Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Šiltėjant orams, dažniausiai balandį, prasideda ir didieji aplinkos tvarkymo darbai: deginamos senos šakos, žolė, šiukšlės. Dėl neatsargumo su ugnimi atvirose teritorijose gali kilti gaisrai. Praėjusių metų balandį ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų, o šiemet žolė Lietuvoje jau liepsnojo 360 kartų.

Kur ir kada kurti laužą

Kaip teigė Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausioji specialistė Sandra Vasiliauskaitė, mūsų rajone dėl degančios žolės kol kas buvo tik du ugniagesių iškvietimai, per abu kartus išdegė apie 20 arų plotas.

Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26) apskrityse. Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką kilus 918-ai gaisrų ugnis nusiaubė 575 ha plotą. Specialistės žodžiais, nuo degančios pernykštės žolės liepsnos dažnai persimeta ir į miškus, durpynus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus, o liūdniausia, kad degančiose pievose beveik kasmet žūsta ir žmonės. Aitrūs dūmai apsvaigina, žmogus praranda sąmonę ir, nukritęs ant žemės, užsidegus drabužiams, mirtinai apdega. Deginant žolę, pernai žuvo vienas gyventojas, o dar vienas apdegė. Nuo karščio žūva ir augalų šaknys, smulkūs gyvūnai, naudingi mikroorganizmai.

Gyventojai ugniagesių dažnai teiraujasi, kokiu atstumu galima kūrenti laužus, deginti augalinės kilmės atliekas. Specialistės patarimu, geriausia augalinės kilmės šiukšles kompostuoti arba krauti į specialius konteinerius ir išvežti. O jei norima deginti, tai laužas turėtų būti kuriamas ne arčiau kaip 30 metrų nuo pastato ir ne mažiau kaip 100 metrų nuo miško, miškingos vietos ar durpyno. Prieš kuriant laužus, būtina atsižvelgti į oro sąlygas, kad nebūtų pernelyg vėjuota ar karšta diena. Negalima palikti degančio laužo be priežiūros, be to, verta iš anksto būti apgalvojus, kaip reikėtų gesinti ugnį, jei ji netikėtai pradėtų plisti. Patariama šalia turėti vandens, gesintuvą ar kastuvą, kad būtų galima apkasti žemėmis. Griežtai draudžiama deginti nenupjautą žolę ar ražienas. Įvertinus, kad ugnies užgesinti nepavyks, būtina nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.

„Miškuose, pušynuose gausu sausos žolės, spyglių, dervingų medžių šakelių, sausų samanų, kurios užsiliepsnoja ir dega labai greitai. Todėl nuorūką, degtuką ar kitą liepsnos šaltinį būtina užgesinti greitai, o laužus ir šašlykines kūrenti galima tik specialiai įrengtose poilsiaviečių laužavietėse arba tam tinkamose aikštelėse, apsuptose iš visų pusių ne siauresne kaip 0,5 metro mineralizuota zona. Arti laužavietės neturi būti sausos žolės, medžių, durpingo grunto ar kitokių degių medžiagų“, – akcentavo S. Vasiliauskaitė.

Nepaisantiems taisyklių – sankcijos

Už sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimą pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus asmenims numatyta bauda nuo 30 iki 230 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų. Už ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų bei nesurinktų žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimą baudos atitinkamai nuo 50 iki 300 eurų ir nuo 120  iki 350 eurų. Numatyta atsakomybė ir žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams, kurie, pastebėję savo žemėje žolės gaisrą, nesiima priemonių jam užgesinti. Jiems gali būti skiriama nuo 30 iki 170 eurų bauda, taip pat sumažintos tiesioginės išmokos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, kuriuose bus nudeginta žolė ar ražienos.

Savo ruožtu pareigūnai, siekdami sumažinti gaisrų atvirose teritorijose, vykdo akciją „Nedegink žolės!“ Pasak S. Vasiliauskaitės, akcijos metu vykdomi operatyviniai reidai, teritorijos žvalgomos naudojant dronus, o nustatytiems gaisrinės saugos ir aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidėjams taikomos griežčiausios administracinio poveikio priemonės. Reidai vyksta net tik darbo metu, bet ir savaitgaliais, vakarais.

Nepaisant griežtumo, įstatymų tikslas geranoriškas – mažinti nelaimių skaičių. Sąžiningai laikydamiesi gaisrinio saugumo taisyklių, ne tik išvengsime pelnytų baudų, bet svarbiausia – daug saugiau gyvensime.

Pastebėjus degančią žolę, specialistė ragino nepraeiti pro šalį abejingai: nedideliame plote liepsnas lengvai galima užgesinti jas užplakant medžių šakomis bei užtrypiant kojomis, taip pat galima gesinti vandeniu arba smėliu. Ugnies apimtus plotus rekomenduojama apkasti grioveliais, kad liepsna neišplistų ir nepadarytų didesnių nuostolių. O supratus, kad su ugnimi lengvai susidoroti nepavyks, būtina nedelsiant kviesti ugniagesius.

„P. n.“ informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas