|
|
|
Senasis bendrabutis laukia baigties
Kretingos muziejaus teritorijoje 1967 metais pastatytas baltų silikatinių plytų bendrabutis, patekęs Į Savivaldybės pastatų panaudojimo optimizavimo planą, tebelaukia, kada bus pradėtas griauti. Tokią Vilniaus g. 18 esančio pastato su nusidėvėjusiais elektros, vandentiekio, nuotekų bei kitais inžineriniais tinklais baigtį rajono Savivaldybės administracija yra numačiusi šiemet, reikalai pamažu juda. Išsikrausto paskutinė gyventoja Nustekentame pastate dar neseniai veikė kelios įstaigos: Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kretingos rajono konsultavimo biuras, Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras, Kretingos maisto ir veterinarijos tarnyba. Kuris laikas, kai jos išsikrausčiusios kitais adresais. Sunkiau buvo susitarti su čia esančiuose socialiniuose būstuose gyvenančiais žmonėmis. Iš viso Savivaldybė šiame bendrabutyje turi 11 socialinių būstų, bet praėjusiais metais juose bebuvo užsilikusios 4 šeimos, kurios pačios turėjo susiieškoti, kur gyvens toliau. „Beveik visos šeimos jau išsikraustė, vienai sutrukdė svarbios asmeninės priežastys. Patalpas ji paliks artimiausiomis dienomis“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė rajono Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Danutė Blagnienė. Kadangi sovietmetį pastatytame bendrabutyje yra ir du apie 95 kv. m užimantys privatūs butai, Savivaldybės administracijai tenka derėtis su savininkais, kad, turto vertintojui įvertinus, leistų šiuos butus išpirkti. Tačiau tai padaryti sekasi sunkiai – vieno buto savininkas, su kuriuo buvo deramasi dar pernai, diktuoja savo kainą, o kita atsisako pateikti bet kokį siūlymą, motyvuodama, jog dabar – karantinas. Savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėja Sigutė Jazbutienė akcentavo, kad vis tiek šių butų nebus galima parduoti didesne negu rinkos, tai yra turto vertintojo nustatyta kaina. Ekspertų išvada: pastatas – avarinės būklės Kadangi derybos su savininkais vyksta kaip rogėmis važiuojant per smėlį, rajono Savivaldybė negaišo laiko ir viešųjų pirkimų būdu nupirko bendrovės „Vakarų regiono statybos konsultacinis biuras“ ekspertų paslaugą, kad realiai būtų įvertinta viso pastato būklė. Pasak S. Jazbutienės, jeigu statinys bus pripažintas avariniu, tai ir su butų savininkais derybos, matyt, įgaus kitą atspalvį. Ekspertų išvados Savivaldybę jau yra pasiekusios, ir jos, kaip pacitavo Statybos skyriaus vedėja Rima Lukauskienė, skamba taip: „Gyvenamosios paskirties pastato dalis laikančiųjų konstrukcijų turi avarinės būklės požymių. Statinių tyrimų praktikoje, jei pastato fizinis susidėvėjimas yra mažesnis nei 70 proc., bent viena ar kelios statinio laikančiosios konstrukcijos turi avarinės būklės požymių, tai visas pastatas ar jo dalis yra priskiriamas avarinės būklės kategorijai. Pastato fizinis nusidėvėjimas sudaro 43,2 proc., normatyviniai atstatymo kaštai sudaro 414 tūkst. 607 eurus. Įvertinus faktines aplinkybes, kad dalis pastato konstrukcijų turi avarinės būklės požymių, atstatymo kaštų suma gali gerokai padidėti, kadangi būtina pridėti sąnaudas, suskaičiuotas pagal paruoštus kapitalinio remonto darbų projektinius sprendinius, susijusius su konstrukcijų stiprinimu, siekiant pašalinti konstrukcijų avarinės būklės požymius.“ R. Lukauskienė akcentavo, kad preliminarius atstatymo kaštus suskaičiavo ekspertai. Jų minimą sumą sudaro tik esamų konstrukcijų atstatymo ir esamų konstrukcijų kapitalinio remonto darbai. „Į sumą neįeina jokie pastato modernizavimo darbai, t. y. sienų, stogo šiltinimas, vidaus inžinerinių tinklų ir įrenginių pakeitimas, apdailos darbai ir kita“, – išvardino vedėja. Bendrabučio kaip svetimkūnio, esančio reprezentacinėje parko dalyje, seniai kratosi ir Kretingos muziejus. Pasak direktorės Vidos Kanapkienės, grafų Tiškevičių laikais toje vietoje yra buvęs vienas fontanų. Nors ikonografinės medžiagos, kaip tiksliai jis atrodė, muziejaus darbuotojai neturi, bet turi viziją – fontaną pastatyti kaip atminimo ženklą Kretingos miesto įkūrėjui didžiajam karvedžiui Jonui Karoliui Chodkevičiui.
|
|
