Sutvirtinta lietuvių ir latvių draugystė

Šeštadienį pirmą kartą Lietuvos padangėje suplevėsavo Baltijos vėliava. Ji buvo iškelta Klaipėdos miesto piliavietėje per penktus metus rengiamą Baltų vienybės dieną. Vėliavą sudaro Estijos baltoji, Latvijos raudonoji ir Lietuvos geltonoji spalvos.

Baltų vienybės dieną šalia Latvijos ir Lietuvos vėliavų pirmą kartą Lietuvos istorijoje suplazdėjo ir Baltijos trispalvė (pirma iš dešinės).

Lietuvių ir latvių draugystės renginiu buvo tęsiama prieš ketverius metus pradėta įgyvendinti programa „Lietuva ir Latvija - bendros šaknys, ir esame artimi“ bei pradėtas baltų vienybės mėnuo.

Tuo pačiu buvo pažymėtas Klaipėdos krašto Latvių tautinės bendrijos dešimtmetis.

Į Baltų vienybės dieną atvyko Seimo narys Raimundas Palaitis, Latvijos rašytojas Modris Zihmanis, mokslo ir meno veikėjų iš Rygos, latvių iš Būtingės, Nidos, Priekulės, Palangos, Skuodo, Klaipėdos ir Akmenės. Taip pat dalyvavo šeši etnografiniai kolektyvai iš Latvijos, klaipėdiškių tautinės muzikos ir šokių ansamblis „Žemaitukas“. Latvijos menininkai Sandra ir Arnoldas Aigarai atsivežė tautodailės ir fotografijos darbų parodą.

Šeštadienį baltų vienybę pirmieji paliudijo meno kolektyvai: latviai atliko ne vieną kūrinį, kurio melodijos skamba ir lietuviškame folklore.

Buvo pristatyta Baltijos vėliavos istorija. Pasak Latvijos karo muziejaus specialisto, būsimojo istorijos mokslų daktaro Krišo Kapienieks, vėliavą, kaip baltų vienybės simbolį, sukūrė Antrojo pasaulinio karo metais Latvijoje veikęs jaunimo pasipriešinimo judėjimas „Nacionalinė sargyba“. Jo narys Valentynas Silamikelis per istorinius sukrėtimus vėliavą „atnešė“ iki šiandienos bei parašė knygą „Su Baltijos vėliava išduotieji“.

Pasiūti Baltijos vėliavą ir daug mažų šeštadienio renginiui sugalvojo programos autorius bei Baltų vienybės dienos rengėjas, Klaipėdos apskrities Latvių asociacijos „Atpūta“ vadovas Gotfridas Tapinas.

K.Kapienieks pristatė baltų etninę grupę šiandien ir istorinėje perspektyvoje. „Baltų pasaulėjauta susijusi su gamta, yra ekologiška, dėl to mes galime didžiuotis, - kalbėjo jis, apgailestaudamas dėl susvetimėjimo. - Šiandien mes daugiau žinome, kas vyksta JAV, o ne pas kaimynus.“

Dar viena staigmena buvo Lietuvos Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus vyr.specialisto Sauliaus Karaliaus pranešimas apie nedaug kam žinomą Baltijos kelio pusę. Anot jo, kalbėti apie tai yra svarbu, kadangi Vakarų Europai dar ne viskas pasakyta apie Stalino nusikaltimus žmonijai.

Pirmą kartą Lietuvoje nuskambėjo ir baltų himnas, kurį atliko folkloro grupė „Silavoti“ iš Rygos.

Po koncerto ir pranešimų renginio dalyviai persikėlė į kitą istorinę piliavietės erdvę ir prie gausaus, latvių nacionalinių patiekalų turtingo stalo dalijosi įspūdžiais, latviškai bendravo.

Akmenės latvių bendrijos narė Alvina Jankauskienė apgailestavo, kad vis mažiau Lietuvos latvių kalba latviškai. „Nors ir ištekėjau už lietuvio, mano vaikai ir anūkai kalba latviškai. Išsaugoti šaknis man svarbu: tai teikia stiprybės ir lemia sėkmę “, - sakė ji.

Gausiausios akmeniškių delegacijos vadovė Spodra Bogavičienė pasakojo apie jų bendrijos projektus, draugystę su kitomis bendrijomis. „Latvių gyvena visoje Vakarų Lietuvoje. Galėtų kurtis latvių bendrijų ir atokesniuose nuo Latvijos rajonuose. Vieni kitus aplankome. Bendraujant lengviau ir įdomiau gyventi“, - kalbėjo ji.

Anot Būtingės latvių bendrijos vadovės Aldonos Putrienės, suburti bendriją ir ją palaikyti – nelengva. „Jaunimas prisijungti nenori, sunku gauti lėšų“, - guodėsi. Tačiau rankų nenuleidžia. Jos pozicija tokia: „Nėra gimtosios kalbos, nėra ir žmogaus“.

Pasak G.Tapino, rugsėjo mėnesį baltų vienybės idėjos pasklis po mokyklas, muziejus, bibliotekas, bažnyčias.

• Rašyti komentarą (0)