|
|
|
Valstybės gimtadienį minėjo važiuotynėse
Nors dėl pasaulį užklupusios pandemijos dideles šventes teko kuriam laikui atidėti, viešoji įstaiga „Patriotiški lietuviai“, aktyvūs visuomenininkai ir tėvynės mylėtojai rado unikalų būdą paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Vasario 16-ąją Vilniuje surengtų važiuotynių organizatoriai pasirūpino, kad šalies patriotai galėtų saugiai atšvęsti Lietuvos gimtadienį. Renginio idėja kilo atsitiktinai Vienas sostinėje įvykusių važiuotynių organizatorių klaipėdietis Kęstutis Tamašauskas neslėpė, kad renginio idėja kilo atsitiktinai. „Sausio 13-osios proga ant automobilio buvau išsikėlęs didelę Lietuvos vėliavą, o važiuodamas namo Gedimino prospektu prasilenkiau su kita mašina, kuri taip pat buvo pasipuošusi trispalve. Su tos mašinos vairuotoju vienas kitam palaikomai pasignalizavome. Tiesa, tądien šypsenų, iškeltų nykščių sulaukiau ir iš praeivių“,– apie važiuotynių priešistorę pasakojo šiuo metu Vilniuje gyvenantis vyras. „Būtent dėl teigiamų žmonių reakcijų, kurių sulaukiau tądien, gimė važiuotynių idėja. Pamaniau, kad toks renginys būtų puiki proga ne tik paminėti svarbią istorinę datą, bet ir sužadinti žmonių širdyse vienybės, patriotiškumo, meilės tėvynei bei savo šaknims jausmus“, – kalbėjo klaipėdietis. Važiuotynių metu, laikantis visų saugumo reikalavimų, maždaug 250 didelėmis vėliavomis pasipuošusių transporto priemonių iš įvairiausių Lietuvos kampelių 3 valandas važinėjo pagrindinėmis Vilniaus miesto gatvėmis ir džiugino sostinės gyventojus. „Šio renginio metu buvo galima išvysti visokiausių vėliavų: nuo istorinių, vaizduojančių Gediminaičių stulpus ir iškilias Lietuvos asmenybes, iki regionų vėliavų“, – pasakojo K. Tamašauskas.
Žemaičiai išsiskiria kultūros puoselėjimu „Galima pasidžiaugti, kad pajūrio kraštas taip pat pasižymėjo savo atributika – renginio metu ant mašinų pritvirtintos plevėsavo dvi Žemaitijos vėliavos, Mažosios Lietuvos vėliava“, – kalbėjo pašnekovas. Vyras pastebėjo, kad žemaičiai esą vos ne vieninteliai, taip puoselėjantys savo tarmę ir kultūrą. „Žemaitijos vėliavas turėjo patys dalyviai, o dėl įvairovės kitų regionų vėliavomis turėjau pasirūpinti aš. Apskritai, labai džiugu matyti, kad žemaičiai, kitaip negu daugelis kitų regionų atstovų, didžiuojasi ir išlaiko savo šaknis“, – gražių žodžių negailėjo važiuotynių organizatorius. Klaipėdietis neslėpė, jog galybę žmonių pritraukęs Vasario 16-osios minėjimo renginys tapo motyvacija organizuoti panašaus pobūdžio šventes ir ateityje. „Šiuo metu jau vyksta pokalbiai dėl Kovo 11-osios šventės, tačiau organizavimui kol kas dar ieškau pagalbininkų“,– atviravo K. Tamašauskas. Šventės transliaciją stebėjo ir užsienyje Renginyje dalyvavusi ir prie organizacinių darbų prisidėjusi palangiškė Adelina Sabaliauskaitė teigė, kad važiuotynių metu patirtomis emocijomis gyvena iki šiol. „Sunku rasti žodžius apibūdinti tam, ką jautėme būdami ilgos trispalvėmis pasipuošusių mašinų kolonos dalimi. Ko gero, reikia tai išgyventi, kad suprastum“, – atviravo pašnekovė. Moteris aiškino, jog buvo labai daug norinčių dalyvauti važiuotynėse, tačiau negalėjusių dėl judėjimo tarp savivaldybių ribojimo. „Ir be tų, kurie į renginį atvykti negalėjo, susirinko tikrai daug žmonių skaičius su įvairiausiomis transporto priemonėmis: automobiliais, keturračiais, buvo net keletas vilkikų. Ta vienybė, ko gero, daugeliui dalyvių širdyje sukėlė galybės, didybės ir pasididžiavimo, kad esame lietuviai, jausmus“, – įspūdžiais dalinosi palangiškė. Vieno socialinių tinklų grupėje tiesioginę renginio transliaciją filmavusi A. Sabaliauskaitė tvirtino iki šiol sulaukianti skambučių iš važiuotynes virtualiai stebėjusių lietuvių. „Žmonės šią transliaciją žiūrėjo net iš užsienio, vėliau aktyviai savo paskyrose renginio akimirkomis dalinosi ir Pasaulio lietuvių bendruomenės nariai. Dar ir dabar sulaukiu susigraudinusių žiūrovų skambučių, kurie dėkoja už tokį žmones vienijantį renginį“, – atviravo pašnekovė.
Guoda SKRIPKAUSKATĖ
|
|
