|
|
|
Kretingos rajonas seniūnaičiams nėra dosnus
Kretingos rajone dirbantiems gyventojų tiesiogiai išrinktiems seniūnaičiams su jų veikla patirtoms išlaidoms kompensuoti per metus galima skirti po 120 eurų. Savivaldybės biudžetui tai kainuotų 8 tūkst. 760 eurų. Tačiau už praėjusius metus kompensacijoms numatyta suma 2 tūkst. eurų mažesnė. Mėnesiui – 10 eurų Kretingos rajono savivaldybėje yra 73 seniūnaitijos: Kretingos miesto – 26, Darbėnų seniūnijoje –11, Kretingos – 8, Žalgirio – 7, Imbarės – 6, Kartenos, Kūlupėnų ir Salantų miesto – po 4, Vydmantų – 3. Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatyme numatyta, kad seniūnaičiui su jo, kaip seniūnaičio, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, gali būti skiriama išmoka, už kurią atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Šios išmokos dydį ir atsiskaitymo tvarką nustato tos savivaldybės taryba. Klaipėdos mieste seniūnaičiams skiriama po 50 eurų kas mėnesį, Klaipėdos rajone buvo skiriama po 100 eurų metams, dabar gi rengiamas sprendimas skirti po 40 eurų kas mėnesį. Kokią patirtų išlaidų sumą derėtų kompensuoti seniūnaičiams, šiuo metu svarsto Palangos miesto savivaldybės taryba: pernai seniūnaičių sueigos pirmininkas Arūnas Grigalauskas raštu kreipėsi į merą Šarūną Vaitkų ir Savivaldybės administracijos direktorę Akvilę Kilijonienę, visų seniūnaičių vardu prašydamas skirti 50 eurų per mėnesį jų patiriamoms išlaidoms padengti. Paskutiniame tarybos posėdyje buvo pateiktas sprendimo projektas, kuriame numatyta seniūnaičiams skirti po 20 eurų kas mėnesį. Politikai sprendimo nepriėmė, bendrai sutarę, kad tokia suma – niekinė, ir artimiausiu metu ketinama surengti bendrą Savivaldybės vadovų, tarybos narių ir seniūnaičių pasitarimą šiuo klausimu.
Kretingos rajono savivaldybės Ekonomikos ir biudžeto skyriaus vedėjas Gvidas Jonauskas „Pajūrio naujienoms“ sakė, kad sprendimą dėl seniūnaičių išlaidų, susijusių su jų veikla, apmokėjimo ir atsiskaitymo tvarkos aprašo patvirtinimo Kretingos rajono savivaldybės taryba priėmė 2016-ųjų metų kovą. Sprendime nustatyta, kad išlaidų dydis vienam mėnesiui – 10 eurų. Norėdami gauti išmoką, kuri per metus siekia 120 eurų, seniūnaičiai privalo užpildyti išlaidų, susijusių su jų veikla, ataskaitas ir pateikti jas už einamuosius metus Savivaldybės administracijos Buhalterinės apskaitos skyriui.\ Visų seniūnaičių išlaidoms kompensuoti per metus iš rajono biudžeto reikėtų skirti 8 tūkst. 760 eurų. G. Jonausko teigimu, praėjusių metų kompensacijoms numatytoji suma – 6 tūkst. 616 eurų: tiek išlaidų, pagal pateiktus dokumentus, patyrė seniūnaičiai.
Išmokų kreipiasi ne visi 2019 metais pirmąkart Žalgirio seniūnijoje Baublių seniūnaite išrinkta Verutė Keblienė sakė, kad, eidama į rinkimus, visų pirma pasidomėjo ir seniūnaičių veiklą reglamentuojančiu Vietos savivaldos įstatymu, kitais tiesės aktais. Išrinkta pradėjo bendrauti su kolegomis, gilintis į kitų rajonų seniūnaičių darbo praktiką bei atkreipė dėmesį ir į tai, kokius sprendimus priima kaimyninių savivaldybių tarybos dėl seniūnaičių patiriamų išlaidų kompensavimo. „Susidaro įspūdis, kad Kretingos rajone sprendimus priimantieji nelabai supranta seniūnaičių reikalingumą, tad nelabai vertina ir jų darbą. Nekart su kolegomis kalbėjome, kad 10 eurų per mėnesį – niekinė suma. Kai kurie seniūnaičiai net nesikreipia į Savivaldybę ir nepildo anketos patirtoms išlaidoms kompensuoti. Ne todėl, kad būtų labai jau sudėtinga dokumentus pateikti, bet todėl, kad, pasak jų, tiesiog gėda. Nesilygiuojam į Klaipėdą, bet bent jau iki 20 eurų per mėnesį išmoką galėtų padidinti“, – dalijosi mintimis seniūnaitė. Ji sakė už praėjusius metus prašiusi kompensuoti išlaidas kanceliarinėms prekėms ir įvairioms dovanėlėms – išlaidų transportui savo automobiliu pas seniūnaitijos gyventojus važiuojanti V. Keblienė neskaičiavusi: „Mes, seniūnaičiai, esame arčiausiai žmonių, dažniausiai susitinkame su jais, ir ne tik apie problemas kalbamės, bet ir pabendrauti, pasveikinti įvairiomis progomis nueiname. Tarkim, Šv. Kalėdų proga vienišiems senoliams seniūnija dovanojo po medaus stiklainiuką, aš kiekvienam Kretingos turizmo informacijos centre nupirkau po kalendorių – žmonės tikrai džiaugėsi. Norisi ir gėlių jubiliejaus proga įteikti, ir dovanėlėmis paskatinti tuos, kurie gerais darbais prisideda, pavyzdžiui, padeda tvarkyti aplinką.“ Skiriamos sumos nepakanka Pirmą kadenciją dirbantis Kūlupėnų seniūnijos Nasrėnų seniūnaitijos, apimančios Didžiųjų Žalimų, Grabšyčių, Kūlsodžio, Nasrėnų, Stropelių, Šalyno, Tintelių kaimus, seniūnaitis Rolandas Žiobakas sakė, jog 120 eurų per metus toli gražu nepakanka vien su jo darbu susijusioms transporto išlaidoms padengti: seniūnaitijos teritorija didelė, apvažiuoti daug reikia. Ir prisipažino, kad nemažai savų lėšų tenka pridėti. „Paprasčiausia yra pagrįsti išlaidas transportui, automobilio kurui. Išlaidų telefono ar interneto ryšiui neskaičiuoju, nes kaip atskirsi, kiek iš tų sumokėtų 9 eurų per mėnesį už mobiliojo telefono ryšį prakalbėta asmeniniais, o kiek – seniūnaitijos reikalais? Kita vertus, kaip suskaičiuoti ir kaip pagrįsti, tarkim, kiek kainavo tai, ką pernai seniūnaitijoje padarėme: sukalėme porą suoliukų, įleidome žuvų į tvenkinį, na, ir kita veikla. Aš manau, jeigu seniūnaičiai išties dirba, tai 10 eurų per mėnesį tikrai nepakanka“, – tvirtino R. Žiobakas. „Labai menkai įvertintas mūsų darbas. Gal todėl, kad didžioji dalis jo nėra akivaizdžiai matoma, kad jį vertina ir supranta tie žmonės, su kuriais teko bendrauti, teko tarpininkauti padedant spręsti problemas – juk seniūnai ne viską suspėja, ne viską aprėpia, ne viską ir gali, – R. Žiobako mintis pratęsė nuo 2011-ųjų metų Kretingos miesto seniūnijos Turgaus seniūnaitijos seniūnaite išrenkama Eugenija Daniuk. – Ir toji mums skiriama išmoka – tai ne atlyginimas, ne atlygis. Šios sumos toli gražu neužtenka kanceliarinėms priemonėms, telefono ir interneto ryšiui – o juk pastaruoju metu beveik visas bendravimas su gyventojais tik tokiu būdu vyksta. Ką jau kalbėti tiems seniūnaičiams, kurie dirba kaimiškose seniūnaitijose: jiems tas 10 eurų – „mizeris“. Pasak E. Daniuk, išrinktos seniūnaite tada, kai šis darbas buvo dirbamas tik visuomeniniais pagrindais ir vienintelis atlygis ir paskatinimas būdavo kokia nors kelionė, pavyzdžiui, į sostinę, aktyviai dirbantys kolegos džiaugėsi, kai buvo priimtos Vietos savivaldos įstatymo pataisos dėl seniūnaičiams skiriamų išmokų. Ne todėl, kad būtų tikėjęsi „didelių pinigų“ – buvo tikėtasi, kad tų pačių gyventojų, renkančių ir seniūnaičius, išrinkti rajono tarybos nariai sugebės suprasti ir deramai įvertinti gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovų – seniūnaičių – veiklą ir jos svarbą.
Livija GRAJAUSKIENĖ
|
|
