Lietūs graužia kelią į sodybą ir ne tik

Salantų senbuvis Leonas Rimeika parodė ant kalvos esantį lietaus nuotekų šulinį, į kurį nepatenka nė lašas lietaus.

Salantiškės buvusios pedagogės 74-erių Monikos Lukoševičienės nuomone, pastarųjų dienų gausūs lietūs tik dar labiau išryškino šio miesto J. Janonio gatvės problemą: netinkamai įrengus nuotekų šulinius ir pralaidą, vanduo nuo šalia esančio kultūros centro pusės upeliais garma žemyn Kalno gatvės link.

Nusileisti į pakalnę – misija neįmanoma

„Kelyje į Kalno gatvėje esančią sūnaus sodybą – vien vandens išgraužos, kojos neįmanoma padėti. Esu neįgali, ir taip sunkiai paeinu – vaikštynė, kėdutė, lazda yra kasdieniai mano palydovai, tačiau, ir šias priemones naudodama, anūkų, kitų artimųjų, kuriuos noriu aplankyti, negaliu pasiekti“, – guodėsi pašnekovė.

Gyventojų ten nedaug – be M. Lukoševičienės sūnaus šeimos, gyvena dvi kaimynės seserys. Dujininkai nemažą atstumą iki šių abiejų sodybų dujų balionus turį nešti užsivertę ant pečių, o prireikus greitosios medicinos pagalbos, ligonį, ko gero, tektų gabenti neštuvais.

Neseniai išasfaltuotoje J. Janonio gatvėje įrengti du lietaus nuotekų šuliniai – į vieną nė lašas vandens nepatenka, kadangi šulinys yra ant kalvos, o, į kitą – kadangi uždarytas aklinai, vandenį, atitekantį nuo kultūros centro pusės, turinti surinkti pralaida prisipildžiusi smėlio bei kitų apnašų. Žmonių manymu, gatvę asfaltavę darbininkai dirbo neatsakingai, todėl turėtų grįžti ir ištaisyti broką.

„Be abejo, nuvažiuosime, pasižiūrėsime, jei kas iš mūsų pusės padaryta ne taip, ištaisysime“, – „Pajūrio naujienų“ supažindintas su salantiškių nusiskundimu, taip reagavo Plungės įmonės VVARF generalinio direktoriaus pavaduotojas Jonas Virbickas.

Nuo J. Janonio gatvės į pakalnę per dažnas liūtis garmėdamas vanduo padarė gilias išgraužas.

Šiemet – skalda, kitąmet žada asfaltą

Paėjėjus J. Janonio gatve ir dar šiek tiek – Kalno gatve, pasukus dešinėn ir nusileidus laiptais žemyn, vietiniai žmonės pasiekia Salantų žvejų klubo rūpesčiu prie tvenkinio įrengtą poilsio zoną, kurioje prieš keletą metų pastatytos keturios pavėsinės, prieplauka, sūpynės vaikams, nutiesti takeliai, įrengta laužavietė.

„Buvo gražus poilsio zonos atidarymas, bet dabar kelias iki čia dėl vandens išgraužų daugeliui irgi apkarto, žmonės vaikšto klupinėdami“, – apgailestavo pokalbio metu M. Lukoševičienę palaikęs jos vyras Stasys bei čia pat gyvenantys kaimynai Valerija Benetienė ir Leonas Rimeika. Anot salantiškių, į miesto seniūną Kazį Galdiką buvo kreiptasi, šis žadėjęs kelią paremontuoti, bet tik kitąmet, mat jau išnaudoti visi miesto gatvėms ir keliams „lopyti“ Savivaldybės skirti pinigai.

„Rimčiau ir remontuosim kitąmet, o, su seniūnaičiais pasitarę, šį kelio ruožą galbūt net išasfaltuosim. Kol kas suksimės, kaip išeina. Prieš kelias dienas papylėme skaldos. Kai ją nuplaus, – vėl papilsime“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė K. Galdikas.

Kliūva kioskas, medžiai ir stotelė

Bet J. Janonio g. 7 gyvenantis L. Rimeika kėlė ir kitas Salantų problemas – palei namą, kuriame gyvena, želia žolė, nes nebeliko anksčiau buvusių šaligatvių, o kitoje pusėje, kur taip pat buvo šaligatvis, į gyvenimą vos kabinasi keli jauni klevai.

„Kas su medžiais taip elgiasi? Pasodino ant kabelio, einančio iš mokyklos pastotės... Aš pats tuos medžius, bedarbių aplink pjaunant žolę kaip reikiant apipjaustytus, savo rankom aptvarsčiau, aprišau, atsigavo“, – parodė žmogus.

Dar jis piktinosi gatvėje tarsi šmėkla 30 metų stūksančiu, vaizdą gadinančiu storu sluoksniu apmūrytu kažkieno, pasak 94-erių L. Rimeikos, „per prichvatizaciją bizniui daryti“ nusipirktu, įteisintu, bet ilgainiui užmirštu prekybos kiosku. „Ar avariją patyrusį sudaužytą autobusą kas gatvėje palieka?“ – palygino pašnekovas.

Jo teigimu, daugelis salantiškių nesupranta ir šią vasarą naujai pastatytos autobusų stoties „grožio“ – atvira, nepatogi, pro šonus traukia skersvėjai, o lyjant suolai – šlapi. Seniūnas jiems paaiškinęs, jog toks statinys profesionalių architektų suprojektuotas.

• Rašyti komentarą (1)