|
|
|
Laikytis politikos taisyklių – garbingai ir sąžiningai
Vidurvasaris visada ramesnis laikas. Laikas, kai atsiranda minutė stabtelti, apgalvoti, įvertinti praėjusį laikotarpį. Pusantrų metų – būtent tiek laiko praėjo, kai gyventojai suteikė pasitikėjimo mandatą, leidusi žengti visiškai naują žingsnį ir atstovauti jiems Kretingos rajono savivaldybės taryboje. Ėjau, puikiai suprasdama savo atsakomybę, kiek nedrąsiai dėl nepatyrimo, tačiau su dideliu noru ir konkrečiu tikslu – bent kažkiek padidinti pasitikėjimą ir sumažinti takoskyrą tarp valdžios ir gyventojų. Vienas būdų savo tikslui pasiekti – tai gyventojų įtraukimas į viešosios politikos procesą savivaldoje – nuo domėjimosi iki realaus kokybiško dalyvavimo. Kas yra ta politika? Pačia paprasčiausia prasme – tai visuomenės problemų sprendimas, paskirstant turimus išteklius. Šis procesas prasideda nuo teisingo problemos įvardijimo, po to ieškoma visų joms spręsti galimų būdų, ir, pasirinkus tinkamiausią, priimamas sprendimas. Vėliau vyksta situacijos stebėjimas, vertinimas, ar tenkina pasiektas rezultatas, ar problema mažėja. Jei ne, ieškoma kitokių sprendimų, ir taip politikos procesas užsuka naują ciklą. Didžiausias sudėtingumas šiame procese – tai, kad problemų daug ir įvairių, kad žmonių poreikiai ir interesai skirtingi, neretai konfliktuojantys, o ištekliai riboti. O kur dar politikos „žaidimo taisyklės“, kai neretai aukštesniu tikslu tampa ne sutarimo ieškojimas, siekiant visuomenės gerovės, o politinių galių matavimasis. Ar to labai reikia rajono gyventojams? Manau, kad ne, kitaip jie nekeltų klausimų, diskutuodami, „kam mes jus visus išrinkome – dirbti Kretingai, kartu spręsti žmonių problemas ar įrodinėti, kuris įtakingesnis?“ Galvojant apie rajono gyventojus, dažnai kyla mintis, kad mažiau besidomintiems turėtų būti nelengva, norint objektyviai suprasti ir įvertinti, kas vyksta mūsų savivaldoje, juolab kad viešoje erdvėje informacijos ir nuomonių yra labai skirtingų, skiriasi žinojimas, ir tiesos dažnai būna kelios.
Neseniai „Pajūrio naujienose“ publikuotame straipsnyje „Ar valdančioji koalicija byra“ tarybos opozicijos lyderis priekaištavo merui, administracijos direktorei, kad jie esą negeba dirbti, yra neveiklūs. Galbūt kai kurie procesai vyksta ne taip greitai ir sklandžiai, kaip norėtųsi visiems. Tačiau tokią situaciją lemia ir tai, kad savivaldybės administracija turi taisyti praėjusių laikotarpių klaidas, tai užtrunka, ir nėra taip paprasta. Dauguma pagrindinių projektų, keliančių daugiausia emocijų šiandieną rajono žmonėms, Pastauninko parkas, Sporto kompleksas, dirbtinės dangos futbolo aikštė – yra tęstiniai projektai, todėl esu įsitikinusi, kad ne vieną sprendimą, kurį teko priimti šiai valdžiai, sąlygojo veiksmai, padaryti praėjusioje kadencijoje. Gana taiklus pasirodė vieno rajono gyventojo komentaras socialiniuose tinkluose: „Naujoji valdžia klysta taisydama senųjų klaidas“. Dirbant klaidų išvengti neįmanoma. Nemanau, kad dabartinė valdžia irgi neklydo ir niekada neklys. Tik natūraliai kyla klausimas, kodėl dabartinės valdžios klaidos oponentų vertinamos kaip nekompetencija, o anos valdžios – teisinamos nepalankiai susiklosčiusiomis aplinkybėmis?“
Akivaizdu, kad Savivaldybės administracijoje šiandieną siekiama dirbti kiek kitaip – kitoks pats Savivaldybės vadovų darbo principas, kuris dabar labiau grindžiamas tariantis su specialistais, bendruomenių atstovais, su kuriais susijęs sprendžiamas klausimas. Asmeniškai tuo tikrai džiaugiuosi. Tačiau reikia pripažinti, kad tai sudėtingesni ir ilgesni procesai, kurie užima laiko, kažkiek lėtina sprendimų priėmimą ir jų įgyvendinimą. Bet ar ne iš skubėjimo ir negirdėjimo dažnai ir priimami klaidingi sprendimai? Argi tartis su visuomene nebuvo daugumos politinių jėgų akcentai prieš rinkimus? Norisi prisiminti neseną įvykį, kai, norint sutaupyti biudžeto lėšų, buvo planuojama Salantų vaikų lopšelį darželį „Rasa“ perkelti į Salantų gimnazijos pastatą. Meras, Savivaldybės administracijos atstovai susitiko su vietos bendruomene prieš teikiant pasiūlymą svarstyti politikams, kai ankstesnė praktika būdavo gyventojus supažindinti su jau priimtais sprendimais. Po susitikimo su gyventojais meras pakeitė savo pasiūlymą perkelti darželį. Net neabejoju, kad nuomonė pakeista ne dėl kaltinimų ir įžeidinėjimų (jų girdima nuolatos), o dėl išgirstų svarių argumentų. Esu įsitikinusi, kad žmonėms rūpi jų bendruomenės reikalai ir tik jie patys geriausiai žino, kas spręstina skubiausiai, o kas gali palaukti. Žmonės nori dalyvauti priimant sprendimus. Tą įrodė ir gyventojų iniciatyvų projektas, kai rajono gyventojų aktyvumas pranoko ne tik jo iniciatorių lūkesčius, bet ir kitų savivaldybių gyventojų aktyvumą analogiškame projekte. Tad, kolegos politikai, gerbkime save ir gyventojų pasirinkimą, išreikštą per rinkimus. Dažniau klauskime pačių žmonių nuomonės, o prieš politikuodami pasvarstykime, ar to tikrai reikia rajono gyventojams, ar tai darome dėl jų interesų, o gal tai – tik tuščias savigarbos tenkinimas ir asmeninės ambicijos. Norisi tikėti, kad ir politikos taisyklių galima laikytis garbingai bei sąžiningai. Kaip kažkada rašė šviesaus atminimo filosofas Leonidas Donskis, sąžiningas politikas „nėra teisuolio mantiją užsidėjęs žmogus, mielai teisiantis kitus ir mažiausiai besidomintis savo paties poelgiais ir moraliniais pasirinkimais“ – sąžiningas politikas turi būti „pasiruošęs kompromisui visais klausimais, išskyrus tuos, kurie graso jo paties etikai ir moraliniam vientisumui.“
|
|
