Vidos dienos ir toliau bus prasmingos – turi 10 anūkų, kai kuriuos galės lankyti čia pat gyvenančius, kai kuriuos – Norvegijoje, be to, į pensiją išėjusiam tokiam meniškam, kaip ji, žmogui palinkėjo auginti rožes.

Viso darželio močiutė

S. Petrulevičienė į Vydmantus gyventi 1983-iaisiais atsikraustė iš Mažeikių rajono, tuomet ir įsidarbino vaikų lopšelyje-darželyje. „Kokių tik pareigybių čia neišbandžiau: sukausi ir virtuvėje, ir 16-a metų skalbykloje, o kai ją panaikino, pradėjau dirbti auklyte ir taip ligi dabar“, – pasakojo Stefanija. Anot jos, geriausia – su vaikais. Pavyzdžiui, virtuvėje iki devinto prakaito tekdavo plūktis 100-ui vaikų kepant spurgas, žagarėlius, pyragus, kurių anuomet „gatavų“ niekas neatveždavo. O skalbykloje taip pat gerokai įvargdavo: visus skalbinius tekdavo gręžti rankomis, mat skalbimo mašinų, atliekančių šią funkciją, tuokart nebuvo.

Stefanijos žodžiais, netiesa, kad per dieną vaikai neiškula galvos, tačiau viską atperka jų meilė, apsikabinimai, nuoširdūs pastebėjimai ir vaikiški rūpesčiai: mama užsirūkė cigaretę; tėvai vakar „baliavojo“ – brolis internete paskaitė, kad jų smegenys gali sumažėti...

„Arba – ateini į darbą su nauja šukuosena, o čia tau sako: Stefute, tavo galva atrodo kaip arbūzas! – juokėsi pašnekovė. – O jei kurią dieną apsivilkai gėlėtą suknelę, tai daugelis „čiupinėja“, nes daugeliui gėlės patinka“. Tokių akimirkų, kartais itin linksmų, anot pašnekovės, labai trūks.

Vida Kaktienė (antra iš dešinės) buvo baigusi devynias vidurinės mokyklos klases. „Daug ko dar nesupratau, trūko įgūdžių, jų sėmiausi iš vyresnių kolegių“, – atviravo ji.

„Aš lig šiol laukdavau, kad greičiau pasibaigtų savaitgalis – darbe tarp jaunų žmonių ir pati tarsi jaunesnė jaučiuosi, nors jau 6-eri metai, kai galėjau būti pensininkė“, – atviravo Stefanija, kurią, kaip teigė jos kolegės, ir parduotuvėje pamatę visi darželio vaikai močiute vadina.

„Taip, aš esu visų močiutė“, – juokėsi ji ir paaiškino šį vardą įgavusi dėl to, kad šiuo metu darželį lanko ir du iš 7-ių jos pačios anūkų – Darija ir Domantas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas