Įsigaliojo nauji Kelių eismo taisyklių pakeitimai

Vairavimo mokytojo Romano Vizgaudo žodžiais, nemažai eismo taisyklių galiojo anksčiau, po to buvo atšauktos, dabar prie jų grįžtama, tačiau atsirado nemažai ir naujovių.

Nuo šio sausio visiems vairuotojams privaloma žinoti ir laikytis Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimų: yra pakeista specialiųjų transporto priemonių praleidimo tvarka – sudaromas avarinis koridorius, nustatytas draudimas stovėti gatvės ir įvažiavimo į teritoriją sankirtose, suvienodinta apsisukimo šviesoforais reguliuojamose sankryžose tvarka, atsirado pokyčių bendrose greitėjimo-lėtėjimo juostose, daugiau dėmesio skirta neįgalių asmenų transporto priemonių eismui.

Esminius pokyčius pakomentuoti sutiko ilgametis vairavimo mokyklos „Kretingos rida“ mokytojas Romanas Vizgaudas. Jo manymu, tikslinti KET prireikė, daugėjant transporto priemonių ir keliuose susidarant vis daugiau komplikuotų avarinių situacijų, kurias ligi šiol būdavo sudėtinga išaiškinti.

Specialiajam transportui – avarinis koridorius

Viena svarbiausių naujovių – nuo šiol keliuose pradėtas taikyti avarinio koridoriaus sudarymo principas: vairuotojai keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi privalo duoti kelią specialiajam transportui pasitraukdami dešinėn. Tačiau keliuose, kur įrengta daugiau nei po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi, kraštinėje kairėje eismo juostoje esančios transporto priemonės traukiasi kairėn, esančios dešiniau – traukiasi dešinėn.

Taisyklės rašoma, kad avarinio koridoriaus plotis turėtų būti bent 3 m, todėl, jeigu kelyje važiuoti viena kryptimi yra skirtos dvi siauros eismo juostos ir negalima sudaryti pakankamo pločio avarinio koridoriaus, specialiųjų transporto priemonių vairuotojai turėtų rinktis kitus šio kelio ruožo įveikimo variantus, pavyzdžiui, priešingos krypties eismo juostas. Visais atvejais vairuotojas, pastebėjęs priešpriešiais atvažiuojančią specialiąją transporto priemonę, privalo duoti jai kelią.

„Manau, kad kiekvienoje sudėtingesnėje situacijoje pirmiausia reikia vadovautis protingumo kriterijumi. Miesto keliuose daug siaurų vietų, o šis taisyklių pakeitimas reikalauja nedelsiant duoti kelią su švyturėliais atlekiančiai transporto priemonei. Tarkim, esi prie centrinės „Maximos“ ir duoti kelią tiesiog nėra kur, o jei važiuosi į priekį, vadinasi, nepraleisi specialiosios transporto priemonės“, – pastebėjo R. Vizgaudas.

Kita vertus, kyla klausimas, kada, praleidus specialiąją transporto priemonę, galima pradėti važiuoti. Šito taisyklės nenumato. „Apsižvalgai ir atsargiai pradedi važiuoti. Kitose šalyse galioja taisyklė, kad po automobilių su raudonais ar mėlynais švyturėliais pravažiuoja automobilis su žaliu švyturėliu, ir tik tuomet kitiems galima pajudėti“, – kalbėjo vairavimo mokytojas.

Kelio–kiemo sankirtoje draudžiama parkuotis arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos.

Draudžiama stovėti gatvės ir įvažiavimo į kiemą sankirtoje

Transporto priemonės, statomos ties kelio ir įvažiavimo į šalia jo esančią teritoriją sankirta, riboja kelio matomumą, trukdo specialiųjų transporto priemonių, aptarnaujančio transporto vairuotojams, pėsčiųjų ir dviratininkų eismui, kelia ginčus tarp eismo dalyvių.

Dėl to KET papildytos nauju punktu, kuris draudžia sustoti ir stovėti kelio ir įvažiavimo į šalia esančią teritoriją važiuojamųjų dalių sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai.

Svarbu žinoti, kad draudimas taikomas toje kelio pusėje, kurioje yra nurodytas įvažiavimas į šalia kelio esančią teritoriją arba išvažiavimas iš jos, o kitoje statyti automobilius leidžiama, jei nėra tai draudžiančio ženklo.

Galės vežti neįgaliuosius

R. Vizgaudo žodžiais, atsirado eismo pokyčių, aktualių neįgaliems žmonėms. Anksčiau, stovint ženklams 302 „Eismas draudžiamas“ ir 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“, galėjo važiuoti transportas tik su skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“, o nuo šiol – dar ir asmenys su neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortele.

„Tačiau asmuo su neįgaliojo ženklu pažymėtu automobiliu ir šia kortele važiuoti gali ten, kur kitiems įprastai eismas draudžiamas, tik tuomet, kai veža neįgalų asmenį“, – patikslino pašnekovas.

Bendroje greitėjimo-lėtėjimo juostoje eismo pirmenybė teikiama žaliai Nr. 1 pažymėtam automobiliui.

Eismas bendroje greitėjimo-lėtėjimo juostoje

Pasak R. Vizgaudo, bendrose greitėjimo ir lėtėjimo juostose buvo patikslintas KET reikalavimus – reglamentuojama eismo situacija, susidaranti greitėjimo juosta į transporto srautą ketinančiam persirikiuoti vairuotojui.

Pagal KET 112 punktą, persirikiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančiam automobiliui arba į lėtėjimo juostą persirikiuojančiam automobiliui. Jei greitėjimo juosta važiuojančio automobilio vairuotojas neketina persirikiuoti, o tęsia judėjimą ta pačia eismo juosta, kuri iš greitėjimo juostos pereina į lėtėjimo juostą, – tokioje situacijoje kelią duoda iš kelio išvažiuojantis ir į lėtėjimo juostą besirikiuojantis vairuotojas.

„Privaloma įsidėmėti: anksčiau pirmenybė būdavo dešinėj važiuojančiojo, o dabar dešinysis privalo duoti kelią važiuojančiam kairėje. Kitas atvejis: jei bando iš kairės persirikiuoti, privalo duoti kelią krypties nekeičiančiam vairuotojui“, – vairuotojų dėmesį atkreipė pašnekovas.

Lenkimas – vienas pavojingiausių manevrų

Suskaičiavus, kad 2020 m. dėl lenkimo taisyklių pažeidimų žuvo 12 proc. visų žuvusiųjų eismo įvykiuose, lenkimas laikomas vienu pavojingiausių visų manevrų. Todėl buvo papildytas KET 136 punktas, kad būtų vengiama nebūtinų lenkimo manevrų. 

Lenkimo manevrą tikslinga atlikti tuo atveju, kai jis būtinas – pasivejama lėčiau važiuojanti transporto priemonė, ir lenkimas gali būti atliktas, neviršijant leistino važiavimo greičio ir laikantis KET 136 punkte anksčiau nustatytų reikalavimų.

Privaloma vengti tokių lenkimų, kai, esant itin intensyviam eismui „nardoma“ sraute, lenkiama transporto priemonių kolona, taip trukdant visų joje važiuojančių transporto priemonių eismą – visi verčiami stabdyti, lenkiamos maksimaliu leistinu greičiu važiuojančios transporto priemonės.

Išimtinais atvejais, kai dega raudonas signalas su pritvirtinta rodykle, į dešinę sukantis vairuotojas privalo praleisti sankryžoje apsisukantį vairuotoją.

Apsisukimas šviesoforu reguliuojamose sankryžose

R. Vizgaudo žodžiais, supaprastinta eismo tvarka šviesoforais reguliuojamoje sankryžoje, kai vienas vairuotojas apsisuka, o kitas suka į dešinę – visais atvejais apsisukantysis privalo praleisti atvažiuojančius iš šoninio kelio ir sukančius į dešinę.

Mažesnėse reguliuojamose sankryžose anksčiau kildavo neaiškumų dėl to, kad važiavimo pirmumas priklauso nuo sankryžos šviesoforų derinių – tam tikrais atvejais duoti kelią privalo apsisukantis vairuotojas, kitais atvejais – sukantis į dešinę vairuotojas.  Pagal KET papildymą, apsisukdamas sankryžoje, kurioje eismas reguliuojamas šviesoforu, vairuotojas privalo duoti kelią iš kitų krypčių pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą judantiems eismo dalyviams.

„Tačiau yra išimtis, kai apsisukantis vairuotojas turi pirmumą retai pasitaikančiu atveju – kai į dešinę sukama degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, ties kuriuo pritvirtinta lentelė su žalia rodykle, kokias neseniai masiškai statė. Tokiu atveju į dešinę sukantis vairuotojas privalo praleisti visus eismo dalyvius, kurių judėjimo kryptį kerta“, – taisyklę patikslino vairavimo mokytojas.

Nereguliuojamoje sankryžoje išlieka ankstesnė tvarka: pirmumas – apsisukančiam, o sukantis iš dešinės privalo jį praleisti.

Avarinio koridoriaus sudarymas: kelyje su viena vienos krypties juosta – sustoti dešinėj, o su 2 ir daugiau juostų – kraštinis į kairę, o dešinėj esantys – į dešinę.

Posūkis į kairę ir lenkimas

Skirtingai nuo KET 157 punkto, kuriame nustatyta, kad sankryžoje į kairę sukantis vairuotojas privalo praleisti lenkiančias transporto priemones, KET 109 punkte, kuris kalba apie posūkį į kairę ne sankryžoje, tokio reikalavimo sukančiam vairuotojui anksčiau nebuvo. KET pakeitimais siekiama nustatyti vienodą reglamentavimą sukant sankryžoje ir ne sankryžoje.

Pagal naują tvarką vairuotojas, sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, privalo duoti kelią ne tik priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę važiuojančioms transporto priemonėms, bet ir jį lenkiančioms transporto priemonėms, kai lenkiantysis jau yra persirikiavęs į priešpriešinio eismo juostą ir atlieka lenkimo manevrą, kur toks lenkimas yra leidžiamas.

„Tačiau čia vairuotojai turi būti itin akylūs: tarkim, tas vairuotojas, kuris nori sukti į kairę, gerai mato iš priekio atvažiuojančią mašiną, bet kyla pavojus, kad gali nepamatyti jį lenkiančio, kuris priartėja kokiu 100 km greičiu. Kai automobiliai susilygina, per veidrodėlį jo nesimato, o gręžiotis atgal labai pavojinga“, – kalbėjo R. Vizgaudas.

Elektrinis paspirtukas – kaip motorinis dviratis

Naujosiose taisyklėse patikslintas terminas „paspirtukas“: dauguma elektrinių paspirtukų priskiriami motoriniams dviračiams, kurių galia iki 1 kW, maksimalus greitis iki 25 km/h. KET reikalavimai dviračių vairuotojams taip pat privalomi motorinių dviračių vairuotojams. 

Asmuo, važiuojantis paspirtuku be variklio, laikomas pėsčiuoju ir jam taikomi pėstiesiems skirti KET reikalavimai.

Taip pat akcentuojama, kad dviračių tako arba bendro pėsčiųjų ir dviračių tako bei važiuojamosios dalies susikirtime, kai yra pirmumo kelio ženklai, eismo dalyviai privalo vadovautis kelio ženklais, dažniausiai – kelio ženklu „Duoti kelią“. 

Iš esmės KET reguliavimas dėl dviratininkų važiavimo važiuojamąja kelio dalimi nepasikeitė – galimybė važiuoti važiuojamąja dalimi nėra panaikinta, ja galima pasinaudoti esant tokioms sąlygoms: dviratininkas visų pirma privalo rinktis jam skirtą infrastruktūrą – važiuoti dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o, jei jų nėra, privalo važiuoti kelkraščiu. 

Jei kelyje nėra dviračiams skirtos infrastruktūros, leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies dešine eismo juosta, arčiau dešiniojo krašto. Jeigu dviračių takas ar kita dviratininkams pritaikyta infrastruktūra nutrūksta ir nėra tinkamo kelkraščio, dviratininkas gali rinktis – važiuoti šaligatviu arba važiuojamosios dalies kraštine dešine juosta.

Nuo birželio, pasak R. Vizgaudo, įsigalios naujovė – atsiras dviračių gatvė, kurioje nebus taikomas reikalavimas važiuoti viena eile, tačiau dviratininkams bus leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 30 km/h greičiu ir nebus galima lenkti.

• Rašyti komentarą (0)