Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Atbudę žalčiai ieško saulės

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Gamta
  • 2021-04-20
Kretingiškė Vakarė Skiesgilaitė, vaikštinėdama po Bajorų apylinkes, viename apleistų sklypų aptiko gausybę geltonskruosčių žalčių.

Vaikštinėdama Kretingos priemiestyje, Bajoruose, ir grožėdamasi pavasarine gamta 10-metė Vakarė Skiesgilaitė aptiko gausybę žalčių – nugriauto seno pastato vietoje šimtai susivijusių roplių šildėsi prieš vis dažniau pasirodančią saulę.

„Jau 60 metų gyvename netoliese, ir tokį dalyką pamatėme pirmą kartą. Suprantame, kad prasidėjo žalčių poravimasis, bet kodėl jų tiek daug? Matyt, ta vieta jiems patiko“, – pasvarstė apie radinį „Pajūrio naujienoms“ pranešusi mergaitės močiutė Vida.

Koks tai reiškinys, kokią naudą gamtai neša žalčiai, kas tai per gyviai, koks jų gyvenimo būdas, kokios buveinės jiems reikalingos – į šiuos ir kitus klausimus „Pajūrio naujienoms“ atsakė Lietuvos zoologijos sodo žuvų priežiūros specialistas Tomas Kizas.

Jo teigimu, dar senovės baltai žalčius gerbė ir jie buvo laukiami svečiai – žalčiai nesibodi gyventi ar žiemoti arti žmogaus.

Geltonskruosčiai žalčiai – o tokius ir aptiko mergaitė bei jos močiutė – mėgsta drėgnesnį biotopą, dažnai aptinkami upelių, ežerų pakrantėse, pelkėtose vietose ar drėgnesniuose miškuose. „Kadangi žalčiai yra šaltakraujai gyvūnai, šaltuoju metų laiku tiesiog sušaltų. Todėl, priklausomai nuo temperatūros, spalį ar lapkritį žalčiai ieško vietų, kur galėtų peržiemoti. Temperatūra šiose vietose negali nukristi žemiau keturių laipsnių, todėl ropliai ir pasirenka senus, nebenaudojamus smulkių graužikų urvus, tinka jiems žiemoti ir giliai po senomis medžio šaknimis. Gausiai pasnigus tokiose vietose susidaro mikroklimatas, kurio temperatūra pastovi visą žiemą“, – paaiškino T. Kizas, akcentuodamas, kad besniegės žiemos ir besikartojantys atlydžiai žalčiams kelia didelį pavojų. Nelikus tinkamo vietos žiemoti, žalčiai ieškos kitų vietų, tačiau atradus ne tokias geras, su nepastovia temperatūra, daug žalčių, ypač jaunų, gali ir nesulaukti pavasario.

Kartais žalčiai įsitaiso žiemoti sename sandėliuke ar rūsyje, kur jų niekas netrikdo. Jei aptinka urbanizuotą vietą – griuvėsius, senus pamatus ar kokį nors apleistą pastatą, kaip kad ir atsitiko Bajoruose, jie tokią vietą gali pasirinkti kaip žiemavietę. „Žalčiams negalioja nei karantinas, nei būriavimosi ribojimai. O ir geros vietos nebūna ilgai neužimtos – jei yra pakankamai erdvės, vienoje vietoje žiemoti gali ir keliasdešimt žalčių“, – kretingiškių aptiktą reiškinį apibūdino Zoologijos sodo specialistas.

Vakarės krikšto mama Airida Gricė identifikavo vietą, kur po nupjautomis šakomis slepiasi žalčiai.

Geltonskruosčiai žalčiai pabunda kovo pabaigoje–balandžio pradžioje. Kurį laiką laikosi toje vietoje, kur žiemojo, nes pavasario orai – nepastovūs, gali greitai atvėsti. Saulėtomis dienomis gyviai išlenda šildytis, o pakankamai sušilę traukia į poravimosi vietas. Poruojasi žalčiai balandžio–gegužės mėnesiais, susirinkę prie ežerų, upių šiltų pakrančių. Liepos–rugpjūčio mėnesiais nuo 7 iki 24 kiaušinių deda į lapų krūvas, supuvusius kelmus, kitas drėgnas šiltas vietas. Vos 10–20 cm ilgio žalčiukai išsirita po 5–8 savaičių, subręsta tik 3–4 metais.

T. Kizas patikslino, kad Lietuvoje sutinkamos dvi žalčių rūšys: geltonskruostis ir lygiažvynis. „Lygiažvyniai žalčiai yra be galo reti, aptinkami tik keliose vietose Lietuvoje, tad sutikti juos yra tikrai laimės dalykas“, – sakė specialistas.

Geltonskruostį žaltį lengva pažinti iš dviejų šviesiai geltonų dėmelių galvos šonuose. Žmogui jie nepavojingi, nors turi smulkius dantukus, kurie labiau skirti grobiui prilaikyti. Paimtas į rankas žaltys gali mėginti kąsti, kad apsigintų, išskiria dvokiantį skystį. „Taip pat kartais apsimeta negyvu, suglemba, išsižioja, iškiša liežuvį. Gamtoje didžioji dalis plėšrūnų medžioja gyvą grobį ir negyvo, kritusio gyvūno dažniausiai vengia“, – gamtos reiškinį apibūdino T. Kizas.

Anot jo, ropliai yra labai svarbi ekosistemos dalis: jie reguliuoja vabzdžių, graužikų populiacijų gausą, o jais pačiais minta smulkūs žinduoliai, plėšrūs paukščiai. „Kuo turtingesnė biologinė įvairovė, tuo stabilesnė ekosistema“, – tvirtino specialistas.

---

Lietuvos zoologijos sode jo lankytojai gali susipažinti ir su egzotinėmis žalčių rūšimis, kurios Lietuvoje nesutinkamos. Zoologijos sodo terariume gyvena kukurūziniai žalčiai, karališkasis žaltys, taivaninis smailiauodegis žaltys ir kiti šliaužiantieji ropliai. Lankytojai, norintys susipažinti su paslaptingaisiais ropliais, turėtų paskubėti – jau šią vasarą zoologijos sodas užvers vartus lankytojams dėl kelerius metus truksiančios renovacijos.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas