Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Naujo Bendrojo plano viešą svarstymą baigė

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2020-08-11
Naujojo Bendrojo plano brėžinius viešo svarstymo dalyviai įdėmiai studijavo dar ir prieš prasidedant renginiui.

Rugpjūčio 6-oji buvo paskutinė diena, kai gyventojai, įmonės ir kiti suinteresuotieji dar galėjo teikti pasiūlymus, prašymus dėl Kretingos rajono savivaldybės teritorijos ir jos dalies – Kretingos miesto bendrojo plano (BP) keitimo sprendinių, juos koreguoti.

BP viešas svarstymas truko mėnesį. Savivaldybės administracija ir BP rengėjai gavo per 130 prašymų, daugiau kaip 50 jų buvo pateikta per rugpjūčio 6 d. Motiejaus Valančiaus bibliotekoje Kretingoje įvykusį galutinį naujojo BP viešą svarstymą.

Planas tarnaus dešimtmetį

Bendrasis planas yra teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatoma teritorijos erdvinė struktūra, jos naudojimo nuostatos, reikalavimai, apsaugos principai. Dabartinis Kretingos rajono ir Kretingos miesto bendrasis planas buvo parengtas 2008 metais, todėl nemaža jo sprendinių dalis nebeatitinka nūdienos lūkesčių, trukdo krašto vystymuisi.

Kretingos rajono ir Kretingos miesto naują BP rengė Savivaldybės skelbtą konkursą laimėjusių uždarosios akcinės bendrovės „Elberta“ ir Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto teritorijų planavimo centro, kuriam vadovauja mokslų daktaras architektas Evaldas Ramanauskas, specialistai. E. Ramanauskas yra ir šio projekto vadovas.

Savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjos-vyr. architektės Redos Kasnauskės teigimu, atnaujinto BP sprendiniai buvo svarstomi aktyviai, nemažai pastabų žmonės išsakė ir žodžiu, į jas buvo irgi atsižvelgta. Susipažinti su BP naujais sprendiniais buvo galima visose 9-iose rajono seniūnijose, Savivaldybės administraciojoje Savanorių g. Kretingoje, Savivaldybės internetiniame tinklalapyje.

Pasibaigus naujojo BP viešajam svarstymui planą derins atitinkamos institucijos, po to Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija tikrins, ar nėra pažeistos plano rengimo procedūros, kaip antai – viešo svarstymo, ir išvadą dėl plano teiks Savivaldybės tarybai, kuri nuspręs, planą tvirtinti ar ne.

„Tikimės, kad planas bus patvirtintas 2021 metų pirmą ketvirtį“, – sakė R. Kasnauskė. Patvirtintas naujas BP galios 10 metų.

BP apibrėžia tik bendrąsias teritorijų naudojimo, užstatymo gaires, kurios vėliau yra tobulinamos.

Baigsis stichinė gyvenamųjų namų statyba?

Per paskutinį naujų BP plano sprendinių viešą svarstymą ypač nepatenkinti buvo gyventojai, iš kurių privačių žemės sklypų suplanuota „atkirpti“ dalį žemės bendriems poreikiams – gatvėms, poilsio zonoms, želdiniams, socialinei infrastruktūrai. Kretingos miesto urbanistinė plėtra suplanuota į pietryčius, Kluonaliuose, Dupulčiuose, kur jau pristatyta nemažai gyvenamųjų namų. BP čia planuojamas rišlus gatvių tinklas.

„Gatvių tiek, kad tolygiai pasiskirstytų transporto eismas, be didesnių trukdžių pravažiuoti galėtų specialus transportas. Plečiant miestą tai yra neišvengiama“, – paaiškino E. Ramanauskas, akcentavęs, kad ateityje miesto plėtra suplanuota kvartalais, su visa infrastruktūra, o ne atskirais žemės sklypais, kaip buvo daroma lig šiolei. R. Kasnauskė teigė, kad tokią darnią miestų plėtrą įtvirtinti turėtų ir keičiami statybų įstatymai. Rekomenduojama planuojant kvartalus bendriems poreikiams skirti mieste iki 35 proc. kvartalo žemės, kaime – iki 30 proc. „Kas mums atlygins patirtą skriaudą, mes viską iš nuosavų lėšų daromės“, – piktinosi per susitikimą bibliotekoje Kluonaliuose namus pasistatę žmonės. Bendrasis planas nėra baigtinis dokumentas, eigoje sprendimai detalizuojami. „Negali būti, kad per vieną sklypą nutiesiama gatvė, o kitas sklypas nenukenčia“, – kalbėjo architektas, tvirtinęs, kad, paimant žemę bendroms reikmėms, turėtų būti perbraižomi kiti to kvartalo sklypai, kad visi žemės sklypų savininkai vienodai prisidėtų plėtojant infrastruktūrą. „Negali būti akligatvių – gatvė turi susijungti su kita gatve, toks yra miesto teritorijų gatvų planavimo reikalavimas“, – tarė E. Ramanauskas, pastebėjęs, kad šiandieną šis procesas Kretingoje ir rajone vykdomas atbulai – gyvenamieji namai statomi be gyvenamųjų rajonų planų, žemės ūkio paskirties žemėje. „Kas pradėta, liks prie seno“, – ramino R. Kasnauskė.

BP naujų sprendinių rengėjai atliko išsamią Kretingos rajono ir miesto esamos būklės analizę. Kretingos rajono savivaldybė per dešimtmetį neteko apie 7 tūkst. gyventojų. Nors gyventojų mažėjo, užstatytų gyvenamųjų teritorijų 1-am gyventojui tenka dvigubai daugiau negu prieš 10 metų. „Prognozių dėl demografinių tendencijų yra įvairių, tačiau planuodami ateinantį 10 metų laikotarpį matėme gyventojų skaičiaus Kretingos rajono savivaldybėje augimą – plius apie 3 tūkst. žmonių“, – prognozėmis dalijosi E. Ramanauskas.

Gyvenamosios zonos pagal naują BP rajone plėsis 20 proc.

Paskutinis viešas Bendrojo plano svarstymas vyko nuo koronaviruso saugantis veido kaukėmis, laikantis saugaus atstumo.

E. Ramanausko pastebėjimu, užstatyti Kretingos centrą – Rotušės aikštę ar palikti želdinius, atnaujintame BP sprendinio nėra. „Pagal galimybes atkuriant praeities Rotušės aikštės užstatymą jo planui parengti reikėtų plačiai prieinamo konkurso“, – teigė architektas. Pagal naują BP, Kretingos mieste vyraujantys yra 2–3 aukštų namai, centrinėje dalyje – irgi. BP apibrėžta pajūrio zona – į ją patenka ir Vydmantai, Rūdaičiai, Laukžemė, Žibininkai, Lazdininkai, Kveciai, maža dalis Kretingos. Pajūrio zonoje ūkininkas gyvenamąjį namą statyti gali, jei turi ne mažiau kaip 25 ha, kai kitose rajono vietose – ne mažiau 15 ha. Numatytos ir atskiros zonos, kur tam pakanka turėti 0,5 ha žemės sklypą. Taip siekiama racionalaus, funkcinio žemės naudojimo.

Pagal naują valstybės teritorijų planavimo reglamentą, BP numatytas daugiafunkcis visos savivaldybės teritorijos zonavimas, urbanistinė plėtra derinama ir su paslaugų sektoriaus išvystymu.

BP numatyta išplėsti Kretingos miesto Petrikaičių kapines, įrengti naujas kapines šalia Vydmantų, ties įmone „Akmena“, kitoje kelio į Pryšmančius pusėje. „Ši vieta kapinėms buvo suplanuota ir dabartiniame BP. Žemės savininkė sutinka kapinėms skirti apie 3 ha“, – sakė R. Kasnauskė.

Pramonės plėtrai – Kurmaičių, Kūlupėnų kryptys

BP projekto vadovas E. Ramanauskas akcentavo, kad visos funkcinės zonos atnaujintame BP yra kompaktinamos. Pramonės vystymui rengėjai numatė zoną šiaurinėje Kretingos pusėje palei geležinkelį į Darbėnus, Kurmaičių link, ir Kūlupėnų pusėn. „Geležinkelis į Darbėnus turi būti atgaivintas – tuo suinteresuotų yra ir Darbėnuose“, – tvirtino E. Ramanauskas. Architektas akcentavo Lietuvos valstybei svarbią Būtingės gėlavandenio uosto perspektyvą, kad sprendiniuose yra atsižvelgta į tai, įvertinta ir geležinkelio iš Būtingės į Darbėnus galimybė.

Šiaurinėje rajono dalyje numatyta vėjo, saulės jėgainių plėtra.

Naujos transporto arterijos

BP planuojamas Kretingos miesto šiaurinis apvažiavimas. Bendrovės „BS Chemical“, įsikūrusios Briedžio g. 13 Kretingoje atstovas norėjo, kad BP rengėjai atsisakytų šioje miesto dalyje planuojamo apvažiavimo į Klaipėdą, naujo transporto mazgo vietoj dabartinės geležinkelio pervažos. Šių planų įgyvendinimas atimtų dalį įmonės sklypo, o įmonės plėtra bus stabdoma dar anksčiau – įsigaliojus naujam BP, kadangi sklypo žemė rezervuojama numatomai transporto infrastruktūros plėtrai. „Neturime paaiškinimo tokiems planams, yra Tiekėjų gatvė“, – neviltį liejo įmonės atstovas.

„Čia yra dviejų lygių susikirtimas su geležinkeliu, eismas intensyvėja, ir ateičiai, ne šiame laikotarpyje, numatomas inžinerinis transporto koridorius. Šis ryšys labai svarbus su pietrytine rezervacine teritorija. Perspektyvinis kelias, kurio negalima užstatyti“, – situaciją dėstė E. Ramanauskas, teigęs, kad konkretus sprendinys dėl naujos pervažos būtų rengiamas atskiru planu, jeigu toks projektas būtų ekonomiškai naudingas. Architektas užsiminė, kad svarstoma netgi Kretingalės apvažiavimo idėja. „Eismas į Klaipėdos pusę intensyvus, reikia spręsti“, – sakė jis.

Žibininkai turėtų tapti kurortine vietove

Naujame BP numatytas poilsio paslaugų vystymas Žibininkuose. Šiai vietovei sudaromos sąlygos tapti kurortine, tačiau, kaip akcentavo E. Ramanauskas, kurortinės vietovės statusui gauti turi būti parengtas atskiras planas. Žibininkuose įsikūrusios poilsio ir sveikatinimo paslaugų įmonės „Atostogų parkas“ direktorius Ričardas Jovaiša, išanalizavęs naujo BP sprendinius dėl Žibininkų perspektyvos, BP rengėjams siūlė mažinti miško, numatyti žemės darbuotojų gyvenamųjų namų statybai, naujų pramogų, atrakcionų parkams. Įmonės vadovas plane pasigedo dviračių tako iš Kretingos per Rūdaičius į Žibininkus. „Žibininkams išskirta kurortinės zonos perspektyva. Norint pretenduoti į aukštesnį lygį bus neišvengiamas specialus šios teritorijos planas, tuo pačiu pritaikant ir miškus parkams“, – tarė architektas.

E. Ramanauskas, kiti naujo Kretingos rajono ir miesto BP rengėjai ragino Kretingos rajono savivaldybę bendradarbiauti su Klaipėdos rajono ir miesto, kitomis savivaldybėmis, planuojant tiek transporto gijas, tiek pramonės, rekreacijos plėtrą, tvarkant kultūrinį paveldą.

Architekto Evaldo Ramanausko komentaras apie Kretingos rajono ir miesto naujo BP rengimą:

– Kalbant apie šios teritorijos BP rengimo iššūkius, pirmiausia – teritorija yra pajūrio zonoje, ji artėja prie generalinio regiono centro Klaipėdos. Didelę įtaką rajonui ir Kretingai turi pati Klaipėda. Rajone yra daug paveldo objektų, nuostabus kraštovaizdis, yra potencialas ir rekreacijos vystymui, ir pramonės plėtrai, kadangi yra ir geležinkelis, kita tam reikalinga infrastruktūra.

Siekėme kompaktinti vystomas teritorijas, kad būtų subalansuota gyvenamosios ir pramonės teritorijų plėtra, kad būtų darbo vietų. Pramonei rezervuojame teritorijas privačioje žemėje, tačiau šias teritorijas vystyti gali patys savininkai ar tardamiesi su investuotojais. Kretingos pramonės zona vystoma šiaurinėje dalyje pagal vyraujančių vėjų kryptį. Rengiant BP reikėjo įvertinti tai, kas jau pradėta vystyti ir, atsižvelgus į tai, suplanuoti detalesnius sprendinius – tai buvo sudėtingiausia. Įdomus objektas, įdomu buvo dirbti, pati Kretinga yra išskirtinė.

---------------

Už BP atnaujinimą Savivaldybė projekto sprendinių rengėjams įsipareigojo sumokėti per 63 tūkst. eurų, kai Klaipėdos universiteto Regioninio planavimo centrui už dabar tebegaliojančio BP padarymą buvo atseikėta 1 mln. 150 tūkst. Lt.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas