Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Ministro vizitas Salantuose: domino užtvanka ir teršalai

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2021-03-16
Aplinkos apsaugos ministras Simonas Gentvilas (dešinėje) teigė sodyboje Salantuose pasijutęs kaip karo lauke. Šalia jo – darbus koordinuojantis teršalus utilizuoti išvežančios bendrovės „Raguvilė“ Klaipėdos padalinio vadovas Raimondas Jucys ir Kretingos rajono meras Antanas Kalnius.

Penktadienį vakare Salantuose apsilankė aplinkos apsaugos ministras Simonas Gentvilas. Jį domino du aspektai: ketinamos nugriauti Salanto užtvankos likimas ir grėsminga ekologinė situacija, miesto Žemaitės gatvėje esančioje negyvenamoje sodyboje aptikus kelis dešimtmečius po žeme glūdėjusius naftos taršos šaltinius.

Sprendimas dėl finansavimo – šią savaitę

Sprendimą, kokią finansinę paramą, likviduojant taršos padarinius, Savivaldybei galės suteikti jo vadovaujama ministerija, S. Gentvilas žadėjo priimti šią savaitę.

„Iš Savivaldybės lauksiu teisingų duomenų. Kol kas nieko nepažadu, bet, jei jau čia atvažiavau, vadinasi, yra vilties“, – užtikrino ministras. Preliminariai skaičiuojama, kad išlaidos jau dabar gali siekti daugiau kaip 100 tūkst. eurų, nors „lobių“ paieškos ir toliau tebesitęsia. Iš pradžių manyta, jog bus atkasamas vien krosnims kūrenti tinkamas kuras, o paaiškėjo, kad 2015-aisiais miręs garbaus amžiaus sodybos šeimininkas cisternose bei buteliuose, paslėptuose po žeme, spėjo prikaupti dar ir benzino, ir dyzelino, ir tepalų, ir šarminių akumuliatorių, ir net skysčio benzino oktaniniam skaičiui pakelti.

Nuo paieškų pradžios kovo 1-ąją iki praėjusio penktadienio vakaro rasta apie keturiasdešimt 200 litrų talpos statinių su naftos produktais, į Klaipėdos įmones utilizuoti išvežta apie 150 tonų užteršto vandens ir per 20 tonų įvairių naftos produktų.

S. Gentvilas „Pajūrio naujienoms“ teigė kasinėjamoje naftos tvaiko prisodrintoje Salantų sodyboje pasijautęs tarsi karo lauke.

„Liūdniausia, kad nuo tos vietos iki Salanto upės atstumas – nedidelis, ir kad naftos produktai iki ten drenažo vamzdžiais tekėjo jau daug metų. Kiek žuvų per tą laiką neišneršė, o kiek jų nudvėsė?..“ – retoriškai klausė jis.

Kadangi sodybos šeimininkas miręs, nors baudžiamoji byla iškelta, kaltų šioje istorijoje, regis, nebus. Tačiau, anot ministro, istorinė pamoka, kaip neatsakingai gyveno žmonės, – bus. S. Gentvilas pasidžiaugė, kad ekologijai Lietuvoje dėmesio skiriama vis daugiau, kad sukurta nauja moderni atliekų tvarkymo sistema. Klaipėdos apskrityje vietoj 14-os anksčiau buvusių sąvartynų beliko vienas, ir svarstoma kuo greičiau uždaryti tą patį.

„Tiesa, šalyje turime dar daug bešeimininkiais pripažintų, atliekomis užgriozdintų senų fermų. Jos tapo rimta valstybės problema. Salantų atvejis išskirtinis tuo, kad teršalai buvo kaupiami privačiame žmogaus sklype“,– stebėjosi ministras. Jis prisiminė didžiulį ažiotažą, neseniai kilusį po plūduro avarijos Būtingės terminale – tuomet nustatytas teršalų, išsiliejusių į Baltijos jūrą, kiekis buvo 0,5 tonos. Anot ministro, tai smulkmena, palyginus su Salantuose užkastomis 20-čia tonų.

Prie Salantų užtvankos (iš kairės) aplinkos apsaugos ministras Simonas Gentvilas, Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, Salantų miesto seniūnas Kazys Galdikas, vicemeras Dangiras Samalius ir Salantų regioninio parko direktorius Modestas Šečkus. Kaip kalbėjo ministras, upių atvėrimas – globalus reiškinys. Demontuota Salantų užtvanka bus pirmasis toks projektas, įgyvendintas valstybės vardu.

Rekonstrukcijos reikia gamtai

Su planuojamos rekonstruoti Salanto užtvankos projektu S. Gentvilas teigė gerai susipažinęs, atvykęs nuraminti skeptikus, pasakyti, kad to reikia gamtai. Ministro žodžiais, Lietuvoje yra 1 tūkst. 400 užtvankų, kurių 300 – bešeimininkės, prie 100-o pastatytos hidroelektrinės.

„Mes nuosekliai norėsim mažinti užtvankų skaičių, atverti upes, kad jos tekėtų taip, kaip tekėjusios“, – sakė ministras.

Anot jo, praėjusiais metais gamtosaugos tikslais buvo demontuota Elektrėnų savivaldybėje, Neries regioniniame parke, esanti daug metų nenaudota Bražuolės užtvanka. O demontuota Salanto užtvanka būsiąs pirmasis toks projektas, įgyvendintas valstybės vardu.

„Kadangi salantiškiai nuogąstauja, noriu numalšinti abejones, padrąsinti, kad jie tuo tik didžiuotųsi. Upių atvėrimas – globalus reiškinys“, – kalbėjo S. Gentvilas.

Jei gyventojai turį kokių pasiūlymų, ministras neabejojo, kad vietos valdžia juos išklausys ir atsižvelgs. Viešinimo tvarką yra nustačiusi Aplinkos apsaugos ministerija. Šie projektai finansuojami taip pat ir Europos Sąjungos, kur galioja įpareigojimas į svarstymus būtinai įtraukti vietos bendruomenes ir vadovautis principu „nepadaryk žalos“.

Tačiau kartu su Salantų miesto seniūnu Kaziu Galdiku, rajono meru Antanu Kalniumi, vicemeru Dangiru Samaliumi, rajono tarybos nariais Romualdu Jablonskiu, Stasiu Kaniava ir Vitalija Valančiute ministrą prie užtvankos pasitikęs Salantų regioninio parko direktorius Modestas Šečkus patikino, kad taškas tam jau padėtas: viešinimo procesas įvykęs pagal visas teisės aktuose nustatytas taisykles.

„Lobių“ šaltiniai dar neišsemti – sodybos teritorijoje vis dar atkasamos naftos produktų talpyklos.

„Pernai gegužę seniūnijos kieme gyventojams patogiu laiku buvo suorganizuotas susirinkimas, kurį transliavome ir socialiniuose tinkluose. Tie, kurie norėjo, atėjo, pareiškė savo nuomones, pateikė klausimus, gavo atsakymus, ir abejonės buvo išsklaidytos“, – teigė M. Šečkus. Be to, kalbėjo jis, projektus griežtai tikrina Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Jeigu šiai agentūrai būtų kas užkliuvę, finansavimas Regioninio parko projektui „Žuvų migracijos kliūčių pašalinimas ties Salantų miesto užtvanka ir vandens telkinio būklės gerinimas, siekiant atkurti Salanto upės vagą“ nebūtų skirtas.

M. Šečkus užsiminė, kad kai kurie oponentai, užuot ardžius užtvanką, siūlė upę išvalyti, hidrotechninį statinį suremontuoti, įrengti taką žuvims praplaukti. Tačiau techninis sprendimas aklinai uždaryti upę, kurioje gausu sąnašų, – toli gražu ne pats geriausias, laikinas, tarnautų 10, gal ir mažiau metų. O takas natūralios upės žuvims taip pat neatstotų.

„Būtų išleista dvigubai daugiau pinigų, bet tikslas taip ir nepasiektas“, – įsitikinęs M. Šečkus.

---

Vakar po pietų Kretingos rajono Savivaldybę pasiekė gera žinia: ekologinės nelaimės Salantuose padariniams likviduoti skiriama maksimali 100 tūkst. eurų suma.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas