Būsimą elektros perdavimo jungtį nuo Darbėnų iki Panevėžio pristatė elektros energijos perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ atstovai Mindaugas Ivanavičius ir Matas Gvazdaitis (trečias ir ketvirtas iš kairės).

Praėjusio pirmadienio vakarą į Darbėnus atvykę Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ atstovai vietos gyventojams, dalyvaujant ir Kretingos rajono vadovams bei politikams, pristatė pradėtą įgyvendinti 330 kilovoltų (kV) elektros perdavimo linijos Darbėnai–Varduva–Mūša–Panevėžys statybos projektą.

Stiprinama energetinė nepriklausomybė

Susitikime dalyvavo „Litgrid“ atstovų grupė, tarp jų – Matas Gvazdaitis, Programos valdysenos grupės programos vadovas; Beata Bugajevė, „Litgrid“ Nekilnojamojo turto ir planavimo skyriaus vadovė; ir Mindaugas Ivanavičius, „Litgrid“ Sinchronizacijos programos įgyvendinimo centro vadovas, taip pat – Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius ir administracijos direktorė Vilma Preibienė, Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys. Seniūnijos gyventojų, deja, buvo negausu.

Pristatydamas naująjį elektros perdavimo tinklų greitkelį, sujungsiantį šalies šiaurės vakarus ir rytus, M. Ivanavičius akcentavo, kad šiuo projektu, kuriam Vyriausybė suteikė ypatingą statusą, atsijungus nuo Rusijos elektros tinklų ir sinchronizuojant energetikos sistemas su Europa, stiprinama Lietuvos energetinė nepriklausomybė.

Šiemet „Litgrid“ pradėjo įgyvendinti Tarpsisteminių jungčių programą, kurios tikslas – padidinti tarpvalstybinį elektros perdavimo pralaidumą tarp Lietuvos ir Latvijos, o šiam tikslui įgyvendinti reikia sujungti rytinę ir vakarinę Lietuvos elektros energetikos sistemos dalis papildoma jungtimi, kuri eis ir per Darbėnus.

Apie kompensacijas ūkininkams ir kelių būklę domėjosi (iš kairės) Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys bei rajono politikai Giedrius Petreikis ir Gediminas Venckus.

Siekia bendrystės su gyventojais

„Naujai suformuota 250 km ilgio linija nuo Darbėnų iki Panevėžio, einanti per 7 savivaldybes, užtikrins stabilų ir patikimą energijos srautų funkcionavimą regione, tapdama savotišku elektros greitkeliu. Tuo tikslu jūsų krašte bus statomi masyvūs elektros stulpai, o mažieji, kuriuos įprastai matome kraštovaizdžiuose, priklauso ESO. Esame suinteresuoti atsakyti į jūsų klausimus ir bendradarbiauti, nes žmonės mūsų įmonę vis dar painioja su ESO ar „Ignitis“. „Litgrid“ yra elektros perdavimo operatorius, mes užtikriname sistemos veikimą, perduodant elektros energiją“, – paaiškino M. Ivanavičius.

M. Gvazdaitis apibūdino projekto eigą: šiemet vykdomi teritorijų planavimo ir poveikio aplinkai vertinimo darbai, kitąmet vyks viešas inžinerinės infrastruktūros vystymo koncepcijos svarstymas, o 2027–2028 m. priimami sprendimai, taip pat nustatomi servitutai bei elektros tinklų apsaugos zonos. Linijos projektavimo darbų pradžia numatoma 2028-aisiais, statyba turėtų prasidėti 2031 m., būti užbaigta 2033-aisiais.

Už žemę – kompensacijos

Kretingos rajono tarybos narys Gediminas Venckus „Litgrid“ atstovų klausė apie kompensacijas gyventojams, kurių žemėje bus statomos atramos: „Ar tarsitės su žmonėmis individualiai? Ar žinote žemės vertes? Jos bus vienodos ar skirtingos?“

„Žemė lieka savininko nuosavybė. Naujų linijų trasoms nustatomi servitutai, už kuriuos kompensuos Nacionalinė žemės tarnyba. Kompensacijos bus vienkartinės, jos suskaičiuojamos pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką. Ši tvarka yra paprastesnė negu tariantis konkrečiai su kiekvienu žemės savininku, nes sutaupomi matavimo kaštai ir laikas“, – paaiškino M. Gvazdaitis.

Po 30 m į abi puses nuo kraštinių elektros laidų – tokia bus 330 kV elektros perdavimo linijos apsaugos zona. Joje galima bus vaikščioti, suderinus su „Litgrid“, netgi – ūkinė veikla, tarkim, sodinti augalus ar ganyti gyvulius, tačiau draudžiamos bet kokios statybos. Taip pat draudžiama važinėti transportu, kurio aukštis – daugiau kaip 4,5 m, sandėliuoti lengvai užsidegančias medžiagas – šiaudus, šieną, liestis prie atramų. Norint iškirsti medžius, tvarkyti aplinką bei statinius, būtina gauti „Litgrid“ leidimą.

„Litgrid“ atramos nuo ESO stulpų skiriasi savo masyvumu.

Skirtingi sklypai, bitės ir keliai

Iš Darbėnų kilusiai buvusiai rajono politikei Jūratei Laučiūtei kilo mintis, ar kompensacijos dydis nepriklausys nuo to – žemė dirvonuojanti ar dirbama, užsėta pasėliais, o gal tame plote vystoma bitininkystė? „Atsidūrus toje zonoje, bitininkui žlunga viso jo gyvenimo pajamos“, – pastebėjo ji.

B. Bugajevė atsakė, kad kompensacijos už servitutą dydžiui įtakos turės žemės paskirtis – gyvenamoji ar žemės ūkio, pasėliai ar sodiniai, tačiau bitininkystė yra veikla, nepriklausanti nuo žemės paskirties. „Manyčiau, kad tai būtų labiau susiję su apsaugos zona“, – sakė ji, prisipažinusi, kad ligi šiol dar neteko susidurti su tokiu gyventojų iškeltu klausimu.

M. Ivanavičius teigė, kad ligi projekto tvirtinimo tam jie ir rengia susitikimus su gyventojais, ūkininkais, kad jų situacijas aptartų konkrečiai, nes atstumus galima reguliuoti – atramas pastumti 5–10 m.

Darbėniškius taip pat domino, kaip bus tvarkoma aplinka, vykdant darbus. Seniūnas A. Poškys pastebėjo: „Mes jau turime panašių statybų patirties. Įprastai rangovai sako: atkursime kelią, kai baigsime darbus. Jie važinėja ekskavatoriais, kita galinga technika, o mums jų išmaitotais keliais kasdien reikia važiuoti į darbus, vaikus vežti į mokyklas.“

Pasak M. Ivanavičiaus, rangovai statybų metu privalo užtikrinti tinkamą pravažiavimą: „Jie privalo pasirūpinti ne tik servitutiniu keliu, bet kaskart kontaktuoti ir aptarti su seniūnu ir ūkininkais, kad rastų bendrą tinkamiausią išeitį.“

Kodėl ne požeminės linijos

G. Venckui dar kilo klausimas, o kodėl elektros linijų negalima nutiesti po žeme? „Pagal dabartinę Europos ir pasaulio praktiką, nėra tokių technologijų, kad po žeme galėtų būti nutiestos 330 kV galios linijos, kol kas tiesiamos iki 220 kV linijos. Pernelyg sudėtinga, kabeliai perkaista, trumpaamžiai. Be to, tektų paimti žemę iš ūkininkų, tai vėlgi sukeltų papildomų problemų, o ir kaštų valstybei. Gal ateityje taip ir bus, bet dar ne šiandien“, – akcentavo M. Ivanavičius.

Merui A. Kalniui paklausus, o kokia nauda, tiesiant naująją liniją, nusimato rajono žmonėms, M. Ivanavičius atsakė, kad „Litgrid“ nėra komercinė organizacija: „Mes nesame gamintojai, tik turime prievolę perduoti elektros energiją. Mes įgaliname, kad tokie parkai būtų statomi, tačiau neturime teisės kompensuoti, skirtingai nuo gamintojų. Naudą – stabilesnius elektros tinklus – pajus visa Lietuva. O pagrindinis siekis, kad elektros energija būtų pigesnė vartotojams. Atsiranda didelė tikimybė, kad, įrengus naująją liniją, atsiras daugiau potencialo – daugiau energetikos vystytojų.“

---

„Litgrid“ 2025 m. pradėjo įgyvendinti Tarpsisteminių jungčių programą, kuri apima daugiau kaip 10 projektų Vakarų ir Vidurio Lietuvoje, tarp jų mūsų krašte:

*naujos 330 kV elektros perdavimo linijos Darbėnai–Varduva–Mūša–Panevėžys statyba;

*šuntinių reaktorių 330 kV Darbėnų ir Mūšos skirstyklose statyba;

*esamos 330 kV elektros energijos perdavimo linijos Darbėnai–Grobinė Latvijoje rekonstravimas.

• Rašyti komentarą (37)