Kultūros turime tiek, kiek jai skiriama lėšų

Didžiuma kretingiškių pamėgtų renginių vyksta už rajono biudžeto, arba visų mokesčių mokėtojų, pinigus.

Kultūra, skirtingai nuo verslo, gyvena su ištiesta ranka – renginių gausa, jų kokybė priklauso nuo to, kas ir kiek skiria lėšų. Pagrindinė rajono kultūros „kišenė“ pasipildo iš Kretingos rajono biudžeto, mažesnė lėšų dalis – iš Lietuvos kultūros tarybos programos ir kitų fondų.

Milijonai iš biudžeto – atlyginimams

Tendencija yra tokia, kad ši „kišenė“ pastaraisiais metais traukėsi: pernai iš Kretingos rajono savivaldybės biudžeto Kultūros programai – atlyginimams, įstaigoms išlaikyti, renginiams – buvo skirta 4 mln. 233,5 tūkst. Eur, o šiemet – 4 mln. 138 tūkst. Eur iš bendro 68,5 mln. Eur rajono biudžeto.

Suskaičiavus kultūros darbuotojams išmokamus atlyginimus, kuriems atitenka pagrindinė dalis lėšų, rajono kultūros įstaigų – Kretingos rajono kultūros centro ir 16 jo skyrių, Salantų kultūros centro ir 3 jo skyriams, Motiejaus Valančiaus viešajai bibliotekai su 19 jos filialų – renginiams ir kultūros projektams skiriama po 30–40 tūkst. Eur per metus.

Kiek lėšų šioms įstaigoms dar skirs valstybė iš Kultūros tarybos programos, paaiškės vasario pabaigoje arba kovo pradžioje. Tačiau 30 proc. ir šių, Kultūros tarybos remiamų, projektų yra kofinansuojami Savivaldybės.

Prioritetas – pamėgtiems renginiams

Kretingos rajono kultūros centro vadovas Pranas Razmus sakė, kad jų įstaigai iš Kretingos rajono savivaldybės biudžeto pernai buvo skirta 37 tūkst. Eur: pusė šių lėšų skirta miesto, o pusė – kaimo renginiams. Dar 5,8 tūkst. Eur buvo gauta iš Kultūros tarybos: šios lėšos skiriamos tiksliniams projektams, tokiems, kaip: „Susitikimai su klasika“, tarp jų – ir tradiciniam kalėdiniam labdaros vakarui, į kurį kviečiami publikos mėgstami atlikėjai, muzikos grupės, taip pat – senjorų dienoms.

„Renginių planus ateinantiems metams dėliojame einamųjų metų pabaigoje, iš anksto nežinodami, kiek tiksliai gausime lėšų. Tačiau planuojame savo publikos pamėgtus dainų, šokių ir teatro festivalius: „Gintarinė klumpė“, „Kretingėškė polka“, „Vėinė jouka“, „Atžalyno scena“, „Kita erdvė“. Šiemet yra numatyta naujovė – jungtinis atraktyvus teatro, muzikos, improvizacijų projektas „Dėlionė“, kuris taps Kretingos miesto, šiemet švęsiančio 770-ąjį gimtadienį, dalimi.

Užsidirba lėšų ir patys

P. Razmaus žodžiais, taip pat buvo surengta ir kitokių netradicinių renginių: pernai Kultūros centras šventė savo veiklos 50-metį, išvien su klaipėdiečiais – kompozitoriaus Jurgio Gaižausko 100-metį, su vaikų choro „Ąžuoliukas“ vadovu ir vyriausiuoju dirigentu Vytautu Miškiniu surengė chorinės muzikos festivalį „Berniukai prieš smurtą ir narkomaniją“ ir kt.

„O būna, kad nenumatyti renginiai tarsi iš dangaus nukrinta: tokia pernai buvo Lietuvos nacionalinio kultūros centro inicijuota respublikinė šventė „Tegyvuoja teatras“. Ji yra pereinamoji, Nacionalinis kultūros centras prašė ją surengti Kretingoje. Mums, be abejo, tai ir garbė, ir atsakomybė, tačiau atskirai lėšų negavome, todėl teko suktis patiems“, – kalbėjo P. Razmus.

Kretingos rajono kultūros centras ir pats užsidirba vadinamųjų specialiųjų lėšų, rengdamas mokamus renginius – koncertus, šokių vakarus, taip pat – privačių kolektyvų repeticijoms išnuomodamas patalpas. Pernai centras uždirbo per 31 tūkst. Eur. Tie pinigai, pasak P. Razmaus, skiriami materialinei bazei stiprinti – instrumentams, scenos drabužiams įsigyti, iš jų išlaikoma ir dalis darbuotojų.

Siekia, kad kultūra išeitų už miestelio ribų

Salantų kultūros centro direktorės Stasės Preibienės žodžiais, kaip ir kasmet, pernai jų įstaiga įgyvendino etninės kultūros plėtros, kultūrinės veiklos, valstybinių švenčių ir atmintinų dienų, reikšmingiausių istorinių įvykių, tarptautinio kultūrinio bendradarbiavimo, atvirų jaunimo erdvių projektus, – iš viso 17 projektų, kuriems Kretingos rajono savivaldybė iš biudžeto skyrė 28,5 tūkst. Eur.

Dar 5 projektus įgyvendino iš Europos žemės ūkio fondo Kaimo plėtros programos, skirtos Vietinės veiklos grupėms (VVG), 3 – iš Kultūros tarybos. Iš pastarojo fondo tiksliniams projektams – tradicinių žemaitiškų Kalnų giedojimui ir jų įamžinimui kaip tautinio paveldo reiškiniui, tarptautiniams projektams „Kurše ont Imbaries“, „Skambantys Salantai“ – buvo gauta 21 tūkst. Eur.

„Kaskart metų pradžioje gyvename nežinomybėje. Sausį–vasarį ypatingų veiklų nevykdome, nes nežinome, kiek gausime lėšų iš Savivaldybės ir iš Kultūros tarybos. Tik iš VVG projektinių lėšų kolektyvams pasiuvome tautiškų rūbų detales, įsigijome avalynės. Nusistatome prioritetus, ko labiausiai reikia. Norime, kad kultūra išeitų iš mūsų miestelio ribų, o ir patys pajaustume, kuo kvėpuoja kiti regionai. Todėl kviečiamės Klaipėdos, Vilniaus kūrėjus, kurie šiuolaikiškai pristato kultūrą, veda patrauklias edukacijas. Vasario 13-ąją surengėme Užgavėnių kaukių dirbtuves, užsiėmimus jose vedė odinių aksesuarų kūrėja Jūratė Kadile iš Klaipėdos. Jai padedant salantiškių sukurtos odinės kaukės papildys mūsų centro etnokultūros ekspoziciją“, – kalbėjo S. Preibienė.

Įvykdo daugiau negu suplanuoja

Kretingos rajono viešosios Motiejaus Valančiaus bibliotekos direktorės pavaduotoja Erika Kazlauskienė sakė, kad pernai Savivaldybė viešosios bibliotekos projektams įgyvendinti skyrė 38,4 tūkst. Eur, Kultūros taryba – 36,7 tūkst. Eur.

Iš viso su bibliotekos filialais šiems metams yra suplanuota 1 tūkst. 440 renginių, o Kultūros tarybai pateiktų projektų vertė – 43, 3 tūkst. Eur, tačiau, patikino, E. Kazlauskienė, visuomet jų įvyksta daugiau: pernai viešojoje bibliotekoje ir jos filialuose įvyko 1 tūkst. 540 renginių.

Iš Savivaldybės lėšų vykdomos neformaliojo suaugusiųjų švietimo, etninės kultūros plėtros programos, rengiamas tęstinis projektas „Versli Kretinga“, kur apie rinkodarą nuotoliniu būdu mokomi verslą norintys pradėti asmenys; rengiamos atviros jaunimo erdvės – įtraukusis psichologinis patyriminis mokymas, kompiuteriniai stalo žaidimai. Kasmet įgyvendinami vis nauji svarūs projektai, pernai – „Senosios lietuvių literatūros atgimimas XXI amžiaus kontekste“, kuriam išleista 16,7 tūkst. Eur.

Tebesivelka kovido šešėlis

Yra projektų, kurie jau tapę kretingiškių pamėgtais, ypač – vasaros pradžioje rengiami „Baltieji vakarai“. Jie tarsi vainikuoja metų eigoje vykdomus projektus: pernai kretingiškiai buvo pakviesti į literatūrinę „Patyriminę kelionę vaizdu, garsu ir kvapais“, o šiemet nemažai renginių bus skirta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui, ir „Baltasis vakaras“ – taip pat nuspalvintas šia tematika. Vykdant šį projektą, bus domimasi pasieniu ties Bajorais – istoriniais, literatūriniais, architektūriniais aspektais nagrinėjami ten išlikę objektai, vėliau pateikiami fotografijos ar tapybos darbais.

„Vaikams esame numatę įdomų projektą „Litų veidai ir vardai“, per kurį sieksime atkreipti dėmesį į lietuviškus pinigus ir juose pavaizduotas asmenybes, o su tuo bus susiję ir atraktyvūs žaidimai, tarp jų – pamėgtas „Pabėgimo kambarys“. Du projektus skirsime kvalifikacijai ugdyti, vienas jų – bendruomenės sutelktumui skatinti“, – Kultūros tarybai šiemet pateiktus 4 projektus apžvelgė E. Kazlauskienė.

Telkti bendruomenę, jos žodžiais, šiandieną nėra lengva: „Tai pastebima visose gyvenimo srityse, jaučiame ir kaimų bendruomenėse, bibliotekos filialuose. Sudėjus pastangas ir lėšas į bendrą puodą, dirbti būtų lengviau, tačiau tarp nedidelių bendruomenių vyrauja konkurencija. Nors visų tikslas tas pats – padėti gyventojams lavintis, gerai praleisti laiką. Vis dar tebesivelka kovido šešėlis: mažesnėse bendruomenėse sunku žmones sudominti ir išvilioti išeiti iš namų, nes nemažai jų tiesiog „įsikomfortino“ savo namų erdvėje“, – problemą dėstė E. Kazlauskienė.

• Rašyti komentarą (11)