Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos informacinių technologijų mokytojas Aidas Kutelis po pamokų atokvėpį suranda vynuogių šiltnamiuose. Prieš du dešimtmečius pirmuosius vynmedžius pasodinusio vyro sodyboje šiandien veši per šešiasdešimt skirtingų veislių vynuogių.

Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimanzijos informacinių technologijų mokytojas Aidas Kutelis tikino, kad vynuogių auginimas yra jo pomėgis, reikalaujantis netradicinių sprendimų ir mąstymo.

Prieš dvidešimtmetį įsigijęs sklypą sodų bendrijoje „Rubuliai“ pašnekovas pradėjo ne nuo namo statybų, o nuo sodo. „Pradėjau nuo aplinkos, nes norėjau čia pradėjęs gyventi jau turėti derantį sodą, nors dauguma žmonių daro atvirkščiai. Tačiau kada tas pasodintas medis beužaugs ir vaisių duos?“ – svarstė vyras.

Maždaug prieš aštuoniolika metų jis pasisodino pirmus aštuonis vynmedžius lauke. Tuo metu buvo šilta žiema, pašnekovas sodinukus pernelyg gerai apsaugojo, todėl išgyveno tik du – augalai iššuto. „Kitąsyk ūgliai jau būna beveik pusės metro ilgio ir, užėjus šalnoms, nušąla, tad tenka pradėti viską iš naujo. Po tokių poros pavasarių nusprendžiau, kad Lietuvos oro sąlygos vynuogėms auginti lauke yra per sudėtingos.“

Vyras rankų nenuleido ir likusius vynmedžius perkėlė į šiltnamį – buvo smalsu sužinoti, kaip jie augs kitokioje aplinkoje. „Vynmedžiai prigijo ir augo puikiai. Pagalvojau, kodėl gi neišmokus, kaip reikia auginti vynuoges? Mačiau ne vieną pavyzdį iš užsienio, kaip jos tręšiamos, purškiamos ir prižiūrimos, todėl nutariau namų sąlygomis užsiauginti sau vynuogių. Vynuoges auginti sudėtinga – ši kultūra Lietuvoje nėra įprasta. Bet mėgstu iššūkius ir noriu tobulėti. Vėliau vietoj iššūkio ši veikla tapo mano pomėgiu“, – pradžią prisiminė A. Kutelis.

Šiltnamiuose veši daugiau nei šešiasdešimt skirtingų vynmedžių veislių iš Lietuvos, Latvijos, Ukrainos, Rusijos, Vokietijos ir JAV.

Ilgainiui vyras „užsikrėtė“ vynuogių auginimo liga: „Veislių visame pasaulyje – dešimtys tūkstančių, kasmet jų daugėja, sukuriamos vis geresnės ir atsparesnės, norisi bent dalį jų išbandyti ir pačiam.“ Naujų veislių vyras ieško internete, įvairiuose vynuogių augintojų puslapiuose ir forumuose. Daugumą vynmedžių mokytojas augina jau penkiolika metų, jauniausioms veislėms – dveji.

Dar viena priežastis, paskatinusi vyrą auginti vynuoges, – natūralaus produkto poreikis. „Lietuvoje sudėtinga atrasti vietą, kur galėtum paragauti vynuogių, ką tik nuskintų nuo krūmo. Prekybos centruose esančios vynuogės dažnai yra jau ilgą laiką pastovėjusios, nuskintos prekybai dar nesunokusios ir paveiktos chemijos, kad kuo ilgiau išsilaikytų“, – tvirtino A. Kutelis.

Penkiuose polikarbonatiniuose paties pašnekovo sukonstruotuose šiltnamiuose uogas nokina vynmedžiai iš Lietuvos, Latvijos, Ukrainos, Rusijos, Vokietijos, JAV. Anot vyro, standartiniai šiltnamiai vynuogių auginimui netinka, nes jie turi būti bent trijų metrų aukščio, kad vynmedis turėtų, kur augti.

Lauke auginamos lietuviškos ir latviškos veislės – Liepsna, Širvinta, Iza, Laris, Varduva. Iš šių vynuogių veislių galima raugti vyną, tačiau tam reikia daug resursų. Iš šiltnamiuose užaugintų vynuogių šeima spaudžia sultis, verda kompotus.

Patirtimi dalinasi socialiniuose tinkluose

Savų vynmedžių auginimo patirtimi ir patarimais, kaip prižiūrėti šiuos augalus, A. Kutelis dalinasi vaizdo įrašų platformoje „Youtube“ kanale „vynuoges kret“. „Dalinuosi tik savo asmenine patirtimi“, – tvirtino vyras. „Youtube“ tai pat jis stebi ukrainiečių selekcininkų veiklą, ieško patarimų, kuriuos galėtų pritaikyti ir savo ūkyje. Po kurio laiko vyras sukūrė paskyrą socialiniame tinkle „Facebook“ Vynuogės Kretinga, kurioje sulaukė dar didesnio žmonių susidomėjimo ir palaikymo.

Sunokusių vynuogių pašnekovas nepardavinėja – jų nėra daug, tad norintiems uogų jis pasiūlo įsigyti jo padaugintų vynmedžių sodinukų ir pabandyti užsiauginti patiems. „Jeigu sodinukas yra geras, įsišaknijęs, jam prigyti didelių problemų nekyla. Pagrindinis darbas auginant šią kultūrą – nuolatinis augalo formavimas“, – apibūdino pašnekovas.

Jo tikinimu, sodinukai yra jautrūs oro laidumui, jeigu jie per daug laistomi, įprastos baltos šaknys ima keisti spalvą, augalas džiūva. Augalui prigijus pirmaisiais metais jį formuoti nėra sudėtinga – svarbiausias procesas prasideda ketvirtais arba penktais vynmedžio vešėjimo metais. Pašnekovo teigimu, vynuogių sodinukus dažniausiai įsigyja žmonės, besidomintys ekologija ir gamtos saugojimu.

Lietuvoje veikia vynuogių augintojų asociacija, įvairų veislių vynmedžiai auginami visoje šalyje, tačiau A. Kutelis atskleidė, kad Žemaitijoje šią kultūrą auginti sudėtinga. „Pajūryje lauke beveik neįmanoma auginti vynmedžių ir tikėtis, kad uogos visiškai sunoks. Pas mus vynuogės dar nebūna pradėjusios žydėti, o Aukštaitijoje vynmedžiai jau būna nužydėję. Toks poros savaičių skirtumas vynuogei yra labai ryškus ir akivaizdus. Nors pavasarį, gegužę, yra daugybė saulėtų dienų, rugpjūtį ima stigti šilumos – uogos yra užmegztos, tačiau, jei rugpjūtis bus prastesnis, uogų lauke galima nesitikėti“, – apibūdino pašnekovas.

Prieš aštuoniolika metų pirmus vynuogių sodinukus lauke pasodinęs A. Kutelis šiandien daugumą jų perkėlė į penkis paties sukonstruotus šiltnamius.

Pasak jo, šiuo metu vyraujantys orai – saulės stygius ir trumpesnės dienos – nėra palankios vynuogėms. Užėjus gausesnėms liūtims, uogos pradeda trūkinėti: „Užpraėjusiais metais dėl lietingos vasaros lauke nenuskyniau nė vienos uogos.“

Ankstyvosioms vynuogėms gerai sunokti reikia apie šimto saulėtų ir šiltų dienų. Pagal šias rekomendacijas, gegužės viduryje vynmedis turėtų būti jau užmezgęs uogas ir jas nokinti iki pat rugsėjo mėnesio, tačiau Lietuvoje tokio kiekio šiltų ir saulėtų dienų nėra. „Šiemet tik apie Jonines augalai pradėjo žydėti. Lauke augantis ukrainietiškos veislės vynmedis beveik neturi laiko užmegzti ir sunokinti uogų. Dėl šios priežasties beveik visus vynmedžius ir perkėlėme į šiltnamius“, – atskleidė vyras.

Jo tikinimu, Vilniuje arba Kaune vynmedžiai auginami namų užuovėjose, prie sienų ar akmeninių tvorų, kur šiluma labiau akumuliuojasi, tokioje aplinkoje ir laukinės vynuogės gerai dera.

Svarbus nuolatinis planavimas

Anot A. Kutelio, vienas didžiausių iššūkių auginant vynmedžius – suvaldyti jų spartų augimą ir apsaugoti augalus nuo pavasarinių šalnų. Vynmedžiai labai greitai auga, daug vadinamųjų posūnių ir lapų. Jei šiltnamyje yra mažai erdvės, augalų neprižiūrint vėliau bus labai sudėtinga – kartais paleidus iš akių kad ir vieną šaką, ji gali apjuosti beveik pusę šiltnamio.

Šitnamiuose vynmedžiai pradeda vegetuoti anksčiau negu lauke – lauke kartais dar būna sniego, o vynmedis jau žaliuoja. „Vienais metais gegužės pabaigoje buvo paskutinės šalnos, šiemet balandis buvo irgi labai šaltas, uogos mezgėsi sunkokai, susidarė nepilnos kekės“, – tvirtino pašnekovas.

A. Kutelis vynmedžius tręšia organinės kilmės trąšomis, nenaudoja cheminių preparatų, skirtų kenkėjams naikinti, todėl vynuogės auginamos organiškai.

Pirmasis vynuogių derlius šią vasarą prasidėjo įpusėjus liepai, o paskutinės uogos noksta iki spalio mėnesio. Kai kurių veislių uogos nuskintos išsilaiko dar apie mėnesį, todėl savo šiltnamiuose užaugintomis vynuogėmis A. Kutelis mėgaujasi beveik iki gruodžio. Viena sunokusių uogų kekė gali sverti apie du kilogramus. Beveik visos pašnekovo auginamos veislės yra desertinės, dėl skoninių savybių mėgstamiausios – Aladino veislės.

Vynuogės lapas „gyvena“ šešiasdešimt dienų – po jais svarbu laiku pastebėti vadinamuosius posūnius – vynmedžio išleidžiamas naujas šakeles. Vynmedis – augalas, kurio augimą reikia planuoti dvejus–trejus metus į priekį: „Jei dabar palieku vieną šaką, kitąmet ant jos augs vynuogės, tačiau dar turiu apsvarstyti, kaip auginsiu tą pačią šaką vynuogėms po kelerių metų.“

Vyras savo pomėgį palygino su informatiko profesija – tai tarsi programavimas, nes formuojant vynmedžius, kaip ir programuojant, reikia numatyti kelis žingsnius į priekį. „Lauke formuojant vynuoges tai nėra svabu, strategavimas aktualesnis šitnamiuose augančioms vynuogėms. Kai dviejų kvadratinių metrų plote reikia teisingai suformuoti vynuogę ir sulaukti vaisių, būtina pamąstyti porą metų į priekį“, – atskleidė A. Kutelis.

Sigita RAZMUTĖ


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas