|
|
|
Bitininkai ir specialistai sklaido mitus apie rapsų medų
Pastaruosius keliolika metų, į mūsų gamtovaizdį įsiveržus monokultūroms, iššūkių bitininkams netrūksta. Dėl žmogaus intensyvios ūkinės veiklos mažėjant natūralių pievų, žydinčių augalų, mažėja ir bičių sunešto medaus įvairovė, prie kurios vartotojas buvo įpratęs nuo seno. „Ką darysi – mokysimės valgyti rapsų medų“, – pusiau rimtai, pusiau juokais kalbėjo Lietuvos bitininkų sąjungos Kretingos draugijos pirmininkas Augustas Latakas, akcentuodamas, kad, monokultūroms, ypač – rapsui, įsiveržus į bitininkystę, pokyčių nebepavyks išvengti nei bitininkams, nei vartotojams. Jo pastebėjimu, mūsų medaus vartotojas į rapsų medų žiūri dar nepatikliai – neva rapsų laukai dažnai apdorojami cheminėmis priemonėmis, o ir pats medus – kaip taukai: balsvokas, be kristalų. „Mūsų medus, eksportuojamas į kitas šalis, praeina labai rimtą patikrą – be jos bitininkai negalėtų eksportuoti medaus, nesvarbu, rapsų ar kitų rūšių. Mūsų pasididžiavimas – kad eksportuotojų kontrolės rezultatai visada yra labai geri, medus – švarus, jame nerandama pesticidų ar kitokios chemijos likučių. Kadangi rapsų medų ypač vertina Vokietijos, Prancūzijos vartotojai, šalies bitininkams realizuoti šios rūšies produktą sekasi visai neblogai“, – kalbėjo draugijos pirmininkas. Ne per seniausiai, prisipažino jis, per socialinius tinklus jis klausėsi vieno Prancūzijos medaus supirkėjo komentaro apie medų. „Kai jam paminėjo apie medų su kristalais, išreikštu kvapu ir skoniu, kertančių į gomurį, žmogus net nusipurtė“, – A. Latako teigimu, Vakarų šalių vartotojai rapsų medų yra pamėgę dėl jo kreminės konsistencijos, lengvai tepamos ant batono ar bandelių, švelnaus skonio, tinkančio prie arbatos, pieno, be to, rapsų medus dėl savo skoninių ir aromatinių savybių puikiai tinka konditerijoje, taip pat – gėrimams gardinti, nes „nepermuša“ jų tikrojo skonio. Dėl tos pačios savybės tinka marinatams, padažams gaminti. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, iš Lietuvos per šių metų pirmąjį ketvirtį išvežta apie 858 t medaus, apie 88 proc. medaus eksportuota į Lenkiją. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vyriausiosios specialistės-valstybinės maisto produktų inspektorės Kamilės Petškevičiūtės tvirtinimu, ši tarnyba, siekdama įvertinti, ar parduodamas medus yra kokybiškas, nuolat vykdo rinkoje esančio medaus kontrolę. „Vertinant 2020 metų tyrimų rezultatus, visas tiriamas rinkoje parduodamas medus atitiko kokybinius parametrus“, – teigė specialistė. Atsakydama į klausimą, ar tiesa, kad rapsų medaus kokybė nukenčia dėl to, jog ūkininkai gausiai rapsus apdoroja cheminėmis priemonėmis, VMVT atstovė paaiškino, kad pesticidai visame pasaulyje naudojami siekiant apsaugoti pasėlius ir padidinti žemės ūkio produktyvumą. Pesticidai kenkia bitėms ir blogina bičių produktų kokybę. Medų taip pat gali užteršti ir fungicidai, naudojami siekiant apsaugoti vaismedžius ir rapsus nuo kenkėjų. Medaus techninis reglamentas aiškiai nurodo, kad meduje neturi būti farmakologinių medžiagų, pesticidų, sunkiųjų metalų ar kitų medžiagų likučių, viršijančių leistinas normas. Visa Europos Sąjunga siekia mažinti pesticidų, trąšų naudojimą, tai yra įtraukta ir į Europos Sąjungos siekius ir tai yra sistemingai siekiama įgyvendinti. „Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba taip pat atlieka pesticidų kontrolę meduje, pavyzdžiui, praėjusiais metais ištirtuose mėginiuose pesticidų taršos nebuvo nustatyta“, – gerą žinią medaus mėgėjams perdavė K. Petškevičiūtė. Gerą žinią vartotojams siunčia ir bitininkai – anot jų, bitės yra išskirtinai jautrūs vabzdžiai ir į ką tik purkštus laukus nektaro rinkti neskrenda, o ir su pašaliniu kvapu parskridusių darbininkių avilio sargai neįsileidžia. Medaus yra daugelio rūšių, todėl skiriasi fiziniai, cheminiai ir biocheminiai rodikliai. Šiuos parametrus nulemia ne tik medaus botaninė kilmė, bet ir biologiniai – gamtiniai veiksniai, tokie, kaip oro temperatūra, kritulių kiekis, geografinė padėtis, metų laikas, bičių šeimos stiprumas ir rasė. „Šiemet Žemaitijoje bitės kaip niekada gausiai dūzgė obelyse, trešnėse, kriaušėse, ko anksčiau nelabai teko matyti“, – šio pavasario pastebėjimu pasidalino A. Latakas, akcentuodamas, kad šiemet – šaltą ir lietingą pavasarį – pirmasis medunešis buvo staigus ir trumpas. Remiantis moksliniais tyrimais ir atsižvelgiant į daugelį medaus kokybės parametrų (diastazės, invertazės, gliukozės oksidazės, antioksidantinis aktyvumai, fenolių kiekis), vertingiausias būtų grikių medus, bet, kadangi grikiai Žemaitijoje nėra paplitę, šiame regione yra susiformavęs ir tam tikras medaus vartotojų skonis – mūsų bitininkai juokauja, kad retas žemaitis tepripažįsta stipraus specifinio skonio tamsų grikių medų, jo Žemaitijoje nedaug ir tesurenkama. Daugelis vartotojų medų pripažįsta ne tik kaip maistą, bet ir kaip vaistą – medus, žmonių įsitikinimu, praverčia įvairių negalavimų atvejais, palengvina ligų simptomus, gydymą. Susidomėjimą medaus maistingosiomis ir gydomosiomis savybėmis bitininkai ypač pajautė per koronaviruso pandemiją, karantiną – žmonės medaus produktais stiprino imunitetą, įvairino savo kasdienę mitybą. Anot VMVT specialistės K. Petškevičiūtės, nors teiginiai apie maistingumą ir sveikatingumą yra griežtai reglamentuoti Europos Sąjungos, ir medus nėra įtrauktas į sąrašus maisto produktų, kuriems gali būti taikomi tam tikri teiginiai apie maistingumą ir sveikatingumą, medų žmogaus organizmas įsisavina geriau negu įprastą cukrų. Bitininkai gi, patys pripratę vartoti bičių produktus, tvirtina, kad įvairių rūšių medus, tarp jų – ir rapsų, vis dėlto yra kur kas geriau negu cukrus, tik, žinoma, nemažai kalorijų turinčio medaus nereikėtų persivalgyti. Gero kokybiško medaus vartotojai gali teirautis specializuotose parduotuvėse, mugėse, ūkininkų turguose, tiesiogiai pas bitininkus – save gerbiantis tikras bitininkas niekada nerekomenduos ir neparduos prasto ir kokybės reikalavimų neatitinkančio medaus. --- Pagal Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenis, šiuo metu Lietuvoje yra registruota per 6 tūkst. bitininkų, kurie laiko apie 166 tūkst. bičių šeimų. Kretingos rajone registruota per 90 laikytojų, kurie prižiūri apie 2,6 tūkst. bičių šeimų. Lietuvos bitininkų sąjungos Kretingos bitininkų draugijai priklauso apie 100 bitininkų. --- Patyrusių bitininkų teigimu, klaidinga manyti, kad rapsų medus nėra vertingas. Įvairūs šaltiniai teigia, kad rapsų medus palankiai veikia visą žmogaus organizmą, ypač – širdies-kraujagyslių sistemą, skrandžio-žarnyno traktą. Lenkijoje rapsų medus tradiciškai vartojamas širdies raumeniui stiprinti, tirpintas šiltame piene rapsų medus malšina gerklės skausmą, šios rūšies medus negraužia gomurio, padeda atstatyti prarastas jėgas. Rapsų meduje aptinkama boro, kuris turi įtakos kaulinio audinio augimui ir atstatymui, normalizuoja skydliaukės veiklą. Rapsų medus padeda iš organizmo pašalinti nuodingąsias medžiagas, sunkiuosius metalus, teigiamai veikia tulžies pūslės, kepenų veiklą, malšina nemalonius klimakso pojūčius. Padeda kosint, gydant opas ir žaizdas, nes turi itin aktyvių antibakterinių savybių. Jaunina organizmą, kaip dietinis produktas tinka sportininkams, vaikams.
|
|
