Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Pranciškonų brolijai atlikęs titanišką darbą

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Parapijose
  • 2023-01-27

Kunigas ir mokslininkas istorikas Viktoras Gidžiūnas pranciškoniškąjį kelią pradėjo Kretingoje ir ėjo juo kone 50 metų, iki mirties.

Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapijos klebonas pranciškonas Saulius Paulius Bytautas iškėlė mintį, kad netolimoje ateityje reikėtų suskaitmeninti po įvairias šalis išblaškytą Lietuvos pranciškonų brolijos archyvą, kaip svarbią dalį vienuolynuose saugomos mūsų tautos istorijos palikimo, jos paveldo. Tokį jo norą paskatino tėvo pranciškono Viktoro Gidžiūno (1912–1984) pastangomis į 100 atskirų knygų sudėta brolijos archyvinė medžiaga, kuri dabar saugoma Kretingos vienuolyne.

LDK buvo 17 pranciškonų brolijų

Klebono žodžiais, buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) teritorijoje veikusiuose pranciškonų vienuolynuose išlikę daugybė istorinių dokumentų, kuriuos įmanoma būtų fiksuoti šiuolaikiškomis priemonėmis – juos suskaitmeninti, nes, suprantama, išvežti jų iš kitų šalių nėra galimybių – jų tiesiog neatiduotų. LDK laikais iš viso buvę 17 pranciškonų vienuolynų. Šiandieną Lietuvoje jų yra 6: be Kretingos, dar – Bernardinų Vilniuje, Šv. Jurgio konventas Kaune, Kryžių kalno Šiauliuose, Šv. Pranciškaus Asyžiečio Klaipėdoje, Šv. Antano Paduviečio Pakutuvėnuose ir 2 lietuviškos brolijos užatlantėje – Kenebunkporte JAV ir Toronte Kanadoje.

Tokia mintis S. P. Bytautui kilo, kai bibliotekos ir muziejai pradėjo elektroninėje erdvėje sisteminti savo archyvus. Jis sakė suprantąs, kad surinkti ir pateikti visą išblaškytą Lietuvos pranciškonų brolijos archyvą yra titaniškas darbas: tam reikėtų entuziasto muziejininko ar istoriko, kuris skirtų savo mokslines žinias ir laiką mažiausiai pusmečio išvykoms po vienuolynus. Šiam darbui pasišventęs žmogus taip pat turėtų gerai žinoti kalbas, tarp jų – lenkų, lotynų.

Pats sudarė apie 100 knygų

Į viešumą iškelti šią mintį S. P. Bytautą paskatino faktas, kad Kretingos pranciškonų vienuolyno saugykloje saugoma apie 100 įrištų fotografuotų dokumentų knygų, kurios nepriklausomybės pradžioje į Lietuvą pargabentos iš JAV, Kenebunkporto vienuolyno, kur ir buvo sutvarkytos. Tai – dvejų metų kunigo pranciškono istorijos mokslų daktaro Viktoro Gidžiūno triūsas, didžiuma medžiagos surinkta iš vienuolynų Lenkijoje.

Įrištose knygose – nedidelė dalis V. Gidžiūno fotografuoto ir suklasifikuoto pranciškonų archyvo iš vienuolynų, kur jis apsilankė.

„Viktoras Gidžiūnas pats apvažiavo vienuolynus, fotografuodamas jų archyvus. Po to nuotraukas atspausdino ir įrišo į atskiras knygas. Kurį laiką dirbdamas Romoje, jis galbūt turėjo galimybę patekti ir į Vatikano archyvus“, – svarstė pašnekovas.

S. P. Bytautą, kaip kunigą ir mokslininką, itin domina šie istoriniai dokumentai. Iš gausybės V. Gidžiūno parengtų knygų jis išskyrė vieną, kurioje sudėtas nufotografuotas 1522–1816 m. Krokuvos bernardinų vienuolyno archyvas. Pašnekovas nė neabejojo, kad vienuolynuose išlikę dokumentų ir iš dar ankstesnių metų, kai 1471 m. pirmieji į Lietuvą atvykę pranciškonai bernardinai įsikūrė Kaune. Anksčiau už juos iš Rygos 1252 m. į Klaipėdą atvyko misionieriai pranciškonai konventualai.

Surinko vos dalį archyvų

Klebono žodžiais, V. Gidžiūno fiksuotuose dokumentuose aprašytas įvairiapusis brolijų gyvenimas – nuo vizitacijų iki eilinių reikalų, konkrečios biografijos, smulkiai detalizuotas inventorius, atspindėti ūko dalykai: kas ir kada pastatė altorių, remontavo bokštą ar kryžių iškėlė, kiek tai kainavo ir panašiai. „Visa tai suteikia žinių apie skirtingų vietovių, laikotarpių ne tik pranciškonų, bet ir aplinkos, visuomenės gyvenimą. Prie kiekvieno šių knygų lapo, tyrinėdamas tekstus, galėtum prasėdėti 3 dienas“, – prasitarė brolis pranciškonas.

Jei šie archyvai būtų prienami visuomenei, klebonas įsitikinęs, jie pasitarnautų ne tik rengiant mokslinius darbus, bet ir platesniam suinteresuotųjų ratui – studentams, muziejininkams, pedagogams.

„Viktoras Gidžiūnas buvo labai šviesus, išsilavinęs žmogus, mokėjęs kelias kalbas ir turėjęs mokslininko tyrinėtojo pašaukimą. Sistemindamas archyvinius dokumentus, kiekvienoje knygoje jis pateikė nuorodas, kur šie saugomi, kokie identifikacijos numeriai. Pagal savojo laikmečio galimybes, jis atliko titanišką darbą. Tačiau tos tėvo Viktoro 100 sudarytų knygų, manyčiau, tėra vos maža dalis visos lietuviškosios bernardinų brolijos archyvinės medžiagos“, – akcentavo S. P. Bytautas.

Į mokslinius tyrinėjimus linkęs Kretingos parapijos klebonas Saulius Paulius Bytautas mano, kad vertėtų suskaitmeninti visą Lietuvos pranciškonų brolijos archyvą, išblaškytą po įvairias šalis.

Gyvenimas susijęs ir su Kretinga

Biografinės medžiagos apie V. Gidžiūną – ne itin daug. Klebonas leido pasinaudoti 1984-ųjų metų „Šv. Pranciškaus varpelio“ žurnalo, kurio redaktoriumi Kenebunkporte net 22-jus metus ir buvo pats V. Gidžiūnas, rinkiniu. Jame išspausdintas tėvo Leonardo Andriekaus pasirašytas nekrologas V. Gidžiūnui, kai jis mirė staiga 1984 m sausio 30 d., išgyvenęs 72-jus metus. Palaidotas Niujorke.

Ten pat pateikta ir trumpa biografija: V. Gidžiūnas kilęs iš Dzūkijos – gimė 1912 m. Simno valsčiuje, mokėsi Kauno pavasario gimnazijoje. Apie 1934 m. atvyko mokytis į Kretingos pranciškonų gimnaziją ir čia tų pačių metų liepą įstojo į vienuolyną. 1937-aisiais išsiųstas mokytis teologijos į Italiją, į kunigus įšventintas 1940-ųjų birželio 2 d. Romoje tęsė Bažnyčios istorijos studijas, už disertaciją apie pranciškonus Lietuvoje gavo daktaro laipsnį. Į JAV išvyko 1946-aisiais: buvo kelių vienuolynų viršininkas, provincijolas, provincijos patarėjas. Daug važinėjo po brolijas, misijas įvairiuose krikščioniškuose pasaulio kraštuose. Bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje, rašė mokslinius straipsnius, parašė keletą autorinių knygų. Tėvas L. Andriekus rašė, kad V. Gidžiūnas pasižymėjo neeiliniu darbštumu: sutelkė gausią mokslinių veikalų biblioteką, iš archyvų surinko daugybę vertingos medžiagos – dalis jos dar liko gulėti dėžėse. Tad galbūt būtų sudaręs ir daugiau vertingų knygų.

Paskutiniaisiais gyvenimo metais jis rašė didelę studiją apie mūsų kraštietį pranciškoną mokslininką Jurgį Ambraziejų Pabrėžą, medžiagą rinkdamas lankėsi Lietuvoje, tačiau darbo užbaigti taip pat nespėjo. „Bet ir tai, kas parašyta, išleidus jau bus gražus įnašas į Lietuvos istoriją, į pranciškonų istorijos mokslą“, – L. Andriekus tuomet teigė, kad V. Gidžiūno gyvenimą ir didžiulį palikimą dar teks aprašyti.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas