Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Kretinga turi savo globėją ir tėvą - šventąjį Antaną

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2006-06-02
Dėkodami šv.Antanui už išgijimus ir patirtas malones, žmonės ligi šiol neša į bažnyčią votus – mažus iš sidabro ir aukso kaldintus širdies, rankos, kojos bei kryžiaus formos dirbinius. Klebonas Evaldas Darulis juos sukabina šalia altoriaus, ant audeklu aptrauktų lentų.

Kretinga šiandien garsi Lietuvoje ne vien penkiais vienuolynais. Kretinga nuo seno turi ir savo miesto globėją - šventąjį Antaną. Žmonės, melsdamiesi ir prašydami jo užtarimo į Dievą, patiria daugybę išgijimo atvejų ir kitokių malonių. Apie tai byloja Kretingos katalikų bažnyčioje prie šv.Antano paveikslo iki šiol tebekabinami votai – kryžiaus, rankos, kojos, širdies formos sidabro ir aukso dirbiniai.

Kretinga garsi ir savo šventojo garbei rengiamais atlaidais. Jau prieš kelis šimtmečius smalsuolių ir maldininkų minios traukdavo prie stebuklais garsėjančio šv.Antano Paduviečio altoriaus. Žmonės per atlaidus ne vien meldėsi, bet ir pramogavo. Po sovietmečio pertraukos šv.Antano garbei skirtą šventę atgaivino į Kretingą sugrįžę broliai pranciškonai. Šiemet svarbiausia parapijos šventė vyks birželio 9 – 11 dienomis kartu su Kretingos miesto švente.

Dar gyvas išgarsėjo stebuklais

„ Mes dažnai nevertiname to, ką turime. Pagal šv. Antano reikšmę tikintiesiems Kretinga yra antras miestas po Paduvos, kur šis šventasis išgarsėjo savo liberalia ir demokratiška veikla, - teigė Kretingos pranciškonų vienuolyno gvardijonas Juozapas Marija Žukauskas. - Seserys pranciškonės bet kur neįsikuria. Tačiau išgirdusios apie šv.Antano poveikį Kretingai, jos atvyko ir daugiau negu prieš dešimtmetį čia įkūrė vienuolyną“ („Špitolės“ pastate, - aut. pastaba).

Vienas populiariausių ir labiausiai gerbiamų šventųjų - Antanas Paduvietis - gimė 1190 m. Portugalijoje turtuolių šeimoje. Jis tapo Šv.Pranciškaus mokiniu, pasekėju ir misionieriumi. šv. Antanas buvo Limožo vienuolyno Prancūzijoje bei Romanjos provincijos Italijoje vyresnysis. Apie 40–uosius savo gyvenimo metus jis apsistojo Italijos mieste Paduvoje, kur pasisakė prieš kyšininkavimą, kritikavo netinkamą civilių ir bažnytinių pareigūnų elgesį, užtarė kalinius ir eretikus.

Dar gyvas būdamas Antanas Paduvietis išgarsėjo stebuklais. Apie jį ėmė sklisti legendos, kurios tapo jo gyvenimą vaizduojančių siužetų pagrindu. Kretingos bažnyčioje Šv.Antano altoriuje kabantis paveikslas atspindi stebuklingą nutikimą su monstrancija ( monstrancija - liturginis katalikų reikmuo ostijai įdėti ir išstatyti garbinimui, - aut. pastaba).

Pasak legendos, vienas turtuolis žydas atsisakė pripažinti Viešpatį Švenčiausiajame Sakramente. „Nebent, jei jį parpuolęs pagarbintų toks niekingas padaras kaip asilas“, - paabejojo eretikas. O atvestas asilas, užuot puolęs prie avižų, parklupo prieš Švč. Sakramentą ir jam nusilenkė.

Manoma, kad šis paveikslas pakeitė ankstesnį, vaizdavusį šv. Antano regėjimą. 1862 m. į Kretingą buvo atvežtos ir šventojo relikvijos – kaulų gabaliukai. Tuomet sparčiai išaugo ir šv.Antano garbinimo kultas.

Votams prireikė antros lentos

Pranciškonai stebuklingu šv.Antano nuopelnu laiko ir tai, kad carui uždraudus lietuvišką spaudą ir uždarius katalikų vienuolynus, Kretingos vienuolynas liko veikti ir tapo visos Lietuvos pranciškonų dvasiniu ir administraciniu centru.

Minint šv. Antano 700–ąsias mirties metines, 1931m. jo garbei buvo nuspręsta Kretingoje pastatyti jubiliejinį paminklą. Išpildydami Antano Paduviečio siekį tapti misionieriumi, broliai pranciškonai pastatė jubiliejaus monumentą - gimnaziją. Gimnazijos statybą aukomis rėmė išeivijos lietuviai, todėl, atsidėkodami jiems, pranciškonai 1934 m. pastatė moderniai įrengtus ir Šv.Antano rūmais pavadintus prieglaudos namus. Juose galėjo apsigyventi iš užsienio grįžtantys senyvo amžiaus tautiečiai.

„Žmonės ir dabar, vieną - du kartus per mėnesį, atneša juvelyrų nukaldintus votus ir prašo, kad jie būtų pakabinti prie Šv.Antano altoriaus. Teko ir antrą lentą pakabinti, nes į vieną votai nebetilpo. Pokariu nemažai votų dingo. Pagal tradiciją, praėjus kažkiek laiko, jie yra sulydomi ir lydiniu papuošiamas paveikslas. Iš sulydytų votų gaminami paveikslo apkaustai, puošiami šv.Antano rūbai, monstrancija“, - pasakojo E. Darulis.

Klebono žodžiais, bendraujant su parapijiečiais, jie pripasakoja įvairiausių istorijų, kokias malones yra patyrę melsdamiesi šv.Antanui: „Moksleiviai ir studentai tvirtina, jog prieš egzaminus šv.Antano užtarimas jiems beveik visuomet pagelbsti. Neseniai votą atnešė močiutė su vaikeliu. Ji atviravo, jog jai medikai nebežadėjo atsikelti iš ligos patalo. Tačiau nuoširdi malda ją „pastatė ant kojų“.

Šventę remia amžinybėn iškeliavęs pranciškonas

„Seniau žmonės manydavo: kad ir kiek besimelstum, dar nesi apsivalęs nuo nuodėmių. Todėl masiškai važiuodavo į atlaidus, kad gautų visuotinį nuodėmių atleidimą. Viduramžiais būdavo rengiamos net piligriminės kelionės prie Kristaus kapo į Šventąją žemę arba į Romą, aplankant penkias didžiąsias bazilikas. Šv.Pranciškus mokė suvokti, kad viskas priklauso nuo nuoširdžios maldos, o ne šventų vietų lankymo“, - atlaidų istoriją nusakė gvardijonas. Todėl pagrindinė atlaidų dalis ir yra šv.Mišios.

„Kurį laiką per Šv.Antano atlaidus neberengėme stiprių renginių. Šiemet po kelerių metų pertraukos norime parodyti, kad ir bažnyčia švenčia. Šventės programą derinome su rajono Savivaldybe, kad įdomiausi renginiai pasiskirstytų atitinkamu laiku, ir žmonės galėtų dalyvauti tiek miesto, tiek Šv.Antano šventėje“, - tvirtino E.Darulis.

Katalikiška šventė „išauga“ iš rėmų: ja bus stengiamasi suvienyti įvairių krikščioniškų tikėjimų žmones. O Klaipėdos miesto Evangelijos bažnyčia net yra viena iš Šv.Antano atlaidų rėmėjų.

Bažnyčios prieigose jau montuojamos dvi scenos: viena šventoriuje, kita – vienuolyno kieme, į kurį bus įeinama nuo lurdo pusės. Įspūdingai ketinama papuošti bažnyčios bokštą.

„Ir fejerverkus pavadinome šventais. Teko girdėti nuomonių, jog kretingiškiai per šventes norėtų ateiti pasigrožėti fejerverkais, bet prisibijo „gauti į galvą“. Manome, kad į šventorių žmonės ateis ramiai, nes fejerverkus organizuoja broliai pranciškonai“, - šmaikštavo humoro nestokojantis klebonas.

Šiųmetinėje Šv.Antano šventėje ypatingas dėmesys bus skiriamas šeimai ir jaunimui: vaikams ir tėvams skirtas žaismingas spektaklis „Atsikrausto kiaulė“ bei specialios Mišios bažnyčioje. Jaunimui koncertuos Jurga Šeduikytė ir Rasa Lapienė – Pienė su „Atika“.

Pranciškoniškas jaunimas rengs žygį pagrindinėmis miesto gatvėmis. Žygio metu jie aplankys pranciškono tėvo Raimondo kapą senosiose miesto kapinėse. Tėvas Raimondas, daugiau kaip 10 metų tarnavęs Kretingos pranciškonų vienuolyne, amžinybėn iškeliavo pernai. Po mirties likusios jo asmeninės lėšos yra paskirtos šiųmetinei Šv.Antano šventei.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas