Šalyje: per pusmetį gaisrai nusinešė 52 žmonių gyvybes

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje kilo 5 tūkst. 190 gaisrų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų buvo 32,9 proc. mažiau. Tai – mažiausias 6 mėnesių gaisrų skaičius per 17 metų. Šiemet kilo 6 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, o 40 gaisrų nusinešė po vieną žmogaus gyvybę. Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 58 gyventojus, 404 pastatus, 34 transporto priemones, 814 gyvūnų.

Miestuose žuvo 12 žmonių (23 proc. žuvusiųjų), o miesteliuose bei kaimo vietovėse – 40 (77 proc.). Penkiolika gyventojų žuvo Kauno apskrityje (iš jų po 4 – Kauno mieste ir Kauno rajono savivaldybėje bei 3 – Jonavos rajono savivaldybėje), 9 – Vilniaus apskrityje, 7 – Alytaus (po 3 – Varėnos ir Lazdijų rajonų savivaldybėse), 6 – Klaipėdos, 5 – Šiaulių, 4 – Panevėžio, po 2 – Telšių ir Utenos, po 1 – Marijampolės ir Tauragės apskrityse. Gaisruose žuvo 37 vyrai, 9 moterys, o 6 žmonių tapatybės nenustatytos. Žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 60 metų. Dvidešimt trys žmonės žuvo dėl neatsargaus rūkymo (pernai per tą patį laikotarpį – 19), po 10 – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi ir dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, 3 – dėl pašalinio ugnies šaltinio, po 2 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų ir dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimo. Dar dviejų žmonių žūties priežastys tikslinamos.

Pagrindinės gaisrų priežastys – pašalinis ugnies šaltinis (24,5 proc.), neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi (15,6 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai (12,6 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (7,8 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (6,2 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (3,4 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimai (2,6 proc.), neatsargus rūkymas (2,4 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (1,9 proc.). Be to, įregistruoti 145 padegimai (2,8 proc.), o 350 gaisrų (6,7 proc.) priežastys dar tiriamos.

Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai atliko ir 7 tūkst. 150 gelbėjimo darbų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų atlikta 23,8 proc. daugiau. Ugniagesiai gelbėtojai 3 tūkst. 641 kartą teikė pagalbą gyventojams buityje, 1 tūkst. 751 kartą talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, 693 kartus jie padėjo žmonėms autoavarijose, kur, panaudoję specialiąją gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 74 nukentėjusius asmenis bei ištraukė 22 žuvusiuosius.

Ugniagesiams gelbėtojams 206 kartus teko dirbti vandenyje (12,6 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį, pernai atlikti 183 darbai). Šių darbų metu jie ištraukė 67 skenduolius (pernai – 61), iš jų 1 vaiką (7), bei išgelbėjo 11 gyventojų (21). Daugiausia žmonių nuskendo Vilniaus (13), Klaipėdos (10), Panevėžio (9) bei Kauno (8) apskrityse. Vyrų nuskendo 4 kartus daugiau nei moterų, nuskendusiųjų amžiaus vidurkis – 55 metai. Remiantis 2015–2019 m. duomenimis, vidutiniškai per pirmą pusmetį iš vandens telkinių ugniagesiai gelbėtojai ištraukia 65 skenduolius, šiemet ištraukta 2 skenduoliais daugiau.

Ugniagesiai išgelbėjo 157 gyventojus, iš jų 15 vaikų.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM informacija

• Rašyti komentarą (0)