Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė (šešta iš kairės) susitiko su Kretingos rajono savivaldybės darbuotojais.

Kretingos rajone praėjusią savaitę viešėjusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė apsilankė Savivaldybėje ir socialinėse įstaigose – Socialinių paslaugų ir Dienos veiklos centruose, Padvarių socialinės globos ir Nasrėnų senelių namuose, taip pat susitiko su gyventojais Kretingos rajono viešojoje M. Valančiaus bibliotekoje.

Socialinė gerovė aktuali visiems

Kretingos rajono savivaldybėje ministrė, lydima Seimo narės Violetos Turauskaitės, susitiko su rajono meru Antanu Kalniumi ir vicemere Vaida Jakumiene, Tarybos nariais, Socialinės paramos skyriaus vedėja Kristina Gimžauskaite-Mažoniene ir jos pavaduotoja Margarita Lipskiene, asmenų su negalia reikalų koordinatore Lina Kručiuviene, jaunimo reikalų koordinatore Inga Biliūnaite-Rušinske.

„Atvykau tikėdamasi iš pirmų lūpų išgirsti jums aktualias problemas, nes jūs esate arčiausiai žmonių. Visuomenėje, ypač tarp tų, kurie gerai gyvena ir uždirba, vis dar vyrauja stigma, kad socialinės problemos nėra rimtos, kad rūpinamės tais, kurie nedirba. Tačiau socialinės sistemos gerove naudojamės visi: tai – ir ligos pašalpa, ir vaiko pinigai, mirties ir kitos išmokos, pagaliau – pensijos. Rūpinimasis visais žmonėmis ir yra gerovės valstybės požymis. Socialine sistema reikia tikėti, nes, jeigu viena ranka duosi, o kita atimsi, tuomet gerų rezultatų nebus“, – akcentavo J. Zailskienė, pastebėjusi, kad Lietuvoje socialinė sistemos lygis yra vienas žemiausių Europoje, skurdas – didelis, o pensijos – mažos. Tačiau ji pasidžiaugė, kad Kretingos rajono savivaldybė pagal rodiklius, kaip tvarkomasi socialinėje srityje ir kaip panaudojamos lėšos, yra tarp šalies lyderių – siekia 92,26 proc.

Ji akcentavo, kad Kretingos rajono savivaldybė pernai buvo matoma visoje Lietuvoje ir kaip aktyvi Jaunimo sostinės renginių organizatorė.

Siūlė išgryninti pagalbą vargstantiems

Kretingos rajono savivaldybė, J. Zailskienės manymu, daug prisidėjo prie gyventojų užimtumo skatinimo, įvedusi nemokamą važiavimą viešuoju transportu. Ją papildė meras A. Kalnius, pastebėjęs, kad ir nedarbo rodiklis Kretingoje yra gerokai žemesnis – 7,7 proc., negu bendras Lietuvoje šį vasarį – 9 proc., nes greta yra palanki darbo zona – Klaipėda. Nemokamu transportu atsirado galimybė žmonėms iš rajono pakraščių vykti ne vien į darbus, bet ir į labdaros valgyklą „Rūpestėliai“, iš kurios jie gali parvežti pietus ir maisto davinį savo šeimoms ir kaimynams. Todėl „Rūpestėliams“ šiemet iš biudžeto numatyta skirti daugiau lėšų – apie 9 tūkst. Eur.

Meras patikino ministrę, kad Savivaldybei norėtųsi skirti daugiau pagalbos vargstantiems žmonėms, tarkim, įvedant vandenį. Tačiau tai riboja galiojantys teisės aktai, Savivaldybė parūpintų nutiesti vamzdžius iki tvoros, tačiau brautis į privačią valdą negali, o patys žmonės dažnai neturi už ką vamzdžių nutiesti į namus. Arba, tvarkant gatves, vienišų senjorų gyvatvorės išsikiša ant šaligatvių, tačiau jų, augančių privačiame sklype, komunalininkai genėti negali.

Ministrė atsakė abejojanti, ar bus leidžiama dirbti privačiuose sklypuose, antraip atsidarytų Pandoros skrynia dėl neatsakingo valstybės lėšų panaudojimo. „Tam tikrais atvejais Savivaldybė galėtų nusistatyti tvarką, skirdama vienkartinę tikslinę paramą, bet šią tvarką reikėtų labai išgryninti“, – sakė ji.

Liberalizuoti privačius globos namus

Vicemerė V. Jakumienė, pastebėjo, kad Kretingos rajono biudžete socialiniai reikalai pagal prioritetą yra antra sritis po švietimo, tačiau yra ir neišspręstų problemų. Viena jų – slauga: po 4 mėnesių slaugos ligoninėje asmeniui tenka pačiam susimokėti už pragyvenimą, nors jam jau reikalinga ilgalaikė globa, tačiau tam trūksta vietų globos įstaigose. Visuomenė sensta, pastebėjo ministrė, todėl ieškoma sprendimų, kad žmogus, kuriam reikalinga ilgalaikė globa, iškart patektų į globos įstaigą ir nebūtų mėtomas – truputį čia, truputį ten. Ji pastebėjo, kad tam pasitarnautų privačių globos namų, kurių savininkai dažnai dirba pagal verslo liudijimus, įteisinimas.

Ministrė J. Zailskienė kalbėjo, kad ministerija ketina nuleisti kartelę ir dėl socialinio būsto įsigijimo – jis būtų pasiekiamas ne vien žmonėms sus negalia ar daugiavaikėms šeimos, bet ir kitiems nuosavo būsto neišgalintiems įsigyti asmenims. „Galbūt, statant gyvenamus kvartalus, kažkiek butų išsyk reikėtų numatyti kaip socialinį būstą“, – kaip vieną galimybių svarstė ji.

Socialinės paramos skyriaus vedėja K. Gimžauskaitė-Mažonienė pastebėjo, kad socialinis būstas turėtų būti tik tarpinė stotelė tol, kol žmogus jau gali pats nusipirkti ar išsinuomoti būstą, o ne gyventi jame „amžinai“ ir dar kartų kartomis, kaip yra dabar – užgyvena turtą ir išvis nebededa savų pastangų.

Požiūris kaip į tarnaitę

Buvo iškelta problema dėl prastos situacijos rajono Vaiko teisių tarnyboje: sujungus skyrius, vadovybė įsikūrė Palangoje, kuriai, be Palangos ir Kretingos, dar priklauso ir Skuodo rajonas. Nors Kretingoje įsteigti du šios tarnybos etatai, tačiau dirba tik viena specialistė. Situacija Kretingoje prasta dėl to, kad 11-a vaikų nelanko mokyklos. Ministrė tuo žadėjo pasidomėti.

K. Gimžauskaitė-Mažonienė akcentavo pasigendanti saugiklių darbuotojams, kurie lanko neįgalius asmenis jų namuose. „Žmonės labai numenkina šią paslaugą. Būna, kad vienas ar keli namiškiai nedirba, tačiau neprižiūri savo artimo žmogaus, o į socialinį padėjėją žiūri kaip į tarnaitę. Viena valanda šios paslaugos asmeniui tekainuoja 0,7 Eur, nors reikėtų atsižvelgti į tam tikrus niuansus, tarp jų – ir atstumus iki namų.“ Ministrė sutiko ir tvirtino, kad reikėtų labiau išgryninti teisės aktus dėl šios paslaugos teikimo.

Socialinių paslaugų centre ministrė J. Zailskienė aplankė Senjorų tarnybą ir išgirdo daug gerų atsiliepimų: „Auksinės širdies moterys čia dirba“, – tvirtino 5-tus metus šią tarnybą lankantis senjoras Valteris Graudušis (sėdi).

Buvo gvildenama tema ir dėl ilgalaikių bedarbių: ministrė tikino, kad jau dabar veikia priemonė „piršlys“ tiems asmenims, kurie užsiregistravę Užimtumo tarnyboje: jiems nuolat primenama, kad yra toks ir toks darbas, kad tada ir tada apsilankytų dėl pokalbių. „Tikriname, ar asmenys nepiktnaudžiauja, apsilankydami pas juos darbo valandomis. Pasitaiko, kad išlenda tepaluotomis ar miltuotomis rankomis iš garažų ar virtuvių, kur užsiima nelegaliu verslu ir piktnaudžiauja išmokomis“, – teigė ji.

Gimstamumo skatinimas – tarp geriausių pasaulyje

V. Jakumienė domėjosi, ar negalvojama valstybės lygiu spręsti demografines problemas: „Mūsų Savivaldybėje nėra įprasto paramos naujagimiams krepšelio ir dėl to tarp politikų verda diskusijos. Gal valstybės mastu galvojama skatinti gimstamumą?“

J. Zailskienė į tai atsakė: „Mūsų valstybėje gimstamumo skatinimo sistema ir dabar jau yra viena geriausių pasaulyje: ilgos motinystės atostogos, piniginė parama naujagimiui, vaiko pinigai. Savivaldybės taip pat taiko platų paramos spektrą. Jeigu kas nors galėtumėte pasakyti receptą, kaip skatinti šeimose gimstamumą, jūs būtumėte verti premijos. Pirmas vaikas iš principo yra meilės ir aistros vaisius, o antras – jau planuojamas. Manau, gimstamumo mažėjimą šiandieną lemia ne finansinis aspektas, o nerami geopolitinė situacija – poros laukia ramesnių laikų.“

Apsilankiusi socialinėse įstaigose, ministrė bendravo su jų vadovėmis, gyventojais ir lankytojais, išvien su jais pasidžiaugė gera priežiūra jose ir užimtumu, o vakare susitikusi su kretingiškiais aptarė jiems aktualias užimtumo, pensijų dydžių ir II pensijų pakopos problemas.

Vizitui baigiantis ministrė J. Zaiskienė kalbėjo: „Džiugu, kad Savivaldybė ir meras A. Kalnius, Seimo narė  V. Turauskaitė bendradarbiauja, rajone sprendžiant socialinius klausimus, įgyvendinant šalies socialinę politiką. Aplankiusi ministerijai pavaldžias rajono socialines įstaigas, įsitikinau, kad jose dirbama gerai. Išgirdau tai, kas šiandieną žmonėms  rūpi labiausiai. Dauguma išsakytų klausimų nebuvo naujiena, jie yra sprendžiami, rengiami jų sprendimų projektai. Buvo prasminga diena, nes tiesiogiai, iš žmonių lūpų, išgirdome jų lūkesčius, ko tikisi iš Vyriausybės, Seimo.“

• Rašyti komentarą (56)