Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Kas laukia vienuolyno vandens malūno

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Ką pasakoja daiktai
  • 2022-12-13

Miestelėnus domina, koks galėtų būti pranciškonų brolijai priklausančio senojo malūno likimas.

Pranciškonų vienuolynui priklausantis vandens malūnas, stovintis ant užtvenkto Dupulčio (Pastauninko) upelio kranto, šiemet skaičiuoja lygiai 200 metų, – vienoje jo sienų palei taką tarp Pranciškonų gimnazijos ir Šv. Antano rūmų matosi akmenyje įspausta statybos data 1822 m. Kretingiškiams įdomu, kokia ateitis laukia šio istorinio statinio.

„Aplinkui sutvarkyti Pranciškonų gimnazijos, Šv. Antano rūmų, Kretingos rajono kultūros centro pastatai, o malūnas tarp jų įsispraudęs lyg koks vargeta. Dabar tvarkomas lurdas. Nusileidus iš renovuotos Vilniaus gatvės kontrastas – itin ryškus. Įdomu, ką broliai pranciškonai ketina daryti su šiuo istorinius laikus menančiu objektu – tvarkyti ir pritaikyti, kaip pasielgta su vienu ūkinių statinių, kur dabar įrengtas Šv. Antano dienos centras, ar leisti nugriūti?“ – pasvarstymais pasidalijo savojo miesto istorija besidomintis kretingiškis, prašęs neviešinti pavardės.

Kretingos pranciškonų vienuolyno gvardijonas Andrius Dobrovolskas sakė, kad kol kas brolijos planuose tvarkyti malūną ir kažkam pritaikyti nėra numatyta. „Ten – labai drėgna, neaišku, kam galima būtų pritaikyti pastatą. Dabar gimnazija jį naudoja kaip sandėlį. Reikėtų labai daug investicijų, o ir dalykiškai pasitarti su architektais, ar išvis verta restauruoti“, – svarstė Kretingos brolijos vadovas.

Jo žodžiais, dabar pastatas nuolat užsandarinamas – užkalamas stogas, įmūrijami iškritę akmenys, kad nesirinktų miesto benamiai. Šiuo metu didžiausias brolijos rūpestis yra pakeisti kiaurus bažnyčios langus ir restauruoti koplyčias-stacijas bažnyčios šventoriuje.

Malūnas tarnavo ir kaip elektrinė

Kretingos muziejaus istoriko Juliaus Kanarsko žodžiais, vandens malūnas toje vietoje stovėjo nuo pat Pranciškonų vienuolyno įsikūrimo XVII a. pradžioje, tuomet pastatas buvęs medinis. „Dupulčio upelį jau tuomet pranciškonai užtvenkė: kokia buvo užtvanka, šiandieną pasakyti sunku. Žiūrint į tarpukario nuotraukas, tuomet ji buvo gerokai žemesnė“, – remdamasis istoriniais šaltiniais, pasakojo muziejininkas.

Vėliau medinis malūnas sudegė, o jo vietoje 1822 m. – tai liudija ant vieno iš akmenų sienoje įspausta data – pastatytas ligi šiol tebestovintis akmeninis pastatas. Malūnas tarnavo vienuolyno reikmėms, tačiau po Pirmojo pasaulinio karo vienuoliai jį išnuomojo vietiniam malūnininkui.

Apie 1925 m., kai Kretingos vienuolynas tapo Lietuvos pranciškonų centru, jame buvo įrengta elektrinė. „Stovėjo dyzelinis variklis, kuris suko generatorių. Elektrą vienuoliai naudojo savo poreikiams, jos reikėjo nemažai, nes atsirado naujų pastatų – Pranciškonų gimnazija, Šv. Antano prieglauda, joje – spaustuvė. Elektrinę vienuoliai praplėtė ir modernizavo, ji tapo galingesne, savos elektros užteko visiems pastatams apšviesti“, – kalbėjo J. Kanarskas. Jo žiniomis, kaip malūnas šis pastatas daugiau ir nebeveikė. Jo gyvavimo laikas – ligi Antrojo pasaulinio karo. Po to buvo nacionalizuotas, sovietai pastatą naudojo savo reikmėms, agregatai buvo išvežti. Elektrinė nustojo funkcionuoti ir buvo paversta sandėliu.

Sunku tikėtis, kad sudomintų verslą

Istoriko žodžiais, nors pastato konstrukcijos pakeistos, tačiau ir šiandien pastato viduje dar galima pamatyti išlikusias autentiškas sijas. Paklaustas, kaip mano, ar vertėtų ir kam dar galima būtų panaudoti išlikusį malūną, istorikas sakė, kad nuspręsti turi jo savininkai. Jo žiniomis, kai Kretingoje prieš du dešimtmečius aktyviai tarnavo kunigas pranciškonas iš Vokietijos Leopoldas Sheiffele, kuris vienuolyno rūsyje buvo atidaręs labdaros vaistinę, jis turėjo sumanymą plėsti vaistinę, perkeliant ją į malūną.

„Bet, matyt, pastato renovacija ir pritaikymas daug kainavo, o ir iškilo nemažai rūpesčių dėl paveldosaugos reikalavimų. Manau, jeigu Kretingoje būtų išlikęs Lietuvos pranciškonų centras, šį pastatą broliai būtų ėmęsi atgaivinti. Jeigu atsirastų koks verslo subjektas, kuris imtųsi atkurti malūną ir įrengti, tarkim, kavinę, būtų puiku. Tačiau kavinėms laikai dabar nepalankūs. Tad sunku tikėtis, kad dabar pastatu susidomėtų verslininkai“, – apie galimą statinio paskirtį samprotavo J. Kanarskas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas