Rampą statys ankstesnėje Pastauninko parko vietoje

Rajono vadovai ir politikai su riedlenčių sportu besidominčiu Kretingos jaunimu kartu sprendė, kur ir kaip aktyviai sportuos šią vasarą.

Kretingos rajono savivaldybės vadovai ir tarybos nariai sukvietė riedučių, riedlenčių ir BMX dviračių mėgėjus į viešą diskusiją, kokio ir kurioje miesto vietoje jie norėtų riedlenčių parko. Buvo prieita vieningos nuomonės, kad rampa turi būti medinė, tačiau modernesnė ir įrengta toje pačioje vietoje, kur stovėjo anksčiau – Pastauninko parko viršukalnėje.

Nulėmė saugumas, o ne pinigai

Diskusija įvyko Kretingos rajono viešosios Motiejaus Valančiaus bibliotekos erdvėse, ją moderavo vicemerė Vitalija Valančiutė, perteikdama nuomones ir tų jaunimo atstovų, kurie dalyvavo nuotoliniu būdu. „Duokim teisę išsirinkti pačiam jaunimui, nes, jei paliksime spręsti močiutėms, nieko gero iš to nebus, – pasisakymus citavo vicemerė ir, kreipdamasi į susirinkusius jaunimo atstovus, juokavo, kad į šį susitikimą atneštos 2 piniginės: viena – pigesnei medinei rampai įrengti, o kita – brangesnei betoninei. – Spręskim dabar, nes čia pat – rajono biudžeto tvirtinimas.“

Rajono meras Antanas Kalnius pastebėjo, esą gerai, kad ankstesnė rampa susidėvėjo – vadinasi, ji tarnavo jaunimo užimtumui ir sveikatinimui, todėl verta svarstyti apie naujos, atitinkančios laikmečio reikalavimus įrengimą.

Administracijos direktorė Jolita Vaickienė priminė, kad, nugriovus susidėvėjusią rampą, jau anksčiau rajono biudžete buvo numatyta skirti 100 tūkst. Eur dviem rampoms mieste įrengti. Tačiau nebuvo pastatyta nė viena, nes po to, kai Vydmantuose buvo įrengta betoninė rampa, kilo klausimas: gal medinė rampa – praeitis, gal jaunimas Kretingoje irgi nori patvaresnės betoninės, kuri yra gerokai brangesnė. „O galbūt statyti medinę, tačiau didesnę ir modernesnę už buvusiąją? Susisiekę su statytojais sužinojome, kad tokia kainuotų apie 100 tūkst. Eur, betoninė – apie 200 tūkst. Eur“, – J. Vaickienė sakė, kad tai ir būtina išsiaiškinti.

Viena – žinovams, kita – pradedantiesiems

Meras A. Kalnius prisiminė, kad 2015 metais, statant pirmąją rampą mieste, rajono politikai nežinojo jaunimo poreikių: „Nežinojome, nė kiek Kretingoje yra riedlentėmis besivažinėjančių mėgėjų. Kai apie tai kalbėjau su sūnumi, sakiau – nėra čia tų riedlentininkų, bet, kai į mano kiemą jų suvažiavo koks 50 ir nuvalgė visą obelį, supratau, kad reikia keisti mąstymą. Pernai lyg ir apgavome jaunimą, pažadėję, bet taip ir nepastatę naujos rampos. Todėl iki šiltojo sezono pradžios pažadą turime ištesėti.“

Vydmantų seniūnas Rimvydas Šakinis pasidalino mintimi, kad betoninę rampą pagal Gyventojų iniciatyvų projektą bendruomenė įrengė praėjusią vasarą, tuomet ji kainavo 120 tūkst. Eur, dabar – neabejotinai bus brangesnė. „Statytojai sakė, kad tokia rampa laikys apie 10 metų, nes pagaminta iš specialaus betono. Rampa dar nebuvo atidaryta, o jau atvažiuodavo profesionalai iš Plungės, Mažeikių, girdavo, kad konfigūracijos labai apgalvotos.“

Riedlenčių sporto mėgėjai, iš kurių aktyviausi buvo Marius Mylė, Artūras Ženčius ir Gabrielius Bručkus, pasisakė už medinę rampą su sudėtingesnėmis ir įvairesnėmis konfigūracijomis negu buvo ligi šiol. Nes medinė, lyginant su betonine, jų žodžiais, labiau amortizuoja ir yra mažesnė traumų tikimybė. Kadangi ne vienas ankstesnis šio sporto mėgėjas jau pats tapęs tėvu ir atsiveda mokyti savo vaikus, buvo nuspręsta greta didžiosios rampos lygiagrečiai įrengti ir mažesnę rampą, skirtą pradedantiesiems.

Kretingos jaunimas atsisakė betoninės rampos, kokios įrengtos kaimynystėje – Vydmantuose ir Klaipėdoje, Danės krantinėje.

Vietą išsirinko „mėlynių gaudytojai“

Renkant vietą, V. Valančiutė priminė alternatyvius kretingiškių siūlymus: aikštelę prie Lidl’o, žvyrduobę, teritoriją prie motobolo aikštyno. Žvyrduobė, susirinkusiųjų sprendimu, atkrinta, nes laikosi vanduo ir drėgmė, vieta prie motobolo aikštyno – per toli, o teritorija prie Lidl’o – pavojinga dėl intensyvaus eismo gretimose gatvėse. J. Vaickienė užsiminė, kad buvo iškelta mintis viešoje erdvėje prie Lidl’o plėtoti jaunimui skirtą infrastruktūrą, pradedant nuo riedlenčių parko. Bet suabejojo: jeigu jaunimas šios vietos nenori ir ja nesinaudos, šios galimybės neverta nė svarstyti.

Lėmė G. Bručkaus argumentai palikti rampą ankstesnėje vietoje, nes vasarą sportuoti ir taip būna karšta, o ten – medžių pavėsis. Jam pritarė ir kiti jaunimo atstovai. Tačiau M. Mylė pastebėjo: „Tas riedlenčių parkas man – tiesiai po langais. Aš matydavau, kas atvažiuoja, ir koks gyvenimas ten vyksta. Didžiulis minusas, kad ten buvo šiukšlynas, o ant kampų – tualetai, gyventojai skundėsi dėl triukšmo.“

A. Kalnius užsiminė, kad buvo svarstoma vieta riedlenčių parkui Birutės gatvės saloje. Tačiau vasarą ten visą dieną kepina saulė, būtų ne tik nepatogu, bet ir pavojinga sveikatai. Todėl jis sakė manąs, kad tinkamiausia yra ankstesnė vieta, ir patikino, kad teritorijoje bus įrengtos stebėjimo kameros, biotualetas, šiukšlinė. Be to, jis įsitikinęs, kad jaunimas ir pats rūpinsis šia teritorija, ją prižiūrės ir neleis kitiems ten šiukšlinti ir dergti.

V. Valančiutė, apibendrindama diskusiją, pajuokavo, jog „mėlynių gaudytojams“ labiausiai norisi medinės rampos, kad būtų kuo daugiau ir kuo įvairesnių įrenginių, ir jiems labiausiai patinka ankstesnė parko vieta, kur pavėsis. Tokia užduotis ir bus suformuota riedlenčių parko statytojams, kurie įrenginius įprastai pastato per 5–6 savaites.

• Rašyti komentarą (6)