Jubiliejų sutiko ne scenoje, bet karantine

„Labai pasiilgau scenos, norisi kuo greičiau grįžti dainuoti“, – atviravo su šeima – žmona Kamile ir dukrele Lėja – Klaipėdoje įsikūręs operos solistas Mindaugas Rojus.

Dėl ypatingo balso tembro ir artistinių gebėjimų Mindaugas Rojus itin mėgiamas žiūrovų.

Iš Darbėnų kilęs kraštietis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistas Mindaugas Rojus sausio pabaigoje, karantinui įšaldžius visą kultūrinį gyvenimą, tik su šeima atšventė savo 40-mečio jubiliejų ir 15 metų kūrybinės veiklos sukaktį. Nors, kaip tikino dukart scenos Aukso kryžiams nominuotas operos solistas, ir šį įšalo laiką teatro artistai nesėdėjo nuleidę rankų – atskirai repetavo kūrinius.

Laimėjo tarptautiniame konkurse

Dar prieš jubiliejų, Naujųjų išvakarėse, M. Rojų pasiekė džiugi žinia iš Vokietijos – jis laimėjo pirmąjį prizą Karlsrūhės tarptautiniame muzikos festivalyje. „Per karantiną vis vien vyko judėjimas, repetavome su atskirais koncertmeisteriais, nors ir be orkestro. Koncertmeisterės Ingos Maknavičienės iniciatyva išsiuntėme atskirų mano įdainuotų operų, operečių įrašus festivaliui, ir štai – puiki dovana jubiliejui: skirta pirmoji vieta.

Šiandieną, vasario 12-ąją, Klaipėdos valstybinio teatro artistai, pasak M. Rojaus, oficialiai grįžta į darbą: „Ruošiamasi statyti naują operą – tai bus Gaetano Donicečio „Pulko duktė“, ligi tol reikia atgauti arstistinę formą, nes balsui taip pat, kaip ir sportininkams, reikia trenažo. Kovo 1-ąją iš Nacionalinio operos ir baleto teatro turėtų atvykti vadovai, režisieriai paskirstyti ir užtvirtinti vaidmenis. Jeigu pandemija baigsis, šis kūrinys scenos šviesą turėtų išvysti rudeniop“, – kalbėjo kraštietis.

Balsui tenka įveikti iššūkius

Ligi šiol M. Rojus repetavo atskiras arijas, kurias operoje „Pulko duktė“, jis mano, teksią atlikti tenoru, nors šiaip ypatingo tembro balsu apdovanotas atlikėjas save laiko baritonu – taip jam dainuoti esą lengviau ir patogiau. Tačiau tokia likimo ironija: netgi Herkaus Manto partiją G. Kuprevičiaus operoje „Prūsai“, kuri specialiai buvo sukurta scenos grandui Virgilijui Noreikai, jam teko atlikti būtent tenoru.

„Iš pradžių galvojau: neįveiksiu, dainuojant teko vos ne „žarnas pakabinti“, bet susidorojau, sulaukiau pagyrų ir net aukšto įvertinimo“, – juokavo greitakalbe su žemaitišku akcentu žodžius berdamas pašnekovas.

Klaipėdoje baigęs Stasio Šimkaus konservatoriją, o po jos – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos fakultetą, M. Rojus uostamiestyje ir pasiliko dainuoti. Per 15 solinės karjeros metų Muzikiniame teatre jis sukūrė daugiau kaip 30 vaidmenų operose, operetėse, miuzikluose. Iš jų labiausiai jam įsimintini vaidmenys, kuriuos atliko Nacionaliniame operos ir baleto teatro scenoje, ypač – „Traviatoje“ ir „Sevilijos kirpėjuje“. „Išeini į nacionalinės operos sceną – jaudulys suspaudžia ne tik širdį, bet ir gerklę“, – atviravo solistas.

Už pagrindinį Herkaus Manto vaidmenį G. Kuprevičiaus operoje „Prūsai“ 2019-aisiais, o gerokai prieš dešimtmetį – už kunigaikščio Gindelbacho vaidmenį J. Štrauso operetėje „Vienos kraujas“ M. Rojus buvo nominuotas Auksiniams scenos kryžiams.

Su žmona Kamile, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro smuikininke, išvien – ir darbe, ir namuose.

M. Rojus taip pat dalyvavo įvairiuose muzikiniuose projektuose, žymiausias jų – Lietuvos televizijos „Triumfo arka“, kuriame iškopė į pusfinalį. Koncertavo ir su Kretingos meno mokyklos kolektyvu „Lyra“, išleido muzikinį albumą „Kartu“, iš tarptautinio konkurso Italijoje su kretingiškiais parsivežė diplomą.

Į tėviškę – su dainomis

M. Rojus dėl savo paprastumo ir artistiškumo, gebėjimo bendrauti visuomet yra laukiamas įvairiose bendruomenių šventėse, tarp jų – ir gimtuosiuose Darbėnuose. Čia yra koncertavęs ir su savo dainavimo mokytoju profesoriumi Eduardu Kaniava.

„Darbėniškiai yra išleidę naują knygą apie mano gimtąjį miestelį, iš anksto jau esu pakviestas į jos pristatymą. Neatsisakysiu dalyvauti, jeigu nesutaps su darbu scenoje. Visuomet su meile prisimenu savo pirmąją muzikos mokytoją Ireną Gaškaitę, skatinusią mane dainuoti“, – patikino pašnekovas.

Jo mama Eleonora, ilgametė geležinkelio darbuotoja, tebegyvena Darbėnuose, tėvo Stanislovo neteko pačioje savo solinės karjeros pradžioje. „Tėtis nebeišgirdo manęs dainuojant teatre“, – prasitarė. Šeimoje augo trise: jo vyresnis brolis Rimantas ir jaunėlė sesuo Sandra gyvena Airijoje.

„Aš Klaipėdoje įleidau šaknis. O kur pabėgsi? Matau, kaip per karantiną vargsta tie, kurie dirbo pagal kontraktus – liko visai be pajamų. Mano žmona Kamilė – smuikininkė, ji taip pat dirba Muzikiniame teatre, tad esame kolegos ir darbe, ir namie, – nuotaikingai kalbėjo kraštietis. – Auginame 6-erių dukrytę Lėją, ji mėgsta dainuoti, bando muzikuoti. Šiemet bandys stoti į Eduardo Balsio menų gimnaziją.“

• Rašyti komentarą (0)