Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Juodupėnų tvenkinio pakrantę kuopti pažadėjo ir meras

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Kaimo bendruomenėse
  • 2020-08-07

„Atvažiavom į vietą apžiūrėti tvenkinio, pasidomėti, kokios būklės jūsų keliai ir ar turit vandens atsigerti“, – bendruomenės patalpose susirinkusiems juodupėniškiams pristatydama savo vadovaujamą rajono Savivaldybės tarybos Kaimo reikalų ir ekologijos komitetą, taip pat išvažiuojamajame posėdyje dalyvaujančius merą Antaną Kalnių ir Seimo narę Levutę Staniuvienę, sakė Vitalija Valančiutė.

Rajono savivaldybės tarybos Kaimo reikalų komiteto pirmininkė Vitalija Valančiutė Juodupėnų bendruomenės patalpose susirinkusius gyventojus problemas, kurias pati iš jų išgirdo vasaros šventės metu, paragino išdėstyti girdint visam komitetui ir merui Antanui Kalniui.

Vandens problemą svarstys Savivaldybėje

Tačiau meras ir Juodupėnų gyventojus paragino būti drąsesnius, kai reikia, į darbinius susitikimus patiems kviestis rajono valdžią. A. Kalnius iš karto atsakė dėl kelių – žvyruotų rajone dar yra 730 kilometrų. „Jūs turit nors vieną kelią išasfaltuotą, o kitose gyvenvietėse, pavyzdžiui, Lubiuose ar Kalniškiuose, visai nėra. Pykit nepykit, pirmenybė dabar bus teikiama jiems“, – sakė A. Klanius.

Juodupėniškiai teigė ne dėl asfaltavimo problemą ir keliantys, o dėl to, kad į gyvenvietę vedantis regioninės reikšmės kelias Kretinga–Skuodas žiemą nebarstomas. „Erlėnų link mašina žvyro paberia, o ant Juodupėnų sankryžos apsisuka ir grįžta atgal. Leliūnų link, kur intensyviausias eismas, visda būna slidu“, – paaiškino bendruomenės pirmininkas Jurgis Stanius. Jis juokavo, kad šio kelio asfaltą tuometinio premjero Algirdo Brazausko vadovavimo metais „nunešė“ Benaičių link, tiesiai į mišką, kur pastatytas medžiotojų namelis. Tik oficiali versija – kad pro Laukžemę ir Darbėnus žmonėms patogiau nuvažiuoti į Platelius.

Kur kas skaudesnė kaimo problema – geriamojo vandens kokybė. „Nuo dantų fluorozės jau mūsų karta kentėjo, o dabar kenčia vaikai. Nuvedus pas odontologus, šie iš karto pasako, kad geriame netinkamą vandenį“, – guodėsi gyventojai.

Anot jų, į Juodupėnų vandenvietę neinvestuojama, artezinis gręžinys koks buvo nuo kolūkio laikų, toks lig šiol tebėra. Esą jei darbėniškiai šiemet pirmieji dėl savo geriamojo vandens kokybės nebūtų sukėlę triukšmo, Juodupėnų žmonės taip ir nebūtų suskatę aiškintis.

„Pajūrio naujienose“ paskaitėme, kad dėl fluorido pertekliaus ir jo poveikio žmonių sveikatai „Kretingos vandenys“ išsiuntinėjo rekomendacijas mažiau tokio vandens vartoti ne tik darbėniškiams, bet ir daugelio kitų kaimų, tarp jų Juodupėnų, vartotojams. Bet kad mūsų kaime rekomendacijas tegavo tik kokie 5, nors trobų turime apie 100–150“, – pasakojo bendruomenės nariai.

Meras pažadėjo pokalbiui į Savivaldybę pasikviesti ir bendrovės „Kretingos vandenys“ direktorių Tomą Jurgutį, ir Juodupėnų bendruomenės atstovus. Komiteto pirmininkės pavaduotojas Simas Končius bendruomenei patarė nepagailėti kelių eurų ir iki tol vandens kokybę išsitirti Klaipėdos laboratorijoje.

Patarė organizuoti talką

Bendruomenė jautėsi nusivylusi ir dėl to, kad nelaimėjo rajono Savivaldybės Gyventojų iniciatyvų projekte, suteikiančiame galimybę žmonėms patiems spręsti, kokių iniciatyvų reikia jų gyvenamajai aplinkai ir viešajai infrastruktūrai gerinti. Juodupėniškių idėja buvo išvalyti bebaigiančias užželti tvenkinio prieigas, kad karštomis vasaros dienomis būtų įmanoma maudytis.

„Argi mes, būdami maži, galim atsispirti didesniam miestui ar kaimui? Tos bendruomenės, kurių didžiosios apimties idėjos iniciatyvų projekte laimėjo šiemet, 5–7 artimiausius metus turėtų nebepretenduoti “, – keisti konkurso sistemą siūlė J. Stanius.

Tačiau meras suabejojo, ar idėjų konkurse laimėjusi Senosios Įpilties bendruomenė, nusprendusi susitvarkyti Įpilties piliakalnio poilsiavietę, yra didesnė negu Juodupėnai.

„Gudrybė ta, kad idėja reikėjo sudominti ne vien savo kaimą, o visą rajoną, kad pritartų ir balsuotų kuo daugiau žmonių“, – sakė meras. Jis teigė pats kalbėjęsis su buvusiu Darbėnų seniūnu bendruomenės pirmininku Edvardu Stalmoku, klausęs, kaip įpiltiškiams pavyko pritraukti balsų. Atsakymas buvo paprastas – skambinęs ir raginęs balsuoti visus, ką tik pažįsta.

Juodupėniškiai kartu su rajono Savivaldybės Kaimo reikalų komiteto nariais, meru Antanu Kalniumi ir Seimo nare Levute Staniuviene sprendė, kaip išvalyti gražioje kaimo poilsiavietėje telkšančio meldais užžėlusio Juodupėnų tvenkinio prieigas.

„Mes irgi ėjom į kiekvieną trobą, paruošėm, išspausdinom lankstinukus, gyventojus mokėm, kaip internetu prisijungti, kaip balsuoti. Be to, tokią galimybę sudarėm ir per bažnyčios šventę – atsinešėm nešiojamąjį kompiuterį, padėjom užpildyti anketas. Surinkom 433 balsus. Tokioje gyvenvietėje, kaip mūsų, tai irgi nėra daug“ – akcentavo laimėtojų sąrašą papildžiusios Vydmantų bendruomenės centro pirmininkas S. Končius. Vydmantiškių idėja – prie gimnazijos įrengti laisvalaikio zoną – kainuos apie 20 tūkst. Eur, o dviračių taką nuo Vydmantų į Palangą apšviesti – per 72 tūkst. Eur. „Keista, bet, pavyzdžiui, Salantų miestas Gyventojų iniciatyvų konkurse surinko tik 136 balsus, kai tokiame mažame Reketės kaime, kur iš viso tėra 20 trobų, mes sugebėjom surinkti 96“, – atviravo V. Valančiutė. Jos žiniomis, dalis gyventojų atsisakė balsuoti vien dėl to, kad identifikavimui reikalaujama asmens kodo.

Bendruomenės nariams svarstant, kaip reikės išvalyti meldais apaugusio poilsio zonoje esančio Juodupėnų tvenkinio, sudaryto užtvenkus Erlos upelio intaką, prieigas, A. Kalnius ilgai atsakymo neieškojo: „O pati bendruomenė savo jėgom ar bent kiek pasistengti negali? Ne visada reikia laukti, kol kažkas kitas padarys. Organizuokit talkas, pasikvieskit ir mane, tikrai atvažiuosiu“, – pasisiūlė pats. Smėlio, sakė, Imbarės seniūnija parūpins. Kadangi tvenkinio prieigoms tvarkyti dėmesio neskiria jį išsinuomojęs Salantų žvejų klubas, komiteto narys Steponas Baltuonis pasiūlė Aplinkos apsaugos programoje padidinti tvenkinių nuomos mokestį.

Juodupėniškiai kalbėjo ir apie tai, kad prie tvenkinio esančioje poilsio zonoje būtina įrengti apšvietimą, mat vasaros vakarais kemperiais į šią gražią gamtos vietą atvažiuoja svečių ir iš Vokietijos.

„Apie jūsų idėją įsikurti stovyklavietę buvom šnekėję, žadėjot dalyvauti VVG projekte, būtumėt gavę pinigų, tačiau vėliau kažkodėl nebepasirodėt, nors mes žadėjom ir padėti, ir konsultuoti, tik iniciatyvos jūsų reikėjo“, – į bendruomenę kreipėsi Savivaldybės specialistė Inga Biliūnaitė-Rušinskė.

Juodupėniškiai prisipažino pritrūkę kompetencijos, o gal drąsos parašyti projektą. „Tik jums padedant už 5 tūkstančius eurų esam įsirengę vaikų žaidimo aikštelę“, – padėkojo su bendruomenėmis dirbančiai specialistei. Liko neatsakyta į bendruomenės pirmininko klausimą, kas turi ūkininkams padėti išvalyti pusę ne jiems priklausančių melioracijos griovių. Šiai funkcijai per metus Savivaldybė visam rajonui tegauna 200 tūkst. Eur.

Keis švenčių finansavimo tvarką

O Kretingos rajono kultūros centro Juodupėnų skyriaus vedėja Danguolė Vaičekauskienė išreiškė nepasitenkinimą iš Savivaldybės gaunamomis mažomis lėšomis vasaros šventėms organizuoti.

„Ką galima sukurti, padaryti už 900 eurų, kai lauko aparatūra ir visa kita nuomojama? Tenka pridėti savo pinigų, be to, 25-erius metus einu pas tuos pačius rėmėjus, jau nesmagiai jaučiuosi“, – nuoskaudą liejo skyriaus vedėja.

S. Končiaus nuomone, kiek šventei išleidžiama lėšų, priklauso ir nuo to, kokie atlikėjai kviečiami – gal žvaigždės, kurių koncertas kainuoja 5 tūkst. Eur? „Aš irgi norėčiau, kad Vydmantuose padainuotų Selas, bet juk neišgaliu jo samdyti“, – sakė jis.

Meras A. Kalnius pareiškė, kad dabartinė švenčių finansavimo tvarka apskritai yra iškreipta ir, vasarį svarstant naują rajono biudžetą, ruošiamasi ją keisti. Visos kaimo bendruomenės savo gyvenimui, tai yra susirinkus pasivaišinti saldainiais, kava, arbata, turėtų gauti po vienodai – 200 ar 300 eurų, o kultūrinei veiklai, tai yra renginiams, šventėms, kurių programa kainuotų 20 tūkst. Eur, turėtų būti skelbiamas konkursas. „Gal jūsų idėja bus tokia pritrenkiančiai įdomi, kad nurungs ir Kretingos miesto šventę?“ – svarstė meras. Tokius jo planus V. Valančiutė pavadino kultūrinio gyvenimo kaime kapinėmis.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas