Šaltuoju metu skydliaukės hormonų poreikis padidėja, o vis trumpėjančios dienos ne visada gali tai kompensuoti. Pasiklydę tarp peršalimo vaistų reklamos ir šiltesnių „rudeninių“ rūbų rūšiavimo prisiminkite, kad skydliaukė yra daugiau negu šiaip sau liauka, esanti kaklo priekyje. Skydliaukė gali jus apsaugoti ne tik nuo peršalimo ligų, bet ir per didelio cholesterolio kiekio ar artrito požymių. Pažvelkime į praeitį, kuri, mano nuomone, buvo aiškesnė negu dabartinis informacijos perteklius.

Amerikiečių profesorius Broda Barnes 1953 m. atliko tyrimą su triušių jaunikliais. Siekiant išsiaiškinti skydliaukės funkcijos svarbą, jų skydliaukės buvo pašalintos. Tarp daugelio šio proceso pasekmių, triušiukų organizmui viena pasireiškusių problemų buvo nuolatinis „uostinėjimas“, pasikartojančios ūmios kvėpavimo takų infekcijos ir mirtis ankstyvame amžiuje dėl plaučių uždegimo. Pirmajame mokslininko paruoštame dokumente apie skydliaukę ir kvėpavimo takų infekcijas, jis akcentavo, kad stebėdamas ligoninėje 150 pacientų, kurie buvo jautrūs kvėpavimo takų infekcijoms ir kuriems tuo pačiu buvo taikoma skydliaukės terapija dėl silpnos skydliaukės funkcijos, mokslininkas atkreipė dėmesį į tai, jog po skydliaukės terapijos pacientai jautėsi ne tik energingesni ir bendrai sveikesni, bet ir patyrė daug mažiau kvėpavimo takų infekcijų. Barnesas akcentavo, kad skydliaukės veikla turi esminę reikšmę organizmo atsparumui infekcijoms, ypač kvėpavimo takų, o tai ypač aktualu prasidedant šaltajam sezonui.

Amerikiečių biochemikas Ray Peat nustatė skydlaukės sąryšį su „populiariuoju“ cholesteroliu. 1930-aisiais buvo nustatya, kad, asmenims pašalinus skydliaukę ir sulėtėjus medžiagų apykaitai, padidėja cholesterolio kiekis kraujyje. O kai pacientams buvo duodami skydliaukės papildai, įvyko atvirkštinis procesas – medžiagų apykaita tapo spartesnė, o cholesterolio kiekis sumažėjo. Tuo metu tai buvo tiesiog empirinis pastebėjimas, tačiau jis leido daugeliui gydytojų diagnozuoti hipotiroidizmą tiesiog pažvelgus į padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje. Tai buvo vienas gerai žinomų hipotiroidizmo požymių.

Tačiau kai atsirado vaistai cholesterolio kiekiui mažinti, ryšys tarp skydliaukės ir cholesterolio buvo užmirštas, nes sumažinti aukštą cholesterolį vaistais tapo gerokai paprasčiau negu gydyti skydliaukę. Kaip veikia skydliaukė cholesterolio mažinime? Ji suaktyvina cholesterolio konversiją į hormonus – pregnenoloną ir progesteroną. Tai buvo įrodyta leidžiant kraują su cholesteroliu į kiaušides ir matuojant iš kiaušidžių „pagaminto“ progesterono kiekį. Jei cholesterolio kiekis kraujyje būdavo sumažinamas, kiaušidės pagamindavo mažiau progesterono. Taigi, jeigu skydliaukė nefunkcionuoja tinkamai, kūnas negalės tinkamai vykdyti cholesterolio konversijos į reikiamus hormonus.

Skydliaukė siejama taip pat ir su artritu. Skydliaukės ligos ir artritas dažnai sutampa dėl bendro autoimuninio pagrindo, o skydliaukės hormonų pokyčiai gali tiesiogiai veikti sąnarių ir raumenų būklę. Viena istorijų, kuria dalinasi amerikiečių biochemikas Ray Peat: „Aš turėjau draugą, kuriam buvo apie 70 metų ir jis patyrė nelaimingą atsitikimą, po kurio iš karto pradėjo vystytis artritas ir ganėtinai greit jis tapo iš dalies luošas.

Artritas paveikė jo rankas, kojas ir kelius. Laimei, jis turėjo gydytoją, kuris įgijo išsilavinimą 1930-aisiais, ir jis iš karto liepė ištirti skydliaukę, teigdamas, kad stresas ir traumos gali išderinti skydliaukės veiklą. O mano draugas buvo niurzgantis ir pasakė: „Aš nenuėjau, kad tirtumėte mano skydliaukę. Norėjau, kad sutvarkytumėte artritą.“ Tačiau per dvi savaites, vartojant skydliaukei skirtus vaistus, jo artritas išnyko, ir jis gyveno dar 15 metų ir daugiau niekada neturėjo artrito.“ Nors tai galime vadinti „vieno asmens istorija istorija“, tačiau faktas toks, kad 1930-aisiais artritas buvo dažniau siejamas su hipotiroze.

O jei atsisuktume į gamtą, rastume dar kelis pavyzdžius, kaip skydliaukės veikla reguliuoja gyvūnų gyvenimo ritmą. Audinių (ne mašinų, o miško gyvūnėlių) nėštumo ciklus taip pat nulemia ne kas kitas, o skydliaukė. Žiemą susiporavusios audinės apvaisintą kiaušialąstę į gimdą implantuoja tik pavasario lygiadienį, kai progesteronas staiga pakyla ir leidžia gimdai ir embrionui pradėti nėštumo procesą. Progesteronas suteikia deguonį, reikalingą sėkmingam embriono implantavimui, o estrogenas ir serotoninas mažina gimdos deguonies kiekį. Taigi jau minėtasis progesteronas, kuris tiesiogiai susijęs su skydliaukės veikla, yra itin svarbus ne tik žmonėms, bet ir audinėms.

Neatsilieka ir pūstauodegės voverės. Voverės „žiemos miegą“ sau sukelia audiniuose kaupdamos nesočiuosius riebalus (sėklos ar riešutai), kurie lėtina ląstelių „kvėpavimą“ ir skatina padidėjusią serotonino gamybą. Žmonėms „žiemos pojūtį“ sustiprina tos pačios „antiskydliaukinės“ medžiagos, todėl svarbu apriboti nesočiųjų riebalų ir triptofano (kuris yra serotonino šaltinis) vartojimą. Dažniausiai per didelį kiekį triptofano suvartojame valgydami nesaikingus kiekius mėsos ar kiaušinių. Kad šaltieji orai neužvaldytų jūsų nuotaikos ir sveikatos, daugiau patarimų kaip „padėti“ savo skydliaukei, rasite ankstesniuose mano straipsniuose.

Aušra ŠUNOKAITĖ

Dietistė

• Rašyti komentarą (0)