Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Klaipėdos jubiliejui dovanos teatralizuotą oratoriją

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
  • 2022-07-08
Kompozitorius vargonininkas pasaulietis pranciškonas Alvidas Remesa ėmėsi didingo kūrinio – oratorijos – kad įamžintų Klaipėdos miesto gimimą.

Rugpjūčio 1-ąją istorinėse Klaipėdos miesto, švenčiančio savo 770-ąjį gimtadienį, erdvėse, teatralizuota eisena judant iš senamiesčio piliavietės link, skambės kompozitoriaus Alvido Remesos oratorija „Sakmė apie Mėmelburgą“. Ši premjera – tai dovana pranciškonų istoriją menančiam seniausiam Lietuvos miestui, kurią 19.30 val. Klaipėdos piliavietėje nemokamai galės stebėti miestiečiai ir svečiai.

Kretingiškiai kompozitorių, vargonininką, pedagogą ir muzikos terapeutą A. Remesą pažįsta kaip ilgametį Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios vargonininką – jo kūrybos kelias čia prasidėjo dar pranciškonų sugrįžimo priešaušriu ir su pertraukomis tęsėsi ligi pandemijos pradžios. Pastaruoju metu jis dirba vargonininku Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje. Su „Smilčių“ skaitytojais A. Remesa pasidalijo apie pastarąjį didingą kūrinį, dedikuotą ne tik Klaipėdos jubiliejui, bet ir pranciškonų atvykimo į Lietuvą istorijai priminti.

– Kaip ir kam gimė sumanymas per muziką, per didingą kūrinį, bandyti atkurti pirmųjų į Lietuvą atvykusių pranciškonų istoriją?

– Klaipėda yra vienas uostų Baltijos pakrantėje, kuriame prieš 770 metų pranciškonų vyskupas Henrikas Liuksemburgietis, tapęs Klaipėdos krikštatėviu, statė šventyklas – bažnyčias. Klaipėdos miesto užgimimo pagrindas – būtent šventykla. Klaipėda atsirado iš bažnyčios. Apie ką mąstė pirmieji Klaipėdos architektai, statydami šventyklą? Deja, šito sužinoti jau niekada negalėsime. Tikėtina, kad pirmųjų Klaipėdos architektų ir statytojų vienintelis ir pagrindinis tikslas buvo sukurti Dievo namus Vakarų Baltijos pakrantėje.

Remiantis istoriniais dokumentais, pranciškonų vyskupas H. Liuksemburgietis, būdamas Kuršo vyskupas (1250–1263 m.), ne tik prisidėjo prie Klaipėdos miesto įkūrimo, pastatydamas pirmąsias Šv. Mikalojaus ir Šv. Jono bažnyčias, bet ir aktyviai dirbo pastoracinį darbą su lietuviais ir žemaičiais, nes prie Kuršo vyskupijos 1237 m. buvo prijungta beveik visa etnografinė Lietuva. Su šiaurės vakarų žemaičiais pranciškonai jau tada turėjo tiesioginius ryšius, kadangi Kretingos, Palangos ir kitų apylinkių gyventojai priklausė Klaipėdos šv. Mikalojaus parapijai.

Taip kalba istorija. Apeinant 770 metų istorijos ratą, lyg ir vėl atsiduriame tame pačiame išeities taške – atrodytų, kad Klaipėda įkuriama antrą kartą, tačiau šį kartą nešanti „prisikėlimo“ įvaizdį ir aureolę.

Esu pasauliečių pranciškonų ordino narys. Pats Pranciškus Asyžietis, bene vienintelis šventasis, buvo giesmių kūrėjas. Jau 800 metų kiekvieną dieną pranciškonų vienuolynuose ir pasaulietinėse kongregacijose įvairiomis pasaulio kalbomis skamba giedama šventojo menininko kūryba.

Pirmasis pranciškonas, įžengęs į Lietuvą, buvo Jonas Karpinis iš Plano. Jis su dar dviem broliais 1245 m. perėjo Lietuvos žemes. Pranciškonai krikštijo ir globojo Lietuvos karaliaus Mindaugo šeimą, dalyvavo jo vainikavime 1253 m. Gedimino sekretoriais ir patarėjais buvo pranciškonai Bertoldas ir Henrikas. Pranciškonų ordino vienuoliai ruošė Jogailą ir visą lietuvių tautą krikštui. XIX šimtmetyje pranciškonų vienuolija buvo viena skaitlingiausių Lietuvoje – turėjo 60 vienuolynų. Galima manyti, kad pranciškonams Lietuvoje buvo rodoma nemaža pagarba, nes sparčiai augo vienuolynai ir bažnyčios, o tai turėjo reikšmės, kad 1530 m. būtų įsteigta jau nepriklausoma Lietuvos pranciškonų provincija.

Pirmieji Lietuvos krikštytojai ir lietuviškos raštijos pradininkai pranciškonai šalia savo vienuolynų Lietuvoje statė seminarijas, gimnazijas, pradines mokyklas. XVIII a. pabaigoje veikė apie 100 pranciškonų įsteigtų mokslo įstaigų, kuriose viena svarbiausių disciplinų buvo muzikinis lavinimas.

Klaipėdoje pranciškonų muzikinė kultūra yra siejama su H. Liuksemburgiečio pradėta veikla Kurše, vėliau persikėlė į kitus pranciškonų vienuolynus, tarp jų – ir Kretingos.

Lietuvoje pranciškonai bernardinai į pamaldas žmones pradėjo kviesti varpais. Taip pat jų dėka pirmosiose krikščioniškose Lietuvos bažnyčiose suskambo muzika.

Pirmojo LDK bažnyčios vargonininko vardas taip pat yra siejamas su pranciškonais. Istoriniai šaltiniai mini garsų Vilniaus pranciškonų bernardinų Švenčiausiosios Mergelės Marijos bažnyčios vargonininką Petrą (1468 m.). Tai pirmoji mus pasiekusi žinia apie vargonininkus. Nuo jos prasideda visa Lietuvos vargonų muzikos kultūra.

Pranciškonų ordine buvo nemažas būrys profesionalų kompozitorių – jam priklausė tokie žymūs kompozitoriai, kaip Palestrina, Gounod, List, Gorith, Tinel, Miterer.

Kalbant apie Klaipėdą, deja, kol kas istorinių faktų turime mažai. Remdamasis istoriniais duomenimis ir paties argumentais, pateikiu rimtą hipotezę, kad Lietuvoje pirmieji vargonai pasirodė ne 1408 m. Vilniuje, bet apie 1250 metus Klaipėdoje. Jie glaudžiai siejami su pirmųjų Lietuvos krikštytojų pranciškonų muzikine kultūra ir pirmuoju pranciškonų vyskupu H. Liuksemburgiečiu.

Šiandieną Klaipėdoje žmonės mato augantį Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyną ir brolių pranciškonų globojamą onkologinį centrą su puikia koplyčia, skirta miesto visuomenės dvasiniams poreikiams. Ši ypatinga erdvė, turinti idealią akustiką, tapo prestižine dvasinės muzikos renginių vieta.

Oratorijos sumanytojas – brolis Benediktas Jurčys, ištyrinėjęs pirmųjų Lietuvoje pranciškonų istoriją ir sukūręs eiliuotą libretą.

– Ar oratorijos žanrą Jums pasiūlė Klaipėdos muzikinis teatras, ar sumanėte Jūs pats?

– Oratorija gimė Klaipėdos muzikinio teatro vadovų bei Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno gvardijono brolio Benedikto Jurčio, kuris, beje, yra ir oratorijos libreto autorius, sumanymu. Manęs paklausė, ar sugebėčiau parašyti muziką pagal tam tikro libreto poetinį turinį. Brolio Benedikto poetiniai sugebėjimai sužavėjo mane savo novatoriška įžvalga, atskleidė jautrius miesto istorijos gimimo aspektus, meilę savo gimtam miestui.

Priminsiu – oratorijoje svarbiausias yra tekstas, arba libretas, kurį raiškiai apipavidalina muzika. Muzika tiesiog pabrėžia, išryškina dramaturginio veiksmo, personažų charakteristikas, dialogus. Todėl šio kūrybinio sumanymo autoriai esame ne vienas.

– Kaip galėtumėte apibūdinti oratorijos siužetą, ką klausydamas turėtų įsivaizduoti žiūrovas?

– Oratoriją, susidedančią iš 7 dalių ir įžangos, atliks Klaipėdos muzikinio teatro simfoninio orkestro instrumentinė vario grupė, mišrus choras, solistai – diskantas, sopranas tenoras ir baritonas, mušamųjų grupė, solo instrumentai – smuikas, violončelė, birbynė ir elektroninis klavišinis instrumentas.

Oratorija jungia teatralizuotus elementus: pranciškonų vyskupas Henrikas Liuksemburgietis, pilies komtūras bei Mėmelė, t. y. senovinis Nemuno upės pavadinimas, įgavęs simbolinę moteriško simbolio viziją. Oratorija prasidės iš laivo, atplaukusio į Klaipėdos uostą: teatralizuota eisena pajudės į piliavietę, kurios atviroje erdvėje bus atliekamas kūrinys. Žinoma, įmanomi pakeitimai, kadangi laiko labai mažai, tačiau pagrindiniai sprendiniai šiai dienai yra tokie. Kūrinio pagrindas – necituoti istorinės Vakarų Lietuvos chronologijos, bet pateikti žmogiškąją, romantizuotą miesto įkūrimo versiją. Oratorijos pabaigoje bus skaitomas dokumentas – miesto įkūrėjo vyskupo H. Liuksemburgiečio testamentas.

– Kas, rašant šį kūrinį, Jums buvo sunkiausia? Gal įdomiausia?

– Kadangi šį kūrybinį sumanymą turėjo patvirtinti ir paremti nemažai Klaipėdos miesto savivaldybės, Muzikinio teatro, kitų kultūrinių institucijų, tai užėmė laiko, o pačiam kūrybiniam procesui jo liko labai mažai, o kūrybos procesas greitai nevyksta. Labai svarbu buvo suspėti laiku parašyti nemažą partitūrą, ačiū Dievui, suspėta laiku. Šiuo metu vyksta sudėtingi gaidų perrašymo, dailės, choreografijos, scenografijos, kiti technikiniai pasiruošimo procesai. Įdomu buvo tai, kad pabaigoje kūrinio turėjo iššauti tikra patranka. Pasirodo, pabūklą gavome, bet dėl ypatingos padėties šalyje šaudyti negalima.

– Pagal pavadinimą kūrinys skirtas Klaipėdai – Mėmelburgui, jo jubiliejui. Kaimynystėje, ordino pašonėje, įsikūrusi  Kretinga kitąmet irgi minės savo 770 metų jubiliejų. Gal kažką svaraus ketinate sukurti, pagerbiant mūsų miestą, jo įkūrėją Joną Karolį Chodkevičių ir čia jo iniciatyva pakviestus brolius pranciškonus?

– Kartu su broliu Benediktu galvojame, kad oratoriją būtų teisinga ir verta atlikti Kretingoje, pažymint gražų miesto sukakties jubiliejų, nes, kaip minėjau, abiejų miestų ir pranciškonų istorija labai susijusi. Tereikėtų tik parodyti norą Kretingos miesto šventės organizatoriams. Tad lauksime kretingiškių pasiūlymų, gražių sumanymų ir iniciatyvos.

---

Per 50 savo kūrybos metų 71-erių Alvidas Remesa sukūrė gerokai per pusantro šimto kūrinių: 12-a mišių, 7 simfonijas, 5 dalių kūrinį fortepijonui „Stigmos“, oratorijų, kompozicijų, ciklų, giesmių, didžiuma jų – sakraliniai kūriniai. Jo muzika skamba ne tik Lietuvos, bet ir užsienio bažnyčiose, koncertų salėse, tarptautiniuose konkursuose, kūriniai įtraukti į Lietuvos chorų antologijos (mokomąjį) katalogą.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas