Rugsėjo 1-osios duomenimis, šiemet 247-iems rajono mokyklų abiturientams nuskambėjo paskutinis skambutis. Mokiniai švenčia, o pedagogai ir politikai sprendžia savas problemas.

Mokslo metams baigiantis paaiškėjo, kad rajono ugdymo įstaigos nebeužtenka lėšų išsilaikyti ir teikia raštus rajono Savivaldybei. Tačiau meras Antanas Kalnius pinigų nežada, spaudžia jas pačias persižiūrėti pareigybes ir taupyti jų sąskaita.

Taikiklyje – valdymo lėšos

„Šiandien mes šnekam vien tik apie valdymo, tai yra apie pagrindinių administravimo lėšų – direktoriams, jų pavaduotojams – taupymą, o apie mokytojus diskusijų nėra“, – akcentavo A. Kalnius.

Nuvažiavęs į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ugdymo įstaigoms prašyti lėšų, esą pirmiausia išgirsta klausimą, kodėl neatlikti „namų darbai“? Tai yra, kodėl nesutvarkytas mokyklų tinklas? Tos ugdymo įstaigos, kaip Marijono Daujoto progimnazija ir Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija, kuriose mokinių skaičius yra pakankamas, problemų dėl valdymo lėšų neturi, joms užtenka.

„Rajono biudžetas yra formuojamas ir tvirtinamas metams. Nuo sausio 1-osios dar nepraėjo pusmetis, o iš Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos jau gavau raštą, kad birželį valdymui trūks 70 tūkstančių eurų. Tai neatsitiktinai kyla klausimas, kaip asignavimų valdytojas dėliojasi etatus?“ – retoriškai klausė meras. Esą vadovui suteikta teisė spręsti, kokie specialistai reikalingi, bet jis turi žiūrėti ir į asignavimus. Tokia tvarka nuo pernai galioja ir kitoms Savivaldybės įmonėms – „Kretingos komunalininkui“, „Kretingos autobusų parkui“, „Kretingos vandenims“.

Dar 2019 metais prie ugdymo įstaigų valdymo lėšų rajono Savivaldybė prisidėjo maždaug 190 tūkst., o dabar, pasak A. Kalniaus, suma išaugo iki 624 tūkst. eurų, vadinasi, būtent tiek reikėtų atseikėti iš rajono biudžeto. Kadangi Savivaldybė prisideda dar ir prie darželių, ir prie mokinio padėjėjų išlaikymo, mokykloms reikalingos lėšos nuo 2,5 mln. gali išaugti iki 2,8 mln. eurų.

„Tai labai didelė suma. Todėl ir buvom pasikvietę vadovus, prašėm, kad ieškotų būdų sutaupyti, nes jie yra asignacijų valdytojai“, – „Pajūrio naujienoms“ teigė meras. Kol pinigų rajono biudžete buvo pakankamai, visas valdymo lėšas dengdavo Savivaldybė. O kai šiemet susidarė trūkumas, direktoriai prašomi galvoti, kurių pareigybių atsisakyti, susimažinti turimus etatus.

„Štai Kurmaičių pradinėje mokykloje mokinių mažiau, planuojama, kad nuo rugsėjo 1-osios mokysis 96. Bet tokioje nedidelėje mokykloje dirba ir direktorės pavaduotoja. Pažvelgus į atlyginimus, jie yra kosminiai“, – tokį pavyzdį pateikė A. Kalnius.

Mokyklos direktorę Renatą Bumblienę toks apibūdinimas gerokai nustebino, juk atlyginimų dydį ne ugdymo įstaigų direktoriai sau nusistato, o valstybė, koeficientus tvirtina meras. „Kokius tuos atlyginimus mums davė, tokius ir turim“, – sakė R. Bumblienė.

Direktorės pavaduotoja šioje mokykloje dirba 0,5 etato. „Panaikinti? Na, tada aš neįsivaizduoju... Būtent ant pavaduotojų pečių nugula ugdymo procesas“, – kalbėjo direktorė. Netiksliai meras įvardijęs ir mokinių skaičių – šios dienos duomenimis, nuo rugsėjo pirmosios Kurmaičių pradinę mokyklą turėtų lankyti 101 vaikas. „Mokysis 24 pirmokai, mes net planuojame formuoti antrą jų klasę“, – sakė R. Bumblenė.

Gimnazijos etatus „apkarpė“

Salantų gimnazijos direktorė Aušra Zebitienė dėl lėšų stygiaus į Savivaldybę teigė nesikreipusi, bet kad jų trūks, – faktas.

Neatleidžiant darbuotojo ir neišmokant išeitinių už ilgalaikį darbą, gimnazijos bibliotekai išgyventi trūktų 6 tūkst. 300 eurų. Šiuo metu mokykla turi 1,5 bibliotekininko etato, pusei etato reikalingų lėšų susitaupyti pavyktų. Gimnazijai trūksta 13 tūkst. 500, Ikimokykliniam skyriui – 28 tūkst. 200 eurų. Pagal dabartinius koeficientus ministerija finansuoja 43 proc. darželio valdymui reikalingų lėšų, o, remiantis Savivaldos įstatymo 6 straipsniu, kitą dalį, atsižvelgusi į gyventojų poreikį darželio paslaugoms, turi kompensuoti Savivaldybė, nes tai savarankiška jos funkcija.

Pavaduotojų pareigybės – būtinos, kadangi bendrojo ir ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo specifikos skiriasi. Bendrajame ugdyme svarbu užtikrinti ugdymo kokybę, daug yra organizuojama egzaminų, įvairių kitų veiklų, prevencinių priemonių – ir viskam reikalingi žmogiškieji ištekliai.

„Gimnazijoje mes dirbam pagal šešias programas. Ypač sudėtinga sritis – įtraukiojo ugdymo politikos įgyvendinimas“, – akcentavo A. Zebitienė.

Su lėšų taupymu varijuoti, sakė, bus lengviau, kai paaiškės, kiek prie Ikimokyklinio skyriaus išlaikymo prisidės Savivaldybė. Valstybė finansuoja už 4 valandas, tiek pat turėtų Savivaldybė, bet kai kurios grupės darželiuose, tarp jų Salantuose, dirba ilgiau – ir po 9, ir po 10 ar 12 valandų.

Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė teigė, kad dėl prie mokyklų prijungtų ikimokyklinių skyrių lėšų trūkumas susidaro automatiškai, nes kyla darbo užmokestis, kuris, skaičiuojant pagal nustatytą metodiką, didėja ir už darbo stažą, ir už aukštesnę kvalifikaciją, ir panašiai. Per pastaruosius dvejus trejus metus specialistų pareigybių skaičius neaugo, tačiau daugėjo mokinio padėjėjų.

„Jeigu pagal Pedagoginės psichologinės tarnybos išvadas vaikui nustatytas didelis ir labai didelis sutrikimas, jis gauna padėjėją. Kadangi vaikų su autizmo spektro ir kitais sutrikimais daugėja, tai ir padėjėjų daugėja. Dabar iš viso rajone jų dirba apie 90“, – sakė vedėja.

Vis dėlto kai kurios rajono ugdymo įstaigos taupymo planus Savivaldybei jau yra pateikusios. Mero duomenimis, iki šios dienos pavyktų sutaupyti apie 220 tūkst. eurų.

„Mums teko susimažinti direktoriaus pavaduotojo etatą Grūšlaukės skyriuje – buvo pusė, o palikome 0,1“, – sakė Darbėnų gimnazijos direktorė Sonata Litvinienė. Paklausta, kiek bus sutaupyta pinigais, teigė, kad maždaug 16 tūkst. eurų. Anot pašnekovės, Grūšlaukės skyrius nuo Darbėnų yra nutolęs apie 11 kilometrų. „Negerai būtų, jeigu liktų visai be vadovaujančio asmens – yra dvi, kad ir nedidelės, grupės vaikų, o kur vaikai, ten būtina rūpintis jų reikalais, svarbiausia, užtikrinti saugumą. Aš neįsivaizduoju, kaip dirbtų prie mokyklos prijungtas koks nors didesnis miesto darželis su 10-čia grupių, jeigu ir už mokyklą, ir už darželį atsakingas būtų vienas ir tas pats direktorius“, – sakė S. Litvinienė.

Vydmantų gimnazijos direktorė Rasa Stonkuvienė teigė, kad etatus taip pat „apkarpo“ – vietoj 1,5 pavaduotojo etato mokykloje liks vienas, o keturias grupes turinčiame darželyje vietoj vieno etato – 0,75. Direktorė nedetalizavo, kiek tai leis sutaupyti valdymo lėšų – sakė, kad realiai pasimatys kitais metais. „Dar bus visko – ir išeitines gal turėsim išmokėti“, – prasitarė ji.

Švietimo komiteto pirmininko Dariaus Petreikio nuomone, meškos paslaugą padarė centrinė valdžia, beatodairiškai didindama ugdymo įstaigų vadovų atlyginimus.

Kodėl turi „lopyti skyles“

Savo įžvalga apie susiklosčiusią situaciją pasidalijo rajono Tarybos Švietimo komiteto pirmininkas Darius Petreikis. Anot jo, Savivaldybės prisidėjimo prie ugdymo įstaigų valdymo lėšų suma iki 624 tūkstančių eurų išaugo dėl to, kad, norėdama būti gera, centrinė valdžia beveik 100 procentų pakėlė atlyginimus vadovams, mat daugelis jų nebenorėjo dirbti. Pakelti pakėlė, tačiau lėšų realiai neskiria arba skiria labai nedidelę dalį. Nuo rugsėjo ugdymo įstaigų administracijos atlyginimai didės dar sykį, o savivalda ir toliau turės „lopyti“ ministerijos „skyles“.

„Jeigu lėšų trūktų tik kelioms rajono mokykloms, dar galėtų galvoti, kad jos negeba ūkiškai tvarkytis, kad išpūsti etatai ar panašiai. Bet dabar pinigų netrūksta tik dviem – Marijono Daujoto progimnazijai ir Jurgio Pabrėžos universitetinei gimnazijai, kadangi jos turi didesnį mokinių skaičių“, – sakė D. Petreikis. Politiko žodžiais, ypač sudėtinga padėtis mokyklose, prie kurių prijungti darželiai, – ten valdymui trūksta ir po 50, ir po 70 tūkstančių eurų.

D. Petreikio nuomone, mažų mokyklų su didesnėmis, kaip Darbėnų, Salantų, Vydmantų ilgosiomis gimnazijomis, prie kurių prijungti vaikų darželiai, lyginti negalima: didelėse organizuojamas priešmokyklinis, ikimokyklinis, pradinis, pagrindinis, vidurinis arba gimnazinis, taip pat –užklasinis ugdymas. Vyksta mokinių nacionaliniai bei pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai, vienuoliktokų tarpiniai, dvyliktokų brandos egzaminai. Ir visi šie rūpesčiai tenka pavaduotojams. „Įsivaizduokit, jeigu žmogui bus skiriama tik pusė etato, atlyginimas sumažinamas, o darbai liks tie patys? Nedirbs, eis lauk. Papildomas krūvis tada teks direktoriams, o ir šie galų gale atsisakys dirbti“, – kalbėjo D. Petreikis. Tad ką daryti? „Iš tikrųjų – ką daryti? Bandėm centrinę valdžią paveikti ir per Lietuvos savivaldybių asociaciją, bet naudos – jokios “, – sakė komiteto pirmininkas.

Jo žodžiais, problema ir ta, kad mokyklos dabar apkraunamos įvairiais nereikalingais projektais. „Pinigai eina į kairę ir į dešinę, už tų projektų administravimą kažkas ten iš Vilniaus pasiima savo dalį, o mokykloms – papildoma veikla“, – teigė D. Petreikis.

---

Vakar baigiantis rajono Tarybos posėdžiui surengtoje iš opozicijos ir dviejų nepriklausomų narių sudarytos mažumos valandoje Švietimo komiteto atstovas Tomas Abelkis merą Antaną Kalnių ir Savivaldybės administraciją paragino spaudimu mažinti valdymo lėšas neišbalansuoti švietimo bendruomenės, pasidžiaugė, kad pagal pasiekimus tarp šalies mokyklų Kretinga patenka į pirmąjį geriausiųjų dešimtuką. Kiti mažumos valandos dalyviai – Vaidas Kuprelis, Juozas Mažeika – taip pat akcentavo, jog problemos turėtų būti sprendžiamos ne darbuotojų sąskaita, o ieškant išeičių, pirmiausia privalu derinti su rajono Taryba ar bent su Švietimo komitetu, kad pavojaus signalai neataidėtų iš pačių mokyklų, kaip šiuokart.

• Rašyti komentarą (27)