Savivaldybės domisi trumpųjų maisto tiekimo grandinių logistikos centrų steigimu

Apie galimybę steigti regioninius trumpųjų maisto tiekimo grandinių logistikos centrus ir jų naudą: žemės ūkio ministro patarėjas Daivaras Rybakovas (iš dešinės), Klaipėdos r. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Rasa Petrauskienė ir Kretingos r. mero pavaduotojas Dangiras Samalius.

Galimybe kurti regioninius trumpųjų maisto tiekimo grandinių logistikos centrus domisi ne tik potencialūs jų steigėjai, bet ir savivaldybėse dirbantys politikai. Žemės ūkio ministro patarėjas Daivaras Rybakovas, susitikęs su Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Rasa Petrauskiene ir Kretingos rajono mero pavaduotoju Dangiru Samaliumi, aptarė tokių centrų steigimo galimybes pajūryje. Pretenduoti kurti logistikos centrus gali ne mažiau kaip 2 bendradarbiaujantys ūkio subjektai, užsiimantys žemės ūkio ir maisto produktų gamyba bei perdirbimu. Paraiškos paramai užsiimti šia veikla teikiamos nuo liepos 12 d. iki rugsėjo 10 d. Parama numatoma pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“.

Kodėl tai naudinga?

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja R. Petrauskienė domėjosi kitų šalių patirtimi kuriant tokius centrus. Trumpųjų maisto tiekimo grandinių modelio skatinimas, steigiant regioninius logistikos centrus, jau veikia kitose šalyse – Lenkijoje, Italijoje, Čekijoje.

Tokiuose logistikos centruose pagal vartotojų užsakymus sudaromi maisto krepšeliai. Taip ūkininkai gali paprasčiau dalyvauti savivaldybių arba valstybės įstaigų bei įmonių organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose, o vartotojams tiekiami švieži ir sveiki vietos gamintojų produktai. Pasak ministro patarėjo D. Rybakovo, nuo 2023-iųjų „žalieji“ viešieji pirkimai turės sudaryti 50 proc. visų pirkimų. Tai, anot R. Petrauskienės, yra didelė paskata jau dabar kurti regioninio lygmens logistikos centrus ir ruoštis būsimiems pokyčiams.

Anot D. Rybakovo, Žemės ūkio ministerija, skatindama tokių logistikos centrų įkūrimą, iškėlė du pagrindinius tikslus. Vienas jų – bendradarbiavimo ir kooperacijos skatinimas.

„Po vieną nieko nepadarysime, turime būti kaip kumštis, tuomet daugiau galimybių ir apčiuopiamas rezultatas. Todėl vertinant paraiškas daugiau balų (20) bus skiriama viename projekte bendradarbiaujantiems 5 ir daugiau ūkių. 3–4 projekto dalyviams tektų mažiau – 15 balų. Žemės ūkio kooperatyvams arba tokio kooperatyvo nariui bus suteikiami 5 balai. Daugiau galimybių gaus bendradarbiaujantys“, – teigia patarėjas.

Kitas tikslas – kad vietoje užauginti produktai būtų tiekiami to rajono ar regiono vartotojams, ypač švietimo įstaigoms, ligoninėms.

„Džiugu, kad jau turime darželių, kurie savo ugdytinius maitina patiekalais iš ekologiškų vietos ūkininkų produktų. Ekologiškų produktų vartojimas augs. Regioninio lygmens logistikos centrų steigimui šiame kvietime teikti paraiškas iš viso numatoma skirti beveik 3 mln. eurų“, – teigia D. Rybakovas.

Kiek, kam ir kaip?

Paramos dydis priklausys nuo steigiamo logistikos centro dydžio. Maksimali  paramos suma vienam projektui –700 tūkst. Eur be PVM. Tokia didžiausia parama numatyta regioninių logistikos centrų prie Klaipėdos, Kauno ar Vilniaus steigimui. Mažesniems – vietos ar rajoninio lygmens – logistikos centrams kurti būtų skiriama iki 120 tūkst. Eur ar 200 tūkst. Eur.

Regioninio lygmens logistikos centrams statyti ar nuomotis jau esamas patalpas paramos intensyvumas sieks 60 proc. Logistikos centrų darbuotojams darbo užmokesčiui – 100 procentų. Tokiu pačiu intensyvumu – 100 proc. – būtų kompensuojama ir už logistikos centrų patiriamas komunalines išlaidas.

Prioritetas bus teikiamas turintiems patirties trumpųjų maisto tiekimo grandinių veikloje. Parama teikiama tuo atveju, jei logistikos centrai bus steigiami savivaldybėse, kurios ribojasi su miestais, turinčiais ne mažiau kaip149 tūkst. nuolatinių gyventojų.   

Centruose būtų privalomas pagrindinių produktų grupių (grūdų produktų, daržovių, vaisių ir uogų, riebalų, pieno produktų, mėsos ir kiaušinių) asortimentas, kuris gali būti plečiamas laipsniškai.

„Kviečiame ūkininkus, kooperatyvus ir žemės ūkio bendroves teikti paraiškas šiai paramai gauti. O savivaldybes – aktyviau bendradarbiauti su ministerija, parenkant vietas, kur tokie centrai būtų kuriami“, – sako patarėjas D. Rybakovas.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja R. Petrauskienė ir Kretingos rajono mero pavaduotojas D. Samalius pritarė, kad savivaldybės gali prisidėti prie ūkininkų, kooperatyvų, žemės ūkio bendrovių skatinimo kurti tokius logistikos centrus savo iniciatyva.

Žemės ūkio ministerijos nuotr.

• Rašyti komentarą (7)