|
|
|
Lietuvos studentų sąjungos gimtadienyje – ir darbas, ir šėlsmas
Asamblėja „Studentų judėjimas Lietuvoje: ištakos ir geroji patirtis“ buvo atidaryta Klaipėdoje. Konferencijoje po pranešimų į studentų klausimus aktualiomis temomis atsakinėjo Vilniaus Gedimino technikos universiteto doc. Almantas Samalavičius, Vytauto Didžiojo universiteto prof. Egidijus Aleksandravičius ir Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas Gintaras Steponavičius. Konferencijoje buvo akcentuota, kad studentai turi būti mokomi, kaip patiems kurti darbo vizijas ir jas įgyvendinti. Jaunimas neturėtų laukti, kol geras sąlygas kas nors pasiūlys. Aktualu yra ir tai, kad dauguma jaunų ir gabių žmonių išvyksta gyventi į užsienį. Todėl Lietuvos aukštosiose mokyklose nebėra kartos, kuri galėtų pakeisti vyresnio amžiaus ir nepažangiai mąstančius profesorius. Asamblėjos metu pirmą kartą suteikti LSS garbės nario vardai sąjungai nusipelniusiems žmonėms. Jiems buvo įteiktos specialios regalijos bei padovanoti nedideli gaubliai, simbolizuojantys „Pasaulis pagal studentus – LSS“ idėją. Specialiai LSS gimtadieniui buvo sukurtas filmas apie šios sąjungos istoriją. Tačiau dėl techninių kliūčių jis konferencijos metu nebuvo parodytas. Šio filmo kopiją gaus kiekvienos aukštosios mokyklos atstovai. Metinė LSS asamblėja kasmet rengiama prie jūros. Šiemet visi asamblėjos dalyviai porą dienų kartu gyveno ir dirbo Šventojoje. Studentai, pasiskirstę į darbo grupes, diskutavo apie studentų atstovybes, kurios gina studentijos pozicijas ir dalyvauja aukštosios mokyklos valdyme, mokėsi dirbti komandoje, rengti projektus, valdyti finansus. Skirtingų studentų organizacijų nariai dalinosi savo patirtimi. Po darbo grupėse studentai linksminosi paplūdimyje prie laužų. Švietė ant smėlio iš žvakių sudėtos LSS raidės. Kiekvienos aukštosios mokyklos atstovų grupė vaidino kurią nors šalį. Ją turėdavo atspėti publika. Ši tema simbolizavo šūkį: „Pasaulis pagal studentus – LSS“. Visi vakarėlio dalyviai vaišinosi dideliu LSS gimtadienio tortu ir šėlo diskotekoje. Paskutinę asamblėjos dieną LSS prezidentas Jonas Okunis perskaitė Laišką studentui. Jame kviečiama nebūti abejingu ir siekti įgyvendinti savo tikslus. „Tu esi ne tam, kad būtum, Tu esi tam, kad kurtum. Šiandien Tu turi to imtis, nes nėra geresnio laiko už esamąjį...“, – rašoma laiške. Asamblėjos uždarymą vainikavo į dangų pakilę pusantro tūkstančio žydros spalvos balionų. Šioje asamblėjoje buvo daugiausiai dalyvių per visą jos istoriją. „Pirmą vakarą svarstėm, ar užteks vietų visiems apgyvendinti“, - pasakojo Lietuvos studentų sąjungos atstovas ryšiams su visuomene Dainius Dikšaitis. Pasak jo, šiemetinei asamblėjai surengti reikėjo ir daugiausiai energijos bei pinigų. Renginį, kainavusį apie 60 – 75 tūkst. Lt, parėmė Valstybinė jaunimo reikalų taryba, Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas, bendrovė „Vizijos grupė“ bei Pasaulio lietuvių centras. Tradicinė asamblėja, vykstanti nuo 2000 m. kiekvieną rugpjūtį, yra lyg pasiruošimas prieš prasidedančius naujus mokslo metus. „Per tokias asamblėjas supa bendruomenės, artumo jausmas. Čia susirenka studentijos lyderiai, „Alumni“ klubo (jis vienija buvusius aktyvius LSS studentus – aut.past.) nariai, kurie yra sėkmės pavyzdžiai“, - pasakojo D.Dikšaitis. Pirmąkart lietuviai gaus “Studento dienoraščius“ Asamblėjos metu buvo pristatyta naujovė Lietuvoje – „Studentų dienoraštis“. Tokią darbo knygą artimiausiu metu dovanų gaus visos Lietuvos aukštosios mokyklos bei kai kurių kolegijų dieninių skyrių studentai. Dienoraštyje yra akademiniam jaunimui reikalingiausia informacija, pavyzdžiui, kaip rasti gyvenamą vietą, įsigyti automobilį, teisingai maitintis, kokiuose renginiuose apsilankyti. Studentai knygose ras ir įvairių nuolaidų kuponų. Kiekvieno universiteto „Studento dienoraščio“ variantų pirmieji puslapiai šiek tiek skiriasi – juose publikuojama informacija apie konkrečios aukštosios mokyklos studentų atstovybę. Bendrovės „Vizijos grupė“ verslo vystymo direktorius Nick Madden pasakojo, kad tokios koncepcijos knygos yra leidžiamos vienuolikoje šalių. Tai ypač populiaru Skandinavijoje. Ten tapo tradicija, kad kiekvienas moksleivis ar studentas mokslo metų pradžios proga gauna savo darbo knygą. Pasak pašnekovo, „Studento dienoraščio“ lietuviškas variantas, kuris buvo 100 tūkst. tiražu spausdintas Lenkijoje, kol kas yra geriausios kokybės per visą bendrovės veiklą. N.Madden vengė kalbėti apie „Studento dienoraščio“ kainą, kurią padengia leidinyje publikuojamos reklamos. Pašnekovas akcentavo, kad reklama „Studento dienoraštyje“ yra tik teigiamo pobūdžio. Įgyta patirtis praverčia gyvenime Asamblėjoje sutikome ir keletą kretingiškių, kurie dalyvauja įvairių studentų organizacijų veikloje. Vieno jų – Modesto Vitkaus - nuomone, dalyvaudamas panašioje veikloje, studentas gali realizuoti save, atrasti mėgiamą sritį ir įgyvendinti idėjas. „Man yra gaila tų studentų, kurie tik mokosi. Dalyvaudamas studentų sąjungos veikloje, jaunimas subręsta. Aš turiu galimybę pabendrauti su studentais iš įvairių aukštųjų mokyklų, pasikeisti idėjomis. Galų gale tenka bendrauti ir su rektoriais ar Švietimo ir mokslo ministerijos atstovais, tai yra, tais žmonėmis, kurie rūpinasi studentijos reikalais. Taip susipažįsti su universiteto valdymo sistema ir išbandai savo jėgas. Daug sužinai dalyvaudamas įvairiose konferencijose ar seminaruose“, - mintimis dalinosi pašnekovas. M.Vitkus sakė, kad taip įgyjama patirtis, kuri vėliau praverčia gyvenime. Tokią praktiką, ieškantis darbo, įvertina ir darbdaviai. „Išmokau labiau planuoti laiką, kad nenukentėtų mokslai“, - sakė šiuo metu vadybininku Klaipėdoje dirbantis vaikinas. M.Vitkaus manymu, įgyvendinti idėjas trukdo per dažna studentiškų organizacijų rotacija: keičiasi žmonės, nutrūksta jų pradėti darbai. M.Vitkus vardijo, ką dar reiktų nuveikti, kad studentų gyvenimas būtų lengvesnis: padidinti stipendijas, suremontuoti bendrabučius, įdiegti studijų kokybės vertinimo sistemą, tobulinti mokymo programas, steigti mokymo bazes, laisvalaikio centrus, laboratorijas ir pan. Studentų sąjungos veikla M.Vitkus susidomėjo, kai baigęs Jurgio Pabrėžos gimnaziją įstojo į Vytauto Didžiojo universitetą, kur mokėsi etnologijos, filosofijos ir istorijos. Tačiau tuo metu į Studentų sąjungos veiklą neįsijungė, nes stigo laiko. Po metų studijų M.Vitkus perstojo į Klaipėdos universitetą, istorijos specialybę. Šiame universitete vaikinas įsijungė į Studentų sąjungos veiklą ir netrukus tapo Humanitarinio fakulteto Studentų sąjungos vicepirmininku. M.Vitkus dalyvavo Klaipėdos universiteto Studentų sąjungos (KUSS ) Prezidiumo veikloje, buvo socialinių ir akademinių reikalų vadovas. Vaikinas rūpinosi apgyvendinimu bendrabučiuose, stipendijomis, priedais, pašalpomis, paskolomis ir panašiais dalykais. M.Vitkus pasakojo, kad jis inicijavo keisti KU studentų mokymosi pažangumo vertinimo sistemą. „Seniau buvo skaičiuojamas aritmetinis pažymių vidurkis, tačiau neatsižvelgta, kiek koks dalykas turi kreditų“, - aiškino pašnekovas. Netrukus aktyvus studentas buvo išrinktas KUSS viceprezidentu. Einant šias pareigas M.Vitkus buvo išrinktas ir į Klaipėdos nevyriausybinių organizacijų asociaciją „Apskritasis stalas“ bei Jaunimo reikalų tarybą. Šioje organizacijoje jis dalyvauja ir šiandien.
Dovilė SIMAITYTĖ
|
|
