Paršelio pirkti – pasišviečiant prožektoriumi

Kretingiškiai, norėdami nusipirkti paršelį, šeštadienį į turgų turi atvykti vos ne naktį. Atėjus šeštą valandą ryto, tikimybė, kad į namus grįši tuščiomis, - vos ne šimtaprocentinė. Penktą valandą ryto tamsoje skendinti Kretingos turgaus aikštė su nuo lietaus besigūžiančiais žmonėmis, rankose laikančiais judančius maišus, ir prožektorių blyksniai labiau priminė filmą, negu XXI amžiaus prekybą paršeliais.

Kęstutis Martinaitis (kairėje) mano, kad pačių užaugintų paršiukų mėsa yra gerokai skanesnė už atvežtinę.

Šeštadieniais į Kretingos turgų atvyksta 4 – 5 prekiautojai paršeliais. Už paršelius, atsižvelgiant į jų amžių, prašoma nuo 230 iki 270 Lt. Paršeliai sveria įvairiai - nuo 10 iki 18 kg.

Klaipėdos rajono Baukštininkų kaimo gyventoja Zina Paulauskienė, atvežusi parduoti paršiukus, sakė, kad anksti kėlęs – neapsiriksi. Tad paršiukų prekyba 4 - 5 val. ryto jai problemos nesudaro.

Z.Paulauskienė kiaules augina beveik du dešimtmečius - nuo Lietuvos nepriklausomybės laikų.

“Dirbti tenka daug, tačiau auginti paršiukus apsimoka”,- teigė pašnekovė.

Jos ūkyje – penkiolika paršavedžių, todėl tai viena, tai kita atsiveda paršiukų. Anksčiau laikiusi daug bekonų, dabar jų atsisakė – nebeapsimoka, nes lietuviškas kiaules nukonkuravo pigi lenkiška mėsa.

Kęstutis Martinaitis iš Kretingos rajono Dauginčių kaimo, su žmona atvykęs nusipirkti paršiukų, juos patikėjo išrinkti žmonai – esą ji kaime augusi ir tokius dalykus geriau išmano.

Pasak K.Martinaičio, buvo metas, kai patys keturias veislines kiaules laikė. Tačiau kai už paršiuką begaudavo 70 ar 100 Lt, jų auginti nebeapsimokėjo. Pašnekovo nuomone, auginti paršelius - juodas darbas.

“Apsimoka ar neapsimoka auginti sau kiaulę – sunku pasakyti. Bet ją papjovęs, žinai, ką valgai”,- sakė vyriškis.

Tai, kad pačių užaugintų paršelių mėsa yra skanesnė, negu atvežta iš Lenkijos, tikino tiek paršelių pardavėjai, tiek pirkėjai. Anot jų, jau kepant mėsą galima iš kvapo atskirti, kuri išauginta čia, o kuri – atvežtinė.

Paršelius parduoti atvežęs Kretingos rajono ūkininkas Juozas Gadeikis sakė, jog blogai, kad turgus prasideda tokiu ankstyvu laiku. Į turgų atvyko pusę penkių. Anot jo, jei turgus vyktų normaliu laiku, kitas gal ir neplanavęs pirkti paršelio susigundytų.

“Paršelius pardavinėjame ir namuose, tačiau turime pasižiūrėti, kokios kainos turguje”,- sakė ūkininkas.

Jis augina landrasų, vokiečių pjetrenų, olandų pjetrenų veislių paršiukus. Landrasų veislės paršavedės atsiveda didesnį būrį - dažnai 13 ar 14 paršiukų. Olandų pjetrenai – mėsiniai. Mėsinės paršavedės blogiau veda paršiukus.

Viena darbėniškė sakė atvežusi parduoti devynis paršiukus. Dalį jų pardavusi. Jos paršiukai - mėsiniai, ūgtelėję ir sveriantys apie 18 kg. Pirkėjas, iš jos nusipirkęs tris paršiukus, laukė, kol moteris baigs prekiauti, kad vėliau juos nuvežtų seseriai į Dauginčius – mat, pats neturintis kaip juos ten nugabenti.

Darbėniškė pastebėjo, kad paršelių pirkimas suaktyvėja, kai žmonės gauna algas ar pensijas. Jos nuomone, turgus turėtų prasidėti vėliau, kad žmonėms nereikėtų keltis vidurnaktį.

Tačiau ne visi paršelių pirkėjai laukia šeštos valandos ryto. Dalis jų, kiek pastovėję ir nepardavę paršiukų, veža į Plungę, Salantus ar Mažeikius.

Kretingos turguje jie ilgiau stovėti negali – turi užleisti vietą padėvėtų rūbų prekiautojams, kurie dar prieš septynias pradeda čia rinktis. Tad kretingiškiui išvysti paršelį dienos šviesoje nėra jokių galimybių.

Kretingos turgaus direktorius Jonas Drungilas teigė, kad jam turguje pradėjus dirbti prieš dešimtmetį, prekyba paršiukais prasidėdavo dar anksčiau – 3 val. ryto. Anksčiau suvažiuodavo net 30 – 40 paršelių pardavėjų. Anot jo, ūkininkų turguje laisvas vietas leidžiama užimti tik nuo 8 val. ryto.

“Man reikia ne kalbų apie tai, kad prekiautojai rūbais išvaro ūkininkus, o konkretaus atvejo, kada tai įvyko”,- teigė J.Drungilas, problemų dėl prekybos paršeliais neįžvelgiantis.

• Rašyti komentarą (11)