Mokinys – asmenybė, geras mokytojas – gimnazijos turtas

Palangos senoji gimnazija turtinga gražių tradicijų, kurias tęsia ir vadovaujama direktoriaus Leono Šidlausko.

Palangos senoji gimnazija savo 100-metį pasitiko kaip solidi, anot direktoriaus Leono Šidlausko, mokytojais ir mokinių pasiekimais visoje Lietuvoje garsi mokykla.

Medaliai puošia, bet akiratyje – ir, kam sunkiau Palangos senąją gimnaziją yra baigę Kovo 11-osios akto signatarai Rimvydas Valatka, Virginijus Pikturna, rašytojai Rolandas Rastauskas, Laimonas Tapinas, akademikai Vladas Žulkus, Vytautas Jonas Stauskis, dainininkai Stasys Povilaitis, Viktoras Malinauskas, Jurga Šeduikytė, daug kitų garsių žmonių.

Per pastaruosius metus ugdymo įstaiga neatpažįstamai pasikeitė: kiekvienam mokiniui sudarytos galimybės augti kaip asmenybei, o mokytojų profesionalumas vertinamas aprūpinant juos šiuolaikinėmis edukacijos galimybėmis. „Geras mokytojas – mokyklos turtas“ – toks šiandieninės mokyklos vadovybės credo. „Nes tik investuojant į mokytoją, suteikiant kokybiško, šiuolaikiško ugdymo įrankius galima padėti jam realizuoti savo talentą, kompetencijas ir sulaukti trokštamo rezultato“, – teigė L. Šidlauskas.

Gimnazijoje įkurta solidi biotechnologijų laboratorija, kokybiškomis mokymo priemonėmis aprūpinti gamtos mokslų, informatikos kabinetai, fizinio ugdymo aplinka. Mokykloje galioja nuostata, kad gyvenimas be meno nėra visavertis, todėl kelios patalpos paskirtos mokinių dailės veikloms, erdves puošia ne tik mokinių meno darbai, bet veikia ir meno galerija, kurioje eksponuojamos profesionalaus meno parodos. Gimnazijos užsakymu, per trejus metus nacionalinės premijos laureatas Rimvydas Kepežinskas sukūrė unikalią lietuvių rašytojų portretų kolekciją, kuri puošia gimnazijos lietuvių ir literatūros kabinetus.

Jaunuoliai ir merginos savo gebėjimus gali išreikšti ir puikiai įrengtose sporto salėse.

Kokybiškas ugdymas, galimybė kaupti patirtį dalyvaujant tarptautiniuose ir respublikiniuose projektuose pažįstant gimtąjį miestą ir keliaujant į kitas šalis, veiklos netradicinėse erdvėse, puikios sąlygos savo gebėjimus realizuoti sporto ir kūrybinėse veiklose, galimybė eksperimentuoti, pažinti, tyrinėti ir atrasti – visa tai tapo jubiliejų švenčiančios gimnazijos kasdienybe. Mokomųjų dalykų ir gyvenimo dermė ugdant mokinius lemia ne tik gerą mokinių savijautą, stiprėjantį tapatumo su gimnazija jausmą, bet ir puikius valstybinių brandos egzaminų rezultatus. Pasak L. Šidlausko, per 10 metų 136 Palangos senosios gimnazijos abiturientai gavo 100 balų įvertinimus, per pastaruosius trejus metus mokiniai tapo 40 respublikinių mokslo olimpiadų prizininkais ir nugalėtojais, iškovojo 6 aukso medalius. Šiais metais Pasaulinėje geografijos olimpiadoje gimnazijos abiturientė Mūza Svetickaitė atstovavo Lietuvai ir iškovojo sidabro medalį, o gimnazistas Tomas Jakubauskas Baltijos šalių geografijos olimpiadoje iškovojo bronzos medalį.

„Šiandien gimnazija viešai deklaruoja: reikia padaryti viską, kad Lietuva Palangoje neprarastų nė vieno talentingo vaiko. Tačiau tuo pat metu sakome, kad aukščiausi mokyklos pasiekimai bus nieko verti, jeigu nepasirūpinsime mokymosi sunkumų turinčiaisiais. Šiandien gimnazijos mokinių mokymosi pasiekimai, sukurtos ugdymosi galimybės liudija, kad einame teisingu keliu“, – kalbėjo L. Šidlauskas.

Moderni laboratorija – mokinių susidomėjimui mokslu skatinti.

Apie ištakas ir ryškią asmenybę

Gimnazijos priešistorė siekia dar XIX amžių. 1886 m. vietoje buvusios miesto pradinės mokyklos grafas Juozapas Tiškevičius (1835–1891) įsteigė Palangos progimnaziją, kurioje lietuviškos spaudos draudimo metais susitelkę jauni lietuviai per slaptas organizacijas ugdė tautinę savimonę. Carinės Rusijos laikais Palanga priklausė Kuršo gubernijai. Nors ir visi dalykai progimnazijoje buvo dėstomi rusų kalba, rusifikacija čia nebuvo tokia nuožmi, todėl lietuviai čia vežė mokytis savo vaikus ne tik iš Žemaitijos, bet ir iš Aukštaitijos bei Suvalkijos. Palangos progimnazijoje mokėsi 1918 m. Lietuvos nepriklausomybės akto signatarai: būsimasis nepriklausomos Lietuvos prezidentas Antanas Smetona, broliai Kazimieras ir Jurgis Šauliai bei Steponas Kairys. Čia mokėsi daug 1918 m. atsikūrusios nepriklausomos Lietuvos visuomenės, politikos veikėjų, aukščiausių karo vadų.

Carinė valdžia 1913 m. Palangos progimnazijai suteikė gimnazijos statusą, tačiau, prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, gimnazijos mokytojai ir mokiniai evakavosi į Rusiją, todėl gimnazijos vardas Palangoje išnyko.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1921 m. Palanga po sėkmingų derybų su Latvija buvo prijungta prie Lietuvos, ir vietos inteligentams kilo mintis Palangoje atkurti mokyklą. Jų pastangomis LR Švietimo ministerijos pradžios mokyklos departamentas suteikė leidimą nuo 1922 m. rugsėjo 15 d. steigti Palangoje „vidurinę mokyklą su specialiu mokslo dalyku“. Šioje mokykloje, vėliau tapusioje progimnazija, fiziką, chemiją biologiją dėstė fizikos mokslų daktaras Rapolas Pocevičius Pocius, kuris prieš tai dirbo Tomo Alva Edisono laboratorijoje. Gimnazijoje dirbo Jonas Čiurlionis (kompozitoriaus K. Čiurlionio brolis), grafikas Vytautas Jurkūnas.

Nuo 1940-1941 mokslo metų jau buvo sukomplektuota ir veikė pilna gimnazija, tačiau, sovietams ir naciams okupavus, gimnazija neteko daug savo mokinių ir mokytojų. Dalis mokytojų šeimų buvo ištremtos į Sibirą, o žydų tautybės mokiniai  ir jų tėvai nacių okupacijos metu buvo perkelti į getus ir sušaudyti.

Gimnazijos istorija užfiksuota ir senose fotografijose.

Su antrąja sovietine okupacija prasidėjęs masinis teroras, trėmimai neaplenkė ir gimnazijos. 1945 m. gimnazijos direktorius Antanas Urbonas buvo NKVD suimtas ir nuteistas 10 metų kalėti. Kitas gimnazijos direktorius Vincas Gustaitis taip pat buvo suimtas ir nuteistas 10 metų kalėti. Po karo daug gimnazijos mokinių dalyvavo jaunimo organizacijų veiklose, ginkluotame partizaniniame pasipriešinime, todėl buvo suimti ir ilgam įkalinti Sibiro lageriuose arba žuvo būdami partizanai. Tai rodo, kad prieškario ir pokario gimnazija Palangoje jaunuomenei teikė tvirtus vertybinius patriotinius pagrindus.

Į naujas patalpas, kuriose veikia iki šiol, gimnazija buvo perkelta 1961 m. Sovietmečio laikotarpiu tarp Palangos senosios gimnazijos mokinių ir reikšmingos dalies mokytojų vyravo nors ir ne atvira, bet pilietiška dvasia, kuri atėjo iš namų ir mokykloje buvo palaikoma. Ryškiausia to laikotarpio asmenybė, žadinusi lietuviškumo, pažinimo siekį bei ugdanti asmeninę atsakomybę, buvo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas Jonas Brindza. Jo vardu galime vadinti visą XX amžiaus septinto, aštunto, devinto dešimtmečio gimnazijos veiklos laikotarpį.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (2)