|
|
|
Dėl kapinių Vydmantams aiškumo nėra
Kretingos rajono savivaldybės taryba ketvirtadienį jau kažkelintą kartą diskutavo dėl kapinių Vydmantams steigimo, papolitikavo prieš kovą vyksiančius Savivaldybės tarybos rinkimus ir nieko nenusprendė. Į Kretingos rajono savivaldybės tarybą, merą Antaną Kalnių, administraciją kreipėsi Vydmantų Babilonijos gatvės ir Palangos plento gyventojai, prašydami nestatyti Vydmantų kapinių šalia gyvenamųjų namų kapinėms numatytame apie 8 ha sklype. Prašymą pasirašė 46 žmonės, jame, be kita ko išdėstytos gyventojų abejonės, ar, tikslinant rajono Bendrąjį planą (BP), ši vieta kapinėms buvo palikta teisėtai. Kapinės šioje Vydmantų gyvenvietės dalyje BP buvo numatytos prieš porą dešimtmečių, per šį laikotarpį aplink kapinėms suplanuotą sklypą Savivaldybei pritariant – leidžiant keisti žemės paskirtį iš žemės ūkio į gyvenamosios statybos – iškilo naujos gyventojų sodybos, jų kai kurias nuo kapinių ribos teskiria minimali 100 m sanitarinė zona. Gyventojai rašte priminė, kad, Savivaldybės užsakymu, buvo parengta galimų kapinėms vietų studija, kurios rengėjai pirmenybę buvo atidavę kitam sklypui, esančiam arčiau Rūdaičių, netoli veikiančių evangelikų liuteronų kapinių. Studijos rengėjai tos vietos pranašumą teikė dėl kapinėms tinkamesnio grunto (sklypas Vydmantuose yra molingas, čia aukštas gruntinis vanduo), dėl panašaus kapinių atstumo nuo Vydmantų ir Rūdaičių, didesnės galimybės kapinėmis naudotis platesnės rajono vakarinės teritorijos dalies gyventojams. Anot pasirašiusiųjų raštą, tikslinant BP ir paliekant kapines toje pačioje vietoje Vydmantuose, buvo vadovautasi pasenusiu ir nebegaliojusiu Vydmantų bendruomenės prašymu. Reaguodamas į 46 vydmantiškių prašymą A. Kalnius pasiūlė, kad tarybos nariai įpareigotų Savivaldybės administraciją surengti Vydmantų seniūnijos gyventojų apklausą: „Reikia ar ne tų kapinių?“ Ir, kaip sakė meras, taip nuimti įtampą dėl kapinių susiskaldžiusioje Vydmantų bendruomenėje. Merui oponavę tarybos nariai tikino, kad tokia apklausa būtų tik nereikalingas darbas, kadangi gyventojų nuomonė, tikėtina, vėl išsiskirtų. Prieš organizuojant apklausą, reikėtų išsklaidyti gyventojų lūkesčius, kad kapinių statyba neužtruks, nes dėl prastėjančios ekonominės situacijos, lėšų stygiaus, kitų neigiamų faktorių, jų statybos perspektyva yra gana miglota. Dėl pasiūlymo surengti Vydmantų seniūnijos gyventojų apklausą Savivaldybės taryba sprendimo nepriėmė ir klausimo svarstymą užbaigė politikų raginimais grįžti prie specialistų parengtos galimų vietų kapinėms studijos. Rajono taryboje buvo užsiminta ir apie Vydmantuose suplanuotų kapinių statybos kainą – apie 3 mln. eurų, kiti kainą (dėl išaugusių statybos kaštų, infliacijos) dvigubino. Treti perspėjo, kad kolegos dėl kainos nebepolitikuotų, kadangi pasigirdo siūlymų klausti vydmantiškių, ko jie patys nori labiau: sutvarkyto dviračių tako į Palangą, vaikų darželio remonto ar kapinių. „Kam klausti, jei tų milijonų eurų Savivaldybės biudžete gal ir artimiausią penkmetį ar dar ilgiau nebus“, – teigė stabdžiusieji įsismarkavusius kolegas.
Keliuko Jokūbave reikalai pajudėjo Prieš dvejus metus į laukus, mišką vedusio keliuko netekę ir dėl to apie 6 km ir su traktoriais, kombainais aplink per gyvenvietės centrą į savo sklypus važiuoti turintys jokūbaviškiai atkakliai spaudžia Kretingos rajono savivaldybės valdžią atkurti sunaikintą apie 380 metrų ankstesnį keliuką arba valstybinėje žemėje nutiesti į laukus, mišką naują aplinkkelį. Ketvirtadienį Kretingos rajono savivaldybės taryba ryžosi – priėmė protokolinį sprendimą siekti, kad būtų atkurtas keliukas, ėjęs per privatų sklypą ir išardytas šio sklypo savininkų. Tarybos politikų įpareigota Savivaldybės administracija Jokūbavo bendruomenei buvo bepažadanti vietoj to keliuko naują aplinkkelį. Bendruomenės aktyvistas Antanas Sungaila politikų svarstyto apie 800 m ilgio aplinkkelio valstybės žemėje įrengimą, nustumiant juodžemį ir jo vietoje užpilant skaldą, apibūdino kaip pasityčiojimą iš bendruomenės. Jam pritaręs Jokūbavo bendruomenės pirmininkas Mantas Keblys akcentavo, kad taip paprastai aplinkkelio, kuris yra inžinerinis statinys, įrengti nepavyktų, tektų paisyti statybos reglamento, reikėtų aplinkkelio projekto ir pan. Tą, kad aplinkkelio nutiesimas būtų taikiausias esamos problemos sprendimas, pripažinę tarybos politikai susizgribo, kad tokio aplinkkelio statyba kainuotų gal ir milijoną eurų, jei ne daugiau. Kai keleto milijonų eurų reikia vien Tiekėjų gatvės Kretingoje pradėtam remontui užbaigti, kai iš Kelių priežiūros programos viso rajono keliams ir gatvėms tvarkyti Savivaldybė kasmet gauna apie 2 mln. eurų. Iki Savivaldybės tarybos rinkimų belikus mėnesiui, politikai svaidėsi kaltinimais dėl užsitęsusio keliuko problemos sprendimo, kurio Savivaldybės administracija bandė, bet nesėkmingai, ieškoti ir teismuose – teismo nutartis buvo palanki keliuką išardžiusio sklypo savininkams. M. Keblys užsiminė, kad keliuką išardžiusio sklypo savininkai sklype pastatus galimai pastatė nelegaliai, dargi iš per Kretingos rajono kaimo plėtros asociaciją (VVG) gautos ES paramos, kad yra abejonių, ar šita parama šiam projektui vystyti teko teisėtai. „Dėl Kretingos VVG pinigų skyrimo dar aiškinsimės. Iš Savivaldybės administracijos atsakymo apie tai nesulaukėme, tad kreipėmės į atitinkamas šalies instancijas. Tai mūsų visų pinigai, ir visuomenė turi teisę žinoti, kaip jie panaudoti“, – sakė M. Keblys, prasitaręs, kad, nusivylusi pusantrų metų keliuko problemos išspręsti nesugebančia Kretingos rajono savivaldybės valdžia, Jokūbavo bendruomenė pagalbon pasitelkė klientų pripažinimą pelniusią advokatų iš Vilniaus kontorą. Advokatai iš Vilniaus irgi pasiūlė atkurti buvusį keliuką, jam reikalingą žemę perimant iš savininkų visuomenės poreikiams.
|
|
