Kaip teigė Palangos miesto savivaldybės atstovai, visas praėjusių metų gruodis kurorte buvo kupinas šviesos, daugybės renginių, judesio, geros nuotaikos ir nuoširdžių akimirkų, kurios dar ilgai išliks tiek palangiškių, tiek miesto svečių atmintyje. Ir, nors Palanga praėjusį savaitgalį atsisveikino su žaliaskarės eglės didybe ir jos šventiniais rūbais, viena ryškiausių švenčių pažibų – „Palangos ledas“ – dar nesuskubo užverti durų: žiemos džiaugsmais bus galima mėgautis visą šią savaitę – iki sausio 18 dienos.

Palangos kalėdinio laikotarpio šūkis „Daugiau stebuklų po žvaigždėtu dangumi“ tarsi idealiai apibūdino nuotaiką, tvyrojusią mieste, ir didžiulę Palangos trauką. Paskutinį praėjusių metų vakarą vien Palangos koncertų salėje į renginius susirinko beveik 5 tūkst. žiūrovų, fejerverkus nuo Palangos tilto pajūryje stebėjo dešimtys tūkstančių palangiškių ir miesto svečių, o viešbučių ir poilsio namų užimtumas švenčių dienomis siekė beveik 100 proc.

Pirmasis beveik ant jūros kranto įsikūrusio „Palangos ledo“ sezonas taip pat skaičiuoja įspūdingus populiarumo rodiklius: intensyviausiu laikotarpiu – nuo gruodžio 22-osios iki sausio 1-osios – ant ledo suko ratus beveik 11 tūkst. lankytojų: čiuožykla tapo tikru traukos centru, kuriame susitiko šeimos, draugai, poros ir net tie, kurie drąsą ant ledo išbandė pirmą kartą.

Bilietai į beveik visus švenčių dienų seansus buvo išpirkti iš anksto, o čiuožyklos darbuotojai užfiksavo, kad populiariausi nuomojamų pačiūžų dydžiai buvo 37, 39, 44 ir 45.

Įspūdinga ne tik čiuožyklos atmosfera, bet ir pats „Palangos ledo“ mastelis. Didžiausias galimas čiuožimo ratas siekia net 118 m, o nuo centro iki išorės nutolęs 19,5 m spindulys leidžia mėgautis erdve ir laisvu judesiu. Ledo čiuožimo plotas – 824 kv. m, jam išlieti prireikė 8 tūkst. litrų vandens.

Tačiau „Palangos ledas“ žavi ne vien techniniais sprendimais. Vienas įspūdingiausių jo akcentų – išskirtinė šviesos instaliacija, juosianti legendinę Jūratės ir Kastyčio skulptūrą, aplink kurią ratu ir išlietas ledas. Unikalus apšvietimas, simbolizuojantis pajūrio smilgas – Palangai būdingą kraštovaizdžio elementą. Ši instaliacija kviečia prisiminti vieną gražiausių lietuviškų legendų apie jūros deivę Jūratę ir žveją Kastytį. Smilgas primenantys šviesos akcentai tampa pasakojimo dalimi, subtiliai vienijančia mitologiją, pajūrio gamtą ir šiuolaikinę Palangos sėkmės istoriją: 100 stiklo pluošto smilgų, specialiai šiam projektui sukurtų menininko Lino Kutavičiaus, leidžia mėgautis magiška aplinka, kurioje iš tikrųjų įvyksta daugybė nuotaikingų stebuklų.

„Vakarų Lietuvos“ informacija

• Rašyti komentarą (0)