|
|
|
Paskiepijo per 4 proc. rajono gyventojų
Vakcinavimo nuo COVID-19 tempas Kretingos rajono savivaldybėje panašus kaip respublikoje – savaitės pradžioje buvo paskiepyti 4,3 proc. rajono ir 4,49 proc. šalies gyventojų. Jau paskiepyti rajono medikai, socialiniai darbuotojai, baigiami skiepyti pedagogai, šią savaitę pirmąsias „Pfizer“ ir „AstraZeneca“ vakcinų dozes gavo 65 metų ir vyresnio amžiaus prioritetinės grupės žmonės. Skiepijimo tvarka Pagal sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) nustatytus šalies gyventojų vakcinavimo nuo koronaviruso prioritetus, Kretingos rajone gyventojus vakcinuoja pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, tiek priklausančios Savivaldybei, tiek privačios. Vakcinaciją koordinuoja Savivaldybės viešoji įstaiga Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centras (Kretingos PSPC). „Darėme viską, kad neskiepytume žmonių rajono Kultūros centre, kategoriškai buvome prieš tokį sprendimą. Sutarėme su privačiais šeimos gydytojų centrais, kad kiekvienas skiepytume savose įstaigose“, – teigė Kretingos PSPC vyriausioji slaugos administratorė Renata Eitavičienė. Pageidaujančius skiepytis registruoja šeimos gydytojas ar su juo dirbanti slaugytoja, jų nedarbo laiku užsiregistruoti galima paskambinus į gydymo įstaigos registratūrą. Prie Kretingos PSPC yra prisirašę 48 proc., Kretingos šeimos medicinos centro – 20 proc., Kretingos šeimos klinikos – 15 proc. rajono gyventojų. Pagal šias proporcijas pedagogų vakcinavimui buvo padalintos rajono švietimo įstaigos. Taip pat proporcingai dalinamos ir kiekvieną savaitę atvežamos vakcinos, priemonės skiepijimui – švirkštai, pleistrai ir kt. Šią savaitę Kretingos PSPC pradėjo skiepyti gyventojus savo med. punktuose Piliakalnyje, Raguviškiuose, Jokūbave. Centrui priklauso 8 med. punktai ir dvi – Darbėnų ir Vydmantų – ambulatorijos. Registruotis, pasitarti dėl skiepijimo gyventojai gali ir med. punktuose, abiejose ambulatorijose. Antradienį Kretingos PSPC buvo paskiepyti 65 metų ir vyresnio amžiaus grupės 138 asmenys. Kretingos PSPC vyriausiojo gydytojo Arno Juškio teigimu, rajono pirminės sveikatos priežiūros įstaigos yra pajėgios per dieną paskiepyti apie 300 žmonių, jei reikėtų, tačiau kiekvieną dieną dirbti tokiu pajėgumu negalėtų, neužtektų darbuotojų. Prie įprastai gyventojus skiepijančių Kretingos PSPC medikų komandos vakcinacijai nuo COVID-19 prisijungė dar 20 kolegų. Eilė skiepytis nuo COVID-19 pagal pačių pacientų registraciją dabar sudaryta prioritetinei 65 metų ir vyresnio amžiaus gyventojų grupei. Šios grupės pacientų registracija tęsiama. Registracija kitoms pagal SAM prioritetų tvarką grupėms bus skelbiama visoje šalyje, įvairiais informavimo kanalais. Užsiregistravusį pacientą atvykti nustatytu laiku pakviečia šeimos gydytojas ar su juo dirbanti slaugytoja. Pacientai raginami ir patys kreiptis į šeimos gydytoją dėl pakvietimo skiepytis, nelaukti, kol juos pakvies, ir palengvinti medikų darbą. Ateinant skiepytis svarbu atsinešti savo asmens dokumentą, rašiklį, nes atvykę turi užpildyti sutikimą skiepytis ir klausimyną. Pageidautina, kad sutikimo ir klausimyno formas žmonės atsisiųstų ir užsipildytų iš anksto, namuose. Jas galima rasti Kretingos PSPC internetinėje svetainėje. Atvykus antrai dozei bereikės pildyti tik klausimyną. Atvykti vakcinacijai reikia nurodytu laiku, ne anksčiau. Štai antradienį buvo tokių, kurie atvyko 10 val., kai vakcinacijos pradžia buvo 13.30 val. „Žmonės vienas kito pasiilgę, bet dar ne laikas būriuotis“, – sakė R. Eitavičienė. Itin svarbu, kad užsiregistravę skiepytis, bet dėl vienokių ar kitokių priežasčių atvykti negalintys pacientai, apie tai informuotų iš anksto. Vakcinacijos pradžioje Lietuva buvo gavusi ir naudojo „Pfizer-BionNTech“ („Pfizer“) vakciną, kurios 1 flakone yra 6 dozės, dabar skiepijama „AstraZeneca“ vakcina, jos 1 flakone yra 10 dozių. Nors vienam neatvykus, 9 ar 5 turės vykti namo negavę skiepo, kadangi atidarius flakoną vakciną būtina sunaudoti per griežtai ribotą laiką. „Visaip bandome suktis iš padėties, skubiai ieškome ir patys surandame kitą kriterijus atitinkantį asmenį. Pasitaikė ir laimingųjų, tuo kritiniu momentu buvusių ir neplanuotai paskiepytų likusia doze“, – apie sklandų skiepijimą jaukiančių neatsakingų pacientų sukeliamą įtampą pasakojo R. Eitavičienė, akcentavusi, kad itin sunku kaimų medicinos punktuose surinkti reikalingą vakcinuojamų žmonių skaičių. Kretingos PSPC šeimos gydytoja Irena Narmontaitė patikino, kad visi 65 metų ir vyresni jos pacientai gavo žinią, kad gali registruotis skiepui nuo COVID-19. Gydytoja aptarnauja beveik tūkstantį įvairaus amžiaus pacientų. Iš jų skiepytis pagal prioritetinę 65 metų ir vyresnių amžiaus grupę užsiregistravo 200. Po pirmo skiepo antra „Pfizer“ vakcinos doze skiepijama praėjus 21–28 d., o „AstraZeneca“ – 12 savaičių, t. y. 3 mėnesiams. „Labai svarbu, kad žmogus atvyktų antrai skiepo dozei, nepamestų tam skirto talonėlio“, – akcentavo R. Eitavičienė. Nesuleidus numatytos dozės, visa apsauga nuo COVID-19 gali nesusidaryti.
Į skiepą turime reaguoti A. Juškio pastebėjimu, nedvejodami skiepijosi medikai. Kretingos PSPC trečdalis darbuotojų iki skiepijantis buvo persirgę koronavirusu (persirgęs nuo šio užkrato yra saugus 90 dienų), kiti pasiskiepijo. Nesiskiepijo vos keletas dėl objektyvių, svarbių priežasčių. Daugiausia nesklandumų buvę skiepijant pedagogus. Prieš vakcinuojant, jiems buvo atlikti greitieji testai, iš kurių paaiškėjo, kad 21 proc. persirgo COVID-19 lengvai arba, to nežinodami, platino virusą. Pedagogų buvo daugiausia nepranešusių, kad skiepytis neatvyks. „Dar adata neištraukta – jau panikuoja: „O jei man dabar reakcija bus, aš daktarui turėsiu skambinti“. Ramini: „Ponia, palaukite, kol baigsime procedūrą, po jos 15 minučių sėdėsite čia ir jums niekam nereikės skambinti, jei reikės – dėl jūsų paskambinsime mes“, – vieną medikų kantrybės pareikalavusių situacijų prisiminė R. Eitavičienė. Ji užtikrino, kad skiepytis atvykęs asmuo gauna išsamią informaciją, kaip elgtis, jei po skiepo namuose pablogėja savijauta, kur kreiptis dėl šalutinių organizmo reakcijų. „Gavęs skiepą žmogus perserga lengva COVID-19 forma ir reakcija į skiepą yra normalus reiškinys. Kai kam po skiepo vakare pakilo temperatūra, raumenis paskaudėjo, kiti skundėsi dėl kasos, bet po dienos antros jokių tų simptomų neliko“, – paaiškino gydytoja I. Narmontaitė, akcentavusi, kad šalyje naudojamos vakcinos yra saugios, patvirtintos pasaulio, Europos Sąjungos vaistų kontrolės institucijų. „Nuo COVID-19 baigia pasiskiepyti Izraelis, Jungtiniai Arabų Emyratai – turtingiausios pasaulio valstybės. Gal ten kvailiai gyvena?“ – retoriškai klausė gydytoja. Kolegei pritarė A. Juškys, pareiškęs, kad vakcinacija yra vienintelis kelias ištrūkti iš COVID-19 pandemijos gniaužtų. „Kas daugiausia žalos – virusas ar vakcina – padarys? Ar vienas iš 100 susirgusiųjų neteks gyvybės, ar keli po vakcinos dieną dvi pakarščiuos“, – kalbėjo A. Juškys. Pritardama, kad viruso žala nepamatuojamai didesnė, R. Eitavičienė sakė: „Nereikia Prezidento, kuris skiepytųsi viešai, pavyzdžio, geriausias pavyzdys yra pasiskiepiję didžiausių šalies klinikų medikai – jie matė sunkiai sergančius, mirštančius nuo COVID-19.“ Baimės akys plačios I. Narmontaitė paguodė bijančius stiprios organizmo reakcijos į skiepą. „Visi esame individai, kiekvieno organizmas savitas. Stipri reakcija į skiepą yra signalas, kad neskiepytas ir COVID-19 susirgęs žmogus būtų labai sunkus ligonis ar numirtų. Vakcina sukelia daugybę kartų lengvesnę koronaviruso ligą, o organizmas taip pagamina su COVID-19 kovojančius antikūnus. Jei susergame, ir pasiskiepijus ligos forma būna daug lengvesnė“, – patikino gydytoja. Nerimstantiems dėl galimo skiepo šalutinio poveikio, I. Narmontaitė patarė pasitarti su savo šeimos gydytoju. „Tarkim, žinau, kad žmogus yra alergiškas, perspėju apie galimas nepageidaujamas reakcijas, o toliau jau pats turi teisę nuspręsti – rizikuoti skiepytis ar nesiskiepyti“, – sakė gydytoja. Meškos paslaugą dėl kilusio pacientų nepasitikėjimo „AstraZeneca“ vakcina, A. Juškio įsitikinimu, padarė ir SAM, pranešusi, kad „AstraZeneca“ vakcina negalima skiepyti 55 metų ir vyresnių žmonių. „Po 2–3 savaičių šį savo pareiškimą SAM paneigė, bet abejonė dėl vakcinos žmonėse jau buvo pasėta“, – apgailestavo A. Juškys, patikinęs, kad rajone skiepijant „AstraZeneca“ vakcina stipresnio imuninio atsako negu paskiepijus „Pfizer“ vakcina nepastebėta. „Tos reakcijos tiek nuo „Pfizer“, tiek nuo „AstraZenecos“ yra panašios“, – sakė jis. Gydytojas paminėjo, kad „Pfizer“ vakciną, kuriai būtinas vadinamasis šalčio kelias, yra sudėtingiau transportuoti, saugiam šios vakcinos pervežimui labai svarbus žmogiškasis faktorius. Tą patvirtino ir R. Eitavičienė, tarusi: „Pfizer“ iš Klaipėdos į Kretingą vežiau kaip kokį kiaušinį, kad tik nesutrenkčiau“. Atskiesta „Pfizer“ vakcina naudoti tinkama tik 2 valandas, kai „AstraZeneca“ vakcina gamykloje būna paruošta naudoti. „Bijo „AstraZeneca“ vakcinos, kai ta šalčio grandinė, kurią „Pfizer“ vakcinai būtina užtikrinti, daugiau iššūkių kelia“, – teigė I. Narmontaitė kartu su kolegomis akcentavusi, kad neaiškumų dėl vakcinų yra ir bus, tačiau būtina pasitikėti mokslu, gydytojais, nepamiršti, kad Lietuvoje, kaip kitose ES valstybėse, naudojamos griežtą kontrolę įveikusios, vaistų kontrolės tarnybų patvirtintos vakcinos. Svarstantiems, ar verta skiepytis, jei skiepas nuo COVID-19 užkrato apsaugo pusmetį, gal kiek ilgiau, I. Narmontaitė irgi turėjo svarų argumentą: kuo didesnė populiacijos dalis bus paskiepyta, tuo labiau virusas slops, kadangi jam plisti reikia žmogaus organizmo. --- Iki šios savaitės pradžios „Pfizer“ vakcina rajone buvo paskiepyti 1 tūkst. 300, „AstraZeneca“ – 300 žmonių.
|
|
