Neatsigina paukščių, niokojančių kapus

Išskintos gėlės, nukapoti žiedai, išmėtyti žvakių indeliai, išlestas žvakių stearinas, išpešti paklotų siūlai, o skalda sustumta – kretingiškė Nijolė Bružienė pasakojo tokį vaizdą išvystanti kaskart, į senąsias Kretingos kapines nuėjusi lankyti savo artimųjų kapų. Dėl kapinėse šeimininkaujančių paukščių nukenčia ne vienas žmogus, tačiau, panašu, kad išeities iš šios situacijos nėra.

Atėję aplankyti artimųjų kapų Kretingos senosiose kapinėse neretai žmonės randa juos nusiaubtus: kai kur tik prišiukšlinta, o kai kur būna išskainiotos gėlės, išvartyti ir išlesti žvakių indeliai.

N. Bružienė pasakojo, kad jos šeima artimųjų kapus lanko dažnai ir kaskart juos randa suniokotus. „Manėme, kad tai – žmonių darbas. Pradėjome sekti. Vakare apie 21–22val. prasideda tikras siautėjimas: suskrenda juodas debesis varnų ar kovarnių ir keliolika kirų. Išbaidžius suskrenda į likusius uosius, augančius kapinių teritorijoje“, – pasakojo N. Bružienė.

Kapinių prižiūrėtoja Romutė Gedminienė patvirtino, kad iš tiesų paukščiai prikrečia eibių – ir ne tik senosiose kapinėse, bet ir tose, kurios yra prie Darbėnų plento Padvariuose. „Būna, kad į šias kapines net ir lapės ateina, dėl to kreipiausi į aplinkosaugininkus, bet jie atsakė, kad nieko padaryti neįmanoma: nuodyti – negalima, šaudyti – negalima. Lieka tik susitaikyti su gamta,“ – kalbėjo R. Gedminienė.

Pasak jos, kapinėse senų medžių ir taip apmažinta, o likusiuose nematyti, kad būtų varnų lizdų, tad, matyt, paukščiai atskrendantys iš kitur.

Neretai kapinių lankytojai, pastebėję paukščių išdraskytus kapus, mano, kad tai – vandalų darbas arba kad kažkas už kažką keršija ir panašiai. „Bet kai nueinam kartu apžiūrėti kapo, randame įrodymų, kad čia pasidarbavo paukščiai, ypač tai akivaizdu būna žiemą, nes ant sniego lieka jų pėdsakai. Neįtikėtina, bet varnos sugeba nuimti žvakių indelių dangtelius, net ir stipriai pritvirtintus, ištraukti įdėklus ir išlesti žvakės likučius, – pasakojo R. Gedminienė. – Pastebėjau ir tai, kad varnos ypač mėgsta juodą skaldą – nežinau, kas ten jas taip traukia, bet ant jos puola labiau negu ant kitų.“

Ornitologė Viktorija Šiaulytytė svarstė, kad galbūt juoda skalda labiau traukia paukščius, nes primena juodžemį. „Paukščiai nelabai skiria spalvų, jie skiria tik ryškų kontrastą. Sunku pasakyti, kodėl juoda skalda paukščius traukia labiau, anksčiau apie tai neteko girdėti, bet gal ji panašesnė į žemę ir joje tikisi surasti kirminų?“ – kalbėjo V. Šiaulytytė.

Pasak jos, varniniai paukščiai yra vieni protingiausių ir šiuo metu jie moko jauniklius, kaip ieškoti maisto ir išgyventi – gali būti, kad kapinės ir tapo jų „treniruočių“ aikštele.

Paklausta, ar yra būdų, kaip atsiginti nuo paukščių, V. Šiaulytytė teigė, kad kitos išeities nėra – tik susitaikyti su gamta. „Mes atėjome į gamtą ir turime priimti ją tokią, kokia yra. Paukščiai padaro daug gerų darbų ir jų nelikus, atsirastų kitų bėdų, vėl ieškotume, kaip jas spręsti, – sakė ornitologė. – Gali būti, kad netoli kapinių yra paukščių kolonija, gal jie gyvena kokiame parke, iš kurio atskrenda? Baidydami paukščius, žmonės stato baidykles, bet kapinėms toks būdas netinka.“

Pasak jos, varniniai paukščiai mėgsta žmonių apgyvendintas teritorijas, nes čia daugiau galimybių rasti maisto.

• Rašyti komentarą (9)