Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė atvira: darbai seniūnijoje vyksta be streso ir įtampos, laikantis iš anksto parengto plano.

Kretingiškiai ir miesto svečiai greičiausiai pastebėjo, kad miestas pražydo aguonomis: net 120-čia skaisčiai raudonų žiedų miestą išpuošė Kretingos rajono kultūros centro darbuotojai.

Šventės akcentas – aguona

„Turime labai stiprią komandą, kuriai padedant pavyko pagaminti tiek aguonų. Visi darbuotojai energingi, užsidegę ir trokštantys paties geriausio rezultato“, – pasakojo Kretingos kultūros centro direktorė Kristina Rimienė, prie aguonų, kurioms dizainą sukūrė kultūrinės veiklos vadybininkė Kristina Malūkienė, gamybos dirbusi kartu su visa komanda.

Šįsyk patarlė vienas lauke ne karys puikiai atspindėjo pasirengimo miesto šventei mastą. Pasak Kultūros centro vadovės, miesto šventė prasideda nuo komandos susitelkimo bendram kūrybiniam darbui, kai išgvildenama kiekviena idėja ir mintis, padedanti išvystyti pagrindinę temą. Aguonos temą pakuždėjęs prieš 120 metų Kretingos rajone sušoktas „Aguonėlės“ šokis, tapęs miesto šventės akcentu ir simboliu.

„Labai graži režisieriaus Nerijaus Gedmino mintis Rotušės aikštės dauboje atlikti šokio performansą nuo liaudiškos dainos ir „Aguonėlės“ šokio iki dabarties, pateikiant jaunimui šiuolaikišką liaudiškos muzikos versiją. Šią kelionę pratęsiantis Viktoras Diawara su grupe „Elektroninės sutartinės“ atskleis lietuvių tautosakos kūrinius ir pakvies žiūrovus į kūrybinį eksperimentą. Taip pat labai norisi paminėti menininką, kraštietį Alfonsą Lekavičių, pirmą sykį Kretingoje surengusį šiuolaikinių pamario dailininkų parodą“, – šventės užkulisius šiek tiek praskleidė K. Rimienė, pridurdama, kad Kultūros centro komanda, miesto šventei atsiduodanti visa širdimi, šiemet jai paruošė 14-a įvairių renginių.

Įvairiose miesto vietose pražydo 120 ryškiaspalvių aguonų.

Tradiciniai renginiai ir staigmenos

„Kadangi šventė vyksta jau ne pirmus metus, tai norom nenorom susidėlioja tam tikros tradicijos. Nors tikrasis miesto gimtadienis yra sausio mėnesį, bet brolių pranciškonų iniciatyva, jis yra švenčiamas ir pažymimas kartu su Šv. Antano atlaidais. Dirbdami kartu stengiamės patenkinti žiūrovų ir miesto svečių lūkesčius. Dauguma renginių jau yra tapę tradiciniais ir žinomi kaip šventės ciklo dalis. Tarkime, „Baltas paukštis“ šventės išvakarėse, Rotušės aikštėje vyksianti mugė ir ją lydinti liaudiška muzika, J. K. Chodkevičiaus pagerbimas, vakarinis koncertas estradoje. Taip pat renginiai, susiję su konkrečia data – Gedulo ir Vilties diena. Idėjos, kokia tai bus šventė, kasmet pradedamos generuoti rugsėjo–spalio mėnesiais, ieškant sukakties, kurios paminėjimas stipriai prisideda prie šventės koncepto“, – akcentavo Kretingos kultūros centro Egidijaus Radžiaus teatro vyriausiasis ir miesto šventės režisierius Nerijus Gedminas, tikintis, kad „Aguonėlės“ šokis davė pradžią lietuviškai pramogų kultūrai.

Taip šokis „Aguonėlė“ miesto šventei tapo atspirties tašku, akcentu, įsipynusiu į šventinės programos renginius, kurie taps staigmena miestelėnams.

Pasiruošimas šventei – be streso

Nors pagrindinis šventės organizatorius yra Kretingos rajono kultūros centras, miesto seniūnija atlieka begalę ūkinių darbų, kurie, kaip šventės dalis, ne visuomet žiūrovų yra pastebimi ir suvokiami.

Pakalbinta Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė šypsodamasi atviravo, kad seniūnijoje darbai vyksta be streso ir įtampos, laikantis iš anksto parengto plano.

„Papildomų pajėgų seniūnijai neprireikė, tvarkingai ir nuosekliai dirba visas komunalinis ūkis. Pagrindiniai metiniai darbai kasmet yra suplanuoti iki miesto šventės ir po jos. Kadangi žinome, jog paskutinę savaitę iki šventės turi būti nupjauta žolė Pastauninko parke, tai žolė šienaujama laipsniškai. Žinome, kas ir kaip iki šventės turi būti padaryta, atnaujinta, perdažyta, sutvarkyta mažojoje infrastruktūroje. Šiuo metu jau yra naujai perdažyti suolai estradoje, pakeistos visos sulūžusios lentos, Pastauninko parke sutvarkyti takai. Tai, ko nespėjome, darbai nesustos, viskas judės ir toliau“, – kalbėjo seniūnė G. Liobikienė, akcentavusi, kad prieš pat šventę bus įvertinta ir Rotušės aikštė – sutvarkytos iškritusios trinkelės, suremontuota, kas išlūžę, patikrintos vandens biuvetės, užsakyti biotualetai, pastatyta papildomų šiukšliadėžių.

Pasak miesto seniūnės G. Liobikienės, mieste bus atnaujinti gėlynai, kurie palaistomi pagal poreikį – šį pavasarį ir vasaros pradžioje vien lietaus neužteko.

Spalvotai pražydęs Kretingos miesto logotipo simbolis – visa matanti akis.

Nežiopsosi – nestokosi

O koks gi miesto gimtadienis be mugės – tautodailės ir amatų šventės, pasivadinusios skambiu pavadinimu: „Nežiopsosi – nestokosi“ ir kviečiančios ne tik akis paganyti, bet ir gomurį ar sielą pamaloninti. Kas dalyvaus mugėje, atskleidė Kretingos turgavietės vadybininkas Nerijus Tertelis.

„Mugės dalyviams Rotušės aikštėje yra skirta apie 190 vietų, kurios iš esmės visos užpildytos. Gyventojų ir miesto svečių lauks medelyno atstovai, prekiaujantys įvairiais medžiais, vaiskrūmiais, sukulentais, prieskoninėmis žolelėmis. Maisto gaminiams skirtos 92 vietos, kur užsukusieji galės paskanauti ar įsigyti pačių įvairiausių maisto produktų, gėrimų, saldumynų. Akį trauks ir kvapais vilios mėsos, žvėrienos, žuvies, sūrių, duonos, šimtalapių, šakočių, chalvos, rytietiškų skanumynų gaminiai, alaus, giros, pačių įvairiausių arbatos gėrimai, medus, alyvuogės, vaisiai, kanapių produktai. Pirmą kartą bus galima įsigyti gaminių iš grybų, pavyko prisikviesti Tomą Senkų, kuris pristatys gurmaniškų grybų asortimentą. Vaikų džiaugsmui bus prekiaujama rankų darbo saldainiais, atvažiuos saldus pastiprinimas ir iš Latvijos. Turėtų atvykti skanukus augintiniams gaminantys smulkieji gamintojai.

Ne maisto produktams skirta apie 90 vietų, kurias užims medžio dirbiniai, keramika, odos, vilnos, tekstilės, lino gaminiai, paveikslai, drabužiai, papuošalai, juvelyrika, sveikatingumo prekės“, – šventės prekybininkus pristatė N. Tertelis, paminėjęs mugės epicentre veiksiančią kavinę, kurioje bus galima numalšinti troškulį.

Taip pat ko nors skanaus iš kelių prekybininkų bus galima įsigyti ir vakare, prie vasaros estrados.

Vienas Pastauninko parke sutvarkytų takų.

Miestas gražėja kasdien

„Šiuo metu ties miesto šventės projektu įtemptai dirba visa komanda specialistų. Nors ir žinau apie viską, bet asmeniškai tame darbe nedalyvauju. Visuomet pasitikiu savo srities profesionalais, kurie geriausiai žino ir daro tai, ką reikia daryti. Savivaldybės mero funkcija yra ne viską valdyti ar stebėti, koks ir kada bus renginys, o pasistengti, kad tie renginiai įvyktų. Savivaldybės taryba yra patvirtinusi biudžetą, kuriame yra eilutė, skirta visiems metų miesto renginiams. Kiek tiksliai yra skirta miesto gimtadienio šventei, šiuo metu negalėčiau atsakyti, nes, nors ir yra skirtas finansavimas, dažnai atsiranda nenumatytų, nesuplanuotų išlaidų“, – mintimis dalinosi Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, akcentavęs kasdienį miesto pokytį ir įspūdį ne vien per šventes.

---

1905 metais Kretingos rajone, Petrikaičių kaime, valstiečio Petro Jurkaus namuose įvykusiame lietuviškame vakare pirmą kartą Lietuvos scenoje atliktas liaudies šokis „Aguonėlė“, kurį sušoko tautiniais drabužiais vilkinčios merginos ir jų šokių vadovė. Tam vakarui merginos buvo surepetavusios viską atlikti darnia, sutarta tvarka. Šis įvykis žymi tautinio sceninio šokio kelio pradžią. 1980-aisiais, minint šio renginio 75-metį, Kretingos liaudies meistrai Raimundas ir Anicetas Puškoriai sukūrė medinę skulptūrą „Aguonėlė“.

• Rašyti komentarą (25)