|
|
|
„Kuršē ont Imbaries“: kuršių genties palikimas ir istorinis-rekosntrukcinis festivalis ant Imbarės piliaklanio
Tradicinis, šiemet birželio 27–28 dienomis Kretingos rajone, Imbarės seniūnijoje, ant vieno svarbiausių kuršių genties piliakalnių 4-kart įvyksiantis tarptautinis gyvosios istorijos festivalis „Kuršē ont Imbaries“ tampa vienu svarbiausių istorinės rekonstrukcijos renginių ne vien Kretingos krašte, bet ir Žemaitijoje bei Lietuvoje.
Užaugo iki tarptautinio lygmens Šiemet į festivalį, pasak pagrindinio jo rengėjo ir iniciatoriaus Salantų kultūros centro vadovo Aurimo Rapalio, susirinks net 19 istorinės karybos, atkuriamosios istorijos klubų, organizacijų ir jų atstovų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Čekijos, Anglijos, Danijos. Suvažiuos senųjų amatų puoselėtojai, vyks vikingų turgus, kovos ratas tradiciniam Imbarės ragui laimėti, gausios parodomosios karybos klubų kovos. Atvyks koncertuoti 6 muzikinės grupės – Lietuvoje žinomas „Ugniavijas“, populiari Kretingos rajono kultūros centro vyrų folkloro grupė „Andulē“, svečiai – grupės „Hansanova“, Daj Ognia iš Lenkijos, Trejasmens iš Latvijos, atlikėjai Iryna ir Jernej iš Ukrainos ir Slovėnijos. Nuo 2021-ųjų Salantų kultūros centro organizuotos gyvosios istorijos dienos „Kuršē ont Imbaries“ savo turiniu ir forma jau pernai išaugo iki tarptautinio festivalio lygio, ir tampa taip pat populiarus kaip ir festivaliai Apuolėje ar Kernavėje. „Žmonėms vis aktyviau besidomint kuršių istorija ir gyvensena, o taip pat šia unikalia vietove, beje, mums labai svarbu ir teigiami renginio įvertinimai, – visa tai skatino auginti festivalį. Džiugu, kad jis jau tapo tarptautinio lygio renginiu, vykstantis Kretingos rajone, kur gausu kuršių palikimo“, – akcentavo A. Rapalis. Festivalio organizatoriai – Salantų kultūros centras, kuršių genties rekonstrukcija užsiimantys asociacijos „Pilsota“ ir viešosios įstaigos „Ceklio kuršiai“ nariai, Imbarės seniūnija.
Įsikurs stovyklavietėje Nuo penktadienio vakaro ir visą šeštadienį ligi išnaktų festivalyje, pasak A. Rapalio, bus daug kitokio – skirtingai nuo popso – gyvo, nuoširdaus ir gražaus skambesio, įdomių paskaitų, įtraukiančių edukacijų, istorinių kostiumų pristatymų, etnopramogų, dalyvaus Raitijos skautai, vadovaujami Liudo Augaičio. A. Rapalio žodžiais, šiųmetinio festivalio programa formuojama, akcentuojant moksliškai pagrįstą, patikimą kuršių tematikos informaciją, iš ankstesnių festivalių išsiskiria atsakingai atrinktais amatininkais, rekonstruktoriais, profesionaliais atlikėjais, edukatoriais. Įtraukiais renginiais, edukacijomis siekiama sudominti skirtingas socialines grupes – vaikus, jaunimą, šeimas, vietos bendruomenes, kultūros turistus, žygeivius, istorijos entuaziastus. Šiųmetiniame festivalyje, pasak A. Rapalio, dalyvaus per 150 dalyvių – rekonstruktorių, amatininkų, edukatorių, atlikėjų, jie įsikurs stovyklavietėje piliakalnio papėdėje. Netoliese įsikurti taip pat galės iš visos Lietuvos atvykusios šeimos. Atvykti į festivalį galima bet kuriuo laiku, nes visą dieną vyks ne tik meninė programa, kuri užsibaigs naktine ugnies instaliacija „Kai kirviai nutyla, prabyla ugnis“, bet vyks vikingų turgus, amatų demonstravimas ir edukacijos, taip pat bus galima paskanauti senojo kuršių paveldo patiekalų.
Siekė naujų kuršių istorijos temų Vienas pagrindinių festivalio „Kuršē anot Imbaries“ tikslų – naujų kuršių istorijos temų paieška ir sklaida. Šį kartą dėmesio centre – šalia Imbarės, už 5 km, esantis Reketės archeologinis kompleksas. „Ši vietovė yra svarbi istoriškai, tačiau į šį lankytiną paveldo objektą nėra jokių nuorodų, jis mažai lankomas. Todėl šiemet rengiame 15 km pėsčiųjų žygį į Reketę, kur žygeivius pasitiks kuršių karys, pasipuošęs rekonstruotais artefaktais, kokie buvo aptikti Reketės kapinyne. Pagal šį unikalų kario su žirgu palaidojimą – originalūs radiniai saugomi Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejuje – tikimės atkurti didžiąją dalį, kaip spėjama, Reketės bendruomenės vado ar įtakingo kario ginkluotės, juvelyrikos ir šias replikas pristatyti festivalio metu“, – kalbėjo A. Rapalis. Šalia „atgijusio“ Reketės bendruomenės vado festivalyje dalyvaus kiti 1,5 tūkst. metų istoriją menantys rekonstruktoriai – kuršių moteris iš Klaipėdos rajono, Bandužių, ir pirmą kartą Imbarėje viešintys anglo-saksų aukštuomenės ir karybos rekonstruktoriai iš klubo „Wulfheodenas“. Archeologinės rekonstrukcijos klubas „Wulfheodenas“ iš Švedijos pristatys VI a. švedų valdovų aprangų, ginklų ir papuošalų rekonstrukcijas. Tai, pašnekovo teigimu, bus unikali proga gyvai pamatyti ir iš arčiau susipažinti su skandinavų kultūromis, tautomis, su kuriomis prieš daugiau negu tūkstantmetį kontaktavo mūsų protėviai kuršiai.
Garsina Salantų kraštą Paklaustas, kaip jam gimė idėja ant Imbarės piliakalnio rengti festivalį, kai panašūs istorinės rekonstrukcijos renginiai daugiau kaip du dešimtmečius vyksta netoliese – Skuodo rajone, Apuolėje, ir Kernavėje, netoli Vilniaus, A. Rapalis atsakė: „Imbarė kažkada buvo labai svarbus Ceklio žemės, apimančios dabartinius Kretingos, Skuodo, Klaipėdos rajonus, administracinis-religinis-ūkinis centras. Su bendraminčiais pagalvojome: o kodėl gi negalėtume festivalio rengti pas save, juolab kad piliakalnis labai ryškus ir geografine prasme. Esu Salantų krašto žmogus, kaip ir dauguma asociacijos „Pilsota“ narių, todėl mums ir norisi dirbti garsinant savąjį kraštą.“ Lietuvoje istorijos rekonstruktorius sieja bendri interesai: tradicinį, kovos turnyro nugalėtojui įteikiamą, Imbarės geriamąjį ragą atkūrė juvelyras Evaldas Babenskas. Šį ragą menininkas atkūrė pagal Imbarės radinį – geriamojo rago apkaustą, kuris saugomas Šiaulių „Aušros“ muziejuje. Ilgainiui užsimezgė bendrystė su rekonstruktoriais iš kitų šalių, kurie taip pat domisi vikingų epocha: neseniai keletas „Pilsota“ narių grįžo iš festivalio Čekijoje ir pakvietė juos dalyvauti festivalyje Imbarėje.
Šventę kuria entuziastai, ji – be popso Festivalio biudžetas – 30 tūkst. Eur: šventę remia Lietuvos kultūros taryba, skyrusi 21 tūkst. Eur, Kretingos rajono savivaldybė skyrė 9 tūkst. Eur, padėjo pavieniai geradariai. „Visą vasarą Lietuvoje vyksta šventės su koncertais, į kuriuos kviečiami nepigūs popso atlikėjai. O čia vyks tarptautinė sueiga paprastų žmonių, kurie dega istorija, siekia ją atkurti, prisimindami kūrybingus protėvius iš pelkynų, kurie gebėjo kurti originalius papuošalus, puoselėjo tradicijas, tuo pat metu kovodami už savo žemę ir savo būvį. Mūsų šventė – be pompastikos, be kostiumuotų žmonių, susirinks tie, kurie dvi dienas Imbarėje improvizuos, kurdami gyvą istorinę šventę-performansą. Suvažiuos tikri nesuvaidinti herojai, kartais – su mėlynėmis nuo kovų, tačiau degantys noru patirti tai, ką prieš tūkstantmečius patyrė mūsų protėviai“, – būsimą šventę, kuriai ruošėsi visus metus, pasibaigus praėjusiai, apibūdino A. Rapalis, geru žodžiu minėdamas jam talkinančius bendražygius „Pilsota“ narius: Irmą ir Beną Šimkus, Martyną Rimkų, Ingridą Šilgalytę ir kt.
Piliakalnis laimėtų grožio konkursą Kretingos rajono turizmo informacijos centro apraše apie Imbarės piliaklnį rašoma gana poetiškai: jei Imbarės piliakalnis dalyvautų Lietuvos piliakalnių grožio konkurse, neabejotinai patektų į finalą: nuo menkaverčių medžių išvalytas ir, nusileidus nuo Kalnalio, pakeliui į Salantus, atsivėręs piliakalnis yra vienas įspūdingiausių Kretingos rajone. Archeologų nuomone, Imbarė – tai daugiu negu piliakalnis, o visas archeologinis kuršių genties kompleksas. Žmonės čia gyveno jau I tūkst. pr. Kr, jame rasta to laikotarpio titnaginių ir metalo darbo įrankių, ginklų, papuošalų, keramikos liekanų. Žmonės gynybai piliakalnį formavo karta iš kartos: pirmoji gynybinė užtvara buvo įrengta dar I tūkst. prieš Kr, o kuršių gyvavimo laikais, nuo VI iki XIII a. piliakalnis vis buvo aukštinamas,– ir šiandieną jo šlaitai dar siekia 20 m.
Piliakalnio aikštelėje stovėjo medinė gynybinė pilis, kurios rekonstrukciją galima išvysti Kretingos muziejaus istorinėje ekspozicijoje. Ant Imbarės piliaklanio X–XIII a. stovėjusi pilis buvo itin svarbus Ceklio žemės administracinis ir ūkinis centras. Piliavietė buvusi tokia svarbi, kad konkuravo su citadele šiaurėje – Apuolės pilimi, o egzistavusi Imbarės pilies papėdės gatvių sistema mokslininkams leidžia daryti prielaidą, kad viduramžiais Imbarė turėjo miesto bruožų. Pirmąkart Livonijos ordino raštuose Imbarė paminėta 1253 m., tačiau netrukus pilis buvo apleista – tai įvyko apie 1263 metus. Po Livonijos ekspansijos į kuršių žemes, etninė šių žemių gyventojų sudėtis ėmė keistis: dalis kuršių buvo išžudyti, kiti, bėgdami nuo Ordino išsikėlė kitur ir asimiliavosi su kitų žemių gyventojais, o jų teritorijoje apsigyveno žemaičiai, ir likusieji kuršiai asimiliavosi su jais. Yra žinoma, kad vėliau ant piliakalnio stovėjęs dvaras, kuris, pasak legendos, prasmegęs skradžiai žemę.
|
|
