|
|
|
2026-ieji – Telšių vyskupijos šimtmečio metai
Palydėję 2025-uosius – Jubiliejaus – metus, dar vadinamus Šventaisiais, žengiame į Lietuvos Bažnyčiai ypatingos reikšmės laikotarpį. 2026-ieji – didžių sukakčių metai: bus minimas Telšių vyskupijos šimtmetis, taip pat vyskupo Motiejaus Valančiaus 225-osios gimimo metinės. Apie šias sukaktis, jų prasmę ir tai, kas suteikia stiprybės ir vilties tarnystėje, kalbėjomės su Jo Ekscelencija Telšių vyskupu Algirdu Jurevičiumi. – Kuo ypatingi Katalikų Bažnyčiai buvo 2025-ieji metai? – Tai buvo visame pasaulyje švenčiami Jubiliejaus metai, dar kitaip vadinami Šventaisiais. Antrą kartą istorijoje Romoje buvo surengtos Lietuvių dienos, kuriose dalyvavo pustrečio tūkstančio lietuvių piligrimų. Tai tapo didžiausiu metų įvykiu, nes iš mūsų vyskupijos ten vyko daugiau kaip penki šimtai piligrimų. O vyskupijos lygiu labai suaktyvėjo piligrimystė ir buvo pradėta melstis už pašaukimus kunigystei, vienuolystei ir šeimai. Susiduriame su problema, kad jauni žmonės nori gyventi tik dėl savęs ir bijo įsipareigoti net ir šeimai, o jei susituokia, tai vengia turėti vaikų, nes jie reikalauja daug dėmesio ir laiko. Mūsų visuomenė yra savęs susinaikinimo kelyje, todėl pokalbiai ta tema su jaunimu ir padrąsinimas nebijoti savęs dovanoti kitam asmeniui iš meilės buvo pagrindinis prioritetas. Nežinau, ar dėl šių iniciatyvų, bet vyskupijoje 0,5 proc. padidėjo besirenkančių mokyklose tikybą mokinių skaičius. Telšių rajone šiais mokslo metais tikybą lankančiųjų padaugėjo 1,6 procento. – Kuo svarbūs Bažnyčiai bus 2026-ieji? – Lietuvos Bažnyčiai 2026-ieji metai yra didžiulės sukakties šventimo laikas. 1926 m. balandžio 4 d. popiežius Pijus XI įsteigė atskirą ir tiesiogiai popiežiui priklausantį teritorinį vienetą – Lietuvos bažnytinę provinciją, o buvusias vyskupijas – Žemaičių, Vilniaus ir Seinų – pertvarkė įsteigdamas Kauno, Panevėžio, Vilkaviškio, Kaišiadorių ir Telšių vyskupijas. Šis sprendimas Bažnyčioje yra tokios pat svarbos, kaip ir Nepriklausomybės Aktas Lietuvos Respublikai. 2026 m. sausio 2 d. Žemaičių Kalvarijoje iškilmingu aktu pradėjome Telšių vyskupijos šimtmečio metus, kurie išsiskleis į įvairias sielovadines, kultūrines, leidybines ir istorijos pažinimo akcijas. – 2026-ieji paskelbti Motiejaus Valančiaus metais. Kaip juos paminėsime? – Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimimo 225-ąsias metines minėsime jo gimtinės parapijoje – Kalnalio bažnyčioje vasario 15 d., o vasario 27 d. Kretingos bibliotekoje yra numatyta ta tema organizuoti konferenciją. Vyskupo gimimo sukaktis bus paminėta ir Varniuose bei jo paskutinės tarnystės vietoje – Kaune. – Kokie svarbiausi darbai ir iniciatyvos laukia Telšių vyskupijos 2026-aisiais? – Vyskupijos šimtmečio metų šventimas bus ta ašis, apie kurią suksis visos sielovadinės ir kultūrinės iniciatyvos, darbai. Per Šv. Antano Paduviečio atlaidus birželio 14 dieną šimtmetį minėsime Telšiuose, tačiau pagrindinis tikslas – kad ši sukaktis taptų ne vien Telšių, bet ir visos vyskupijos švente. Todėl numatome kiekviename dekanate organizuoti vyskupijos šimtmečio metų minėjimus, kurie išsitęs beveik per visus kalendorinius metus. Svarbus akcentas bus Žemaičių Kalvarijos atlaidai liepos 1–12 dienomis, kuriuose dalyvauja visos vyskupijos organizacijos ir piligrimai iš įvairių Lietuvos vietovių. – Kaip, Jūsų manymu, kinta žmonių tikėjimas šiandieninėje visuomenėje? – Greitas gyvenimo tempas vagia visų laiką, todėl visi atrodo užsiėmę ir išsekę. Kad ir trumpa tikėjimo praktika, tarkim, ryto malda, sekmadienio šventimas, kasdieninis Biblijos skaitymas, padeda išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp beatodairiško lėkimo ir gilaus žmogiškumo pasireiškimo. Vis rečiau savo kasdienybėje sutiksime tikrą žmogų, nes jį pakeičia kompiuterinės sistemos, įvairiems atvejams užprogramuoti skambučių atsakikliai, dir ės vaisių regėjimas, nors didžiausi vaisiai dvasininkų tarnystėje nėra regimi. Vyskupas telkia vietinę Bažnyčią bendrai veiklai ir Dievo garbinimui. Kadangi Telšių vyskupija yra pati didžiausia Lietuvoje, tai netrūksta iššūkių, bet man labai padeda vos ne pusantro šimto vyskupijoje tarnaujančių kunigų ir vienuolių. Tad su tokia bendruomene galima tikrai daug ką nuveikti. – Kokia patirtis pastaruoju metu ypač sujaudino širdį? – Teko sutikti pažįstamų žmonių, kurie priėmė iššūkį ir su piligrimo pasu leidosi į kelionę per Jubiliejaus metų Lietuvoje bažnyčias. Neseniai lankiau devintą dešimtį amžiaus pradėjusią sutuoktinių porą, kuri man ne tik parodė antspaudais iš šventovių užpildytą piligrimo pasą, bet ir papasakojo, su kokiais iššūkiais teko susidurti norint patekti į užrakintą bažnyčią ir gauti antspaudą. „Jei ne šie metai, daugelio bažnyčių mes niekad nebūtume aplankę“, – kalbėjo sutuoktiniai. Jų patirtis, įspūdžiai ir sugraudino, ir prajuokino. – Ko palinkėtumėte Žemaitijos tikintiesiems? – Žemaičiai ne kartą gelbėjo Lietuvos kalbą ir kultūrą dėka tokių asmenybių, kaip Simonas Daukantas ar Motiejus Valančius, todėl ir šiandien besiskaldančiai Lietuvai reikia tvirto vienybės ir tvirtumo liudijimo. Linkiu vyskupijos tikintiesiems naujai atrasti krikščioniškąjį tikėjimą ir suprasti, kad jungiančių žmones dalykų yra gerokai daugiau negu atskiriančių vienus nuo kitų. Ramybės, taikos ir susiklausymo Naujaisiais mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus metais!
Aurelija SERVIENĖ
„Telšių ŽINIOS“
|
|
