Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Ieško galimybių steigti naujas darželinukų grupes

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2020-07-21
Svarstoma, kad naujai įrengiamose grupėse galėtų būti naudojamos lovos, kurios atsiverčia nuo sienos arba yra dedamos viena ant kitos, nes taip racionaliau išnaudojama erdvė. Tokiu būdu naujas grupes galbūt būtų galima įkurti ir tuose darželiuose, kurie šiuo metu turi atskirus miegamuosius.

Šiemet Kretingos rajone į darželius nepatenka rekordinis – apie 150 – vaikų skaičius, tad Savivaldybės vadovai ir Švietimo skyriaus specialistai suka galvas, kur būtų galima įsteigti papildomas darželinukų grupes. Siekiant į Kretingą privilioti privačius darželius, artimiausiu metu rajono taryba svarstys, ar skirti kompensaciją ją lankysiantiems vaikams ir jei taip – tai kokio dydžio.

„Tokio šuolio tikrai nesitikėjome, – pripažino Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Girdvainė ir linksmai pridūrė: – Vis kartojome, kaip gera gyventi Kretingoje, ir, atrodo, įtikinome. Dygsta nauji gyvenamieji namai, daugiabučiai. Galbūt darželių poreikis išaugo ir dėl koronaviruso – dalis jaunų šeimų čia sugrįžo iš emigracijos, kad praleistų karantiną, o paskui apsisprendė likti ilgesniam laikui. Kaip bebūtų, tuo, kad Kretingoje kuriasi daug jaunų šeimų, labai džiaugiamės, bet tuo pačiu dabar turime išspręsti rūpestį, kur būtų galima sutalpinti vaikus.“

Kretingos rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Tranizienė pateikė duomenis, kad šiuo metu į darželius nepatenka apie 150 norinčiųjų, maždaug 70 iš jų – trimečiai vaikai.

„Pernai į darželius nepateko apie 30 vaikų, tačiau net ir pasiūlius lankyti kitą ikimokyklinę įstaigą, tėvai atsisakydavo ir likdavo laukti eilėje į norimą darželį. Vadinasi, jiems nebuvo tokios didelės būtinybės, galima sakyti, kad poreikį patenkinome 100 proc.“, – sakė D. Tranizienė.

Nori, kad vaikas augtų lietuviškoje aplinkoje

Tarp laukiančiųjų vietos darželyje – ir trimetę dukrą Eleną auginanti Aidos ir Stasio Viršilų šeima, šiuo metu išgyvenanti persikraustymo iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą etapą.

„Klausimas dėl darželio labai svarbus, nes liepos pabaigoje žmona grįžta viena su dukra, o aš pas jas atvyksiu dar po kelių mėnesių. Seneliai visi dar tebedirba, taigi nebūtų, kas galėtų vaiką prižiūrėti. Beje, žmona dirbs Klaipėdoje, tad jai vežti dukrą į darželį kitame rajone paprasčiausiai nebus galimybės. Auklės samdyti nesinori, nes vaikas labai bendraujantis, nori socializuotis su bendraamžiais, – kalbėjo S. Viršilas, kurio dukra kol kas nesulaukė eilės į darželius mieste. – Jei taip ir negausime darželio, neįsivaizduoju, ką darysime, nenoriu apie tai net galvoti, nes būtų tikrai labai nepatogu ir gal net reiktų žmonai atsisakyti norimo darbo Klaipėdoje.“

Aida emigracijoje praleido 17 metų, Stasys – 10, o paklausti, kodėl apsisprendė sugrįžti gyventi į Lietuvą, teigė, kad šį žingsnį nulėmė keletas priežasčių: norėjosi, kad dukra išmoktų gražiai be akcento kalbėti lietuviškai, kad eitų į lietuvišką darželį, kuris yra labiau priimtinas ir dėl kitų niuansų, svarbu ir tai, kad vaikas daugiau bendrautų su seneliais, giminaičiais. „Taip pat labai pasiilgome gyventi šalia jūros, ežerų, vaikščioti po švarius ir tvarkingus miestus“, – vardijo Aida ir Stasys Viršilai, abu kilę iš Kretingos rajono.

Aidos ir Stasio Viršilų šeima planuoja sugrįžti iš emigracijos ir įsikurti Kretingos rajone, tačiau lieka neišspręsta, ar jų trimetė dukra Elena pateks į darželį.

Siekia patenkinti poreikį

Tai, kad į Kretingos rajoną sugrįžta gyventi vis daugiau emigrantų, pastebėjo ir Švietimo skyriaus specialistai. „Seniau paskambinus ir pranešus, kad vaikas gavo vietą darželyje, neretai iš emigrantų išgirsdavome, kad dar nelankys įstaigos, dar negrįš į Lietuvą. Šiemet situacija yra kitokia“, – sakė D. Tranizienė.

Šių metų pabaigoje dar dvi darželio grupės atsiras, pabaigus statyti lopšelio–darželio „Ąžuoliukas“ priestatą, tačiau, siekiant patenkinti išaugusį poreikį, ieškoma galimybių, kur dar būtų galima įkurti papildomas grupes.

Šiuo tikslu Savivaldybės administracijos direktorė J. Girdvainė, vicemeras Dangiras Samalius ir Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja D. Tranizienė penktadienį apsilankė vaikų darželyje-lopšelyje „Eglutė“ ir Rūdaičių mokykloje.

Grupės – vietoj salės ir miegamojo

Svarstoma, kad „Eglutėje“ papildomą grupę būtų galima įkurti ten, kur dabar yra salė – juolab kad ši ir įrengta buvusios grupės vietoje, yra patalpos rūbinei ir sanitariniams mazgams. Kadangi higienos normos nebereikalauja, kad miegamasis būtų atskirai, būtų įsigytos tokios lovos, kurios atverčiamos nuo sienos ar sustumiamos viena ant kitos, taip sutaupant daugiau erdvės, reikalingos aktyviai veiklai. Nebetekus salės, muzikos ir kūno kultūros užsiėmimai vyktų grupėse.

„Statybos skyriaus specialistų skaičiavimais, čia įrengti grupę kainuotų apie 20 tūkst. Eur, ir tai yra nemaža suma. Lieka aktualus klausimas: jei kitais metais planuojame pradėti pastato rekonstrukciją, kiek šių investicijų įrengiant grupę susigadintų – kad nereiktų perdaryti tų pačių vietų dukart. Turime tuos klausimus dar išsiaiškinti“, – kalbėjo J. Girdvainė.

Variantas sugalvotas ir Rūdaičių mokyklai: svarstoma įrengti papildomą grupę – ją galėtų lankyti 12 vaikų – patalpose, kur buvo miegamasis, iš jo lovas pernešant į rūbinę, o spinteles iš rūbinės perkeliant į koridorių.

Dar po vieną grupę ateityje planuojama atidaryti ir Salantuose bei Kartenoje.

Tačiau kada konkrečiai vaikai galėtų lankyti papildomas grupes, kol kas neaišku – tai priklausys nuo to, ar šiems planams pritars rajono taryba, ir kaip greitai būtų atlikti statybos darbai įrengiant patalpas.

Svarstoma, kad lopšelyje–darželyje „Eglutė“ papildoma grupė galėtų būti įrengta salės patalpose. Nuotraukoje iš kairės: Savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Girdvainė, Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Tranizienė, vicemeras Dangiras Samalius, „Eglutės“ ūkio dalies vedėja Asta Machmajeva.

Paskatino įsisteigti privačius darželius

Dar viena išeitis mažamečius auginantiems tėvams būtų privačių darželių atsiradimas. Tad, norint paskatinti verslininkus imtis šios iniciatyvos, anot vicemero D. Samaliaus, planuojama, kad rugpjūčio mėnesio posėdyje rajono taryba apsispręs, ar numatyti kompensacijas tėvams, kurių vaikai lankys privatų darželį arba jiems bus samdomos auklės.

Kad toks žingsnis gali būti sėkmingas, parodė kaimynų patirtis – Klaipėdos rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius, pakalbintas „Pajūrio naujienų“, pasidžiaugė, kad šuo metu išgyvenamas proveržis: šiemet vien Sendvario seniūnijoje turėtų atsidaryti bent 2 nauji privatūs darželiai, kurie priimtų apie 200 vaikų.

„Kiek žinau, esame dosniausia savivaldybė šalyje – vaikams, kurie lanko privačius darželius, Klaipėdos rajone skiriame po 200 Eur kompensacijas, o jei mūsų rajono ikimokyklinukai lanko privačias įstaigas Klaipėdos mieste – skiriama po 100 Eur kompensacija“, – vardijo A. Petravičius, kurio teigimu, privačias įstaigas šiuo metu lanko daugiau negu 100 Klaipėdos rajono vaikų.

Anot A. Petravičiaus, su verslu bendradarbiaujama ir kita forma – Savivaldybė nuomojasi dvejas privačias patalpas, kuriose įkurtos 6 grupės vaikams.

Be to, ieškant išeities, kur sutalpinti vaikus gyventojų skaičiumi augančiose seniūnijose, Klaipėdos rajono savivaldybė ėmėsi statybų: planuoja dar šiemet Jakuose pradėti statyti darželį–pradinę mokyklą. Savivaldybė taip pat yra nusipirkusi sklypą Sendvario seniūnijoje, kur, planuojama, bus pastatyta mokykla–darželis.

Pasak A. Petravičiaus, šiemet į darželius Gargžduose nepateks apie 50 vaikų, daugiausiai 1,5–2 metų vaikų.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas